– Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote?
– Aš esu gimęs ir užaugęs Vilniuje. Esu absoliutus vilnietis. Visą gyvenimą gyvenau Šeškinėje, iki tol, kol išvykau studijuoti į Didžiąją Britaniją.
Baigiau Salomėjos Neries gimnaziją, tad daug laiko praleisdavau ir Vilniaus Senamiestyje.
– Koks jūsų ryškiausias, maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Galiu pasidžiaugti, kad mes turėjome iš tikrųjų labai smagų, vieningą kiemą, kuriame praleisdavau labai daug laiko. Iš to kiemo, atrodytų, paprastas Vilniaus miegamasis rajonas, bet šiandien mes turime ir dainininką Vaidą Baumilą, ir futbolininką Fiodorą Černychą, daug Lietuvos talentų.
Galiu pasidžiaugti tuo mūsų kiemu, iš ten turiu daug prisiminimų – daug vakarų praleista tiesiog bendraujant. Aš džiaugiuosi, kad mes buvome ta karta vaikų, kai dar nebuvo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, o laiką praleisdavome kieme. Daug energijos ten palikta.
– Kuri lietuviška šventė jums yra smagiausia?
– Turbūt arčiausiai širdies šiai dienai yra, kaip bebūtų, Kūčios ir Kalėdos. Tai yra laikas, kai būnu su savo šeima. Tą laiką labai branginu. Tradicijos tokios pačios, nors mano žmona ir yra ukrainietė stačiatikė, bet mes visada susirenkame pas mano mamą. Ji gamina maistą dvi paras. Kad ir kiek aš jai sakyčiau to nedaryti, ji vis tiek tai daro. Būna labai smagu ir tas akimirkas be galo branginu.
Žinoma, man labai brangi Kovo 11-oji. Aš manau, kad kol kas mes dar nepakankamai ją švenčiame ir įvertiname. Tačiau tai yra diena, kuri kiekvienam lietuviui, o ypatingai jaunam, turėtų būti įsirėžusi giliai širdyje, nes tai yra mūsų galimybė, mūsų bilietas kurti Lietuvą tokią, kokią ją įsivaizduojame.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Aš Lietuvą pavadinčiau gražia šalimi. Grožis yra toks subjektyvus dalykas. Aš labai myliu Vilnių, jo gatves, labai myliu Vilniaus Senamiesti. Net kai man pristatomi tie nauji viešbučiai, statomi Vilniuje, aš labai džiaugiuosi, kad jis gali vilioti turistus savo vadinamais „B&B“ (nakvynė ir pusryčiai – Aut.) ir yra toks kažkuo unikalus ir įdomus. Nei Ryga, nei Talinas negali pasiūlyti tokio gražaus, raudonais stogais senamiesčio.
O ko nenorėčiau - kad keistumėme savo šalį. Galime ją daryti vakarietiškesnę kultūros prasme, bet jokiais būdais ne savo architektūra, ne savo turimu kultūros paveldu. Mes esame tuo ir įdomus, kad esame unikalūs.
– Geriausias Lietuvos miestas yra...
– Geriausias yra tas, kur gyvena žmonės ir jiems yra gera. Šiandien man tai yra Vilnius, bet aš visada mielai vykstu į kitus Lietuvos miestus. Klaipėda turi jūrą, Kaunas turi didelę širdį. Kiekvienas miestas yra geras, jei jo gyventojai yra patenkinti. Man ir mano šeimai šiandien tai yra Vilnius.
– Koks jūsų mėgstamiausias istorinis veikėjas?
– Labai smarkiai nuvertintas ar neįvertintas yra Jonas Karolis Chodkevičius. Manau, kad jo pergalė prieš švedus Salaspilio mūšyje 1605 metais yra įspūdinga. Tai yra ta veržli Lietuva. Ta Lietuva, kuri turi tikslą, kuri netgi dešimtimis kartų nusileidžianti resursais gali pasiekti tikslą. Tai buvo Didžiojo Etmono Jono Karolio Chodkevičiaus kariuomenė. Salaspilio mūšyje mūsų netektis buvo keli šimtai žmonių, švedų – nuo 8 tūkst. iki 9,5 tūkst., skirtingi šaltiniai sako. O kariuomenės buvo 3 tūkst. prieš 12 tūkst. Tai yra didžiuliai skirtumai.
Kai rusai visada giriasi savo mūšiu prie Poltavos, pamiršta paminėti, kad jie turėjo keturis kartus daugiau kariuomenės, nei švedai. Mes turėjome per penkis kartus mažiau kariuomenės.
Kai kas nors sako: „Kaip rusai prie Poltavos“, aš sakau: „Ne ne, kaip lietuviai prie Salaspilio.“
– Su kokia Lietuvos asmenybė norėtumėte papietauti ir apie ką kalbėtumėtės pietų metu?
– Turbūt pasitinkant šimtmetį, aš pietų norėčiau pasikviesti daktarą Joną Basanavičių, tikrą vilnietį, kaip ir aš bei kunigą Maironį. Norėčiau paklausti, ar tokią Lietuvą jie įsivaizdavo, kokia buvo tarpukario Lietuva, padėkoti jiems už drąsą, ypatingai J.Basanavičiui, sutelkiant žmones Vasario 16-ąjai.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Atlikėjas turbūt Marijonas Mikutavičius. Aišku, aš labai mėgstu klausyti a.a. Vytauto Kernagio ir kartais Sauliaus Mykolaičio. Žinoma, Andrius Mamontovas. O daina, turbūt antras Lietuvos himnas „Trys milijonai“. Man labai patinka, kai kiekvieną kartą, kai ji groja po mūsų pergalių. Kadangi gyvename kalėdinėmis nuotaikomis, man labai patinka Anties ir Jazzu „Naujieji metai“. Kai užgroja automobilyje, man visada pakelia nuotaiką.
O šiaip, būdamas 24-erių pasakiau, kad per mano 30-ąjį gimtadienį tikrai gros grupė „Rondo“. Dabar man 27-eri ir vis dar sakau, kad jie tikrai gros mano jubiliejuje.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką prekę?
– Aš gyvenau užsienyje, tad galiu tvirtai pasakyti, kad tai yra juoda duona. Kuo šviežesnė, kuo labiau kvepianti rugiais, jazminais, lietuviška juoda duona.
– O koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Labai mėgstu lietuvišką virtuvę. Man labai patinka trintų bulvių cepelinai, šaltibarščiai, mėgstu vėdarus ir bulvinius blynus. Bet jei reikia pasakyti vieną mėgstamiausią – niekada neatsisakau cepelinų.
– Kokie penki lietuviški žodžiai jums yra gražiausi?
– Tėvynė, mama, Lietuva, ačiū. Gal tebūnie keturi.
– Kokia lietuviška patarlė ar pasakymas jums patinka labiausiai?
– Elkis su kitais taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi.
– Kokie trys lietuviams labiausiai būdingi charakterio bruožai?
– Santūrumas, kuklumas. Šitai tikrai vienija visus. Aš norėčiau, kad lietuviai tikėtų savo valstybe labiau, kad mylėtų savo valstybę labiau. Jokiu būdu nesakau, kad valdžią. Savo valstybę, savo tėvynę. Norėčiau, kad būtų savo tėvynės ambasadoriais, nesvarbu gyvenant Londone ar kitur. Tai labai svarbu. Tada tėvynei yra lengviau.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...?
– Nes tai yra pati geriausia šalis lietuviui kurti, gyventi, auginti vaikus.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai šimtmečio proga?
– Tikėti savo valstybe ir nebijoti bent labai nedaug prisidėti prie jos kūrimo. Pagalvoti sau, ką aš iš tiesų padariau per praėjusius metus, per savo gyvenimą, kad mano valstybėje būtų geriau gyventi. Ne ką kiti padarė, o ką aš padariau dėl savo valstybės, kad man, mano šeimai, mano kaimynui būtų geriau gyventi Lietuvoje, kad Lietuva būtų geresnė šalis.
