Palinkėtų dirbti
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotoja ir Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė kalbėdama apie sėkmingiausius 2017-ųjų darbus, paminėjo ne vieną valdančiosios daugumos priimtą sprendimą.
„Visumoje norėčiau pasakyti, kad taip, metai buvo sunkūs. Tai pirmi šios kadencijos metai ir natūralu, kad tai yra kaip tendencija visose kadencijose. Labai svarbu, kad atėję Seimo nariai pradėtų, įprastų, išmoktų, susiderintų veiklą“, – kalbėjo R.Baškienė.
Kaip vieną iš sėkmingiausių darbų jį įvardijo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimą, nors ir paskatinta tragiškų įvykių Kėdainiuose, kai mama ir patėvis sunkiai sužalojo keturmetį berniuką, kuris vėliau mirė ligoninėje. Pasak jos, jau prasideda šios reformos įgyvendinimo darbai.
Ji taip pat sakė, kad žmonės jau kitų metų pradžioje pajus pagerėjimą, nes didelė dalis biudžeto lėšų skirta socialinės atskirties ir skurdo mažinimui.
„Turiu omenyje ir atsiradusius vaiko pinigus, kurie neįskaičiuojami į šeimos pajamos. Reikia pastebėti ir Vaikų išlaikymo fondo veiklą perduodame „Sodrai“, tai reiškia, kad bus geresnis išieškojimas, be to, mes 20 proc. padidinome vaiko išmoką“, – kalbėjo R.Baškienė, taip pat primindama ir didinamas senatvės pensijas, šalpos pensijas, minimalų atlyginimą.
Ji pripažįsta, kad tos reformos nėra grandiozinės, tačiau tai yra pradžia, grindžianti kelią tolimesniems darbams.
Politikė pripažino, kad tikėjosi sklandesnio aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir apskritai sklandesnės švietimo reformos. Nors pradžia ir padaryta, anot R.Baškienės, rezultato šiai dienai nėra, o ir susikalbėjimo trūksta.
Seimo narė teigė, kad reikia daugiau kalbėtis su verslu ir kalbėtis apie tai, ką galima daugiau padaryti dėl verslo: „Išieškojimas mokesčių, kova su kontrabanda ir kova su korupcija yra pradėta, bet nepakankamai.“
Kalbėdama apie ateinančius metus, R.Baškienė sakė, kad Seimui reikia labiau sutelkto darbo, mažiau politinių niuansų, kurie trukdė dirbti.
„Apkaltos, komisijos įvairiausios, tyrimai – jie galbūt ir reikalingi, bet jie atima labai daug Seimo laiko. Tikiuosi, kad 2018 metai bus labiau nukreipti į tiesioginį mūsų darbą – įstatymų leidybą“, – svarstė Seimo narė.
Pavyko tik viena reforma
Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas negailėjo kritikos valdantiesiems. Apžvelgdamas praėjusius metus jis teigė, kad pavykusiu galima laikyti vos vieną LVŽS darbą – priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
„Vienintelis dalykas, kurį galima vadinti reforma, buvo Alkoholio kontrolės įstatymas. Iš mano lūpų tai skamba paradoksaliai, nes aš nepritariu šitai reformai, bet kalbant apie valdžios veikimą, tai buvo vienintelė reforma, kuri padaryta“, – sakė E.Gentvilas, pridurdamas, kad ši reforma jam ir kitiems liberalams visiškai netinka.
Kiti priimti sprendimai, pasak politiko, yra reformų imitavimas. Tiek kalbant apie aukštojo mokslo, tiek apie urėdijų reformas matyti, kad į duris besibeldžiant Naujiesiems, niekas nėra įvykę.
„Visi išsidraskę. Jokių aiškių sprendimų ir jokių aiškių kriterijų. Tarkime, aukštojo mokslo aritmetinė reforma pradeda remtis skirtingais kriterijais, nebėra jokio bendro vardiklio. Urėdijų reforma – taip ir neaiški. Nėra paskirtas vadovas, nėra jokio techninio sujungimo įvykę. Tiesiog suvaidino, parėkavo apie reformą“, – kalbėjo liberalų vedlys.
Šias reformas E.Gentvilas taip pat pavadino artistiškomis. Anot jo, sakoma, kad būtina šias sritis reformuoti ir visi su tuo sutinka. Tačiau pradėjus jas rengti matosi, kad reformų turinio – nėra, nesugebama racionaliai imtis darbų. Pasak jo, daugeliui reformų trūksta aiškių kriterijų ir aiškių sprendimų.
Kalbėdamas apie tai, ko ateinančiais metais tikisi iš Seimo, liberalas teigė norintis, kad skaidrumą deklaruojantys valdantieji taikytųsi ne tik į kitus, bet skaidrintų ir savo aplinką.
„Ten esama tiek keistų dalykų – pradedant R.Karbauskio trąšų dalykais, baigiant kitais, smulkesniais. Gal baikime kalbėti deklaracijomis ir naudodamiesi daugumos principu kitus tikrinti, o į savo aplinką nepažiūrėti“, – sakė E.Gentvilas, kaip pavyzdį duodamas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjus, vienas po kito paliekančius ministeriją.
Paklaustas, ko palinkėtų savo partijai, E.Gentvilas buvo atviras – partijai artėja sunkios dienos, todėl jai palinkėtų stabilizavimosi. Penktadienį bankui pravedus pinigus padengti dalį pasiimtos paskolos, liberalams prasideda sunkus finansinis laikotarpis.
Tačiau E.Gentvilas teigė, kad partijai reikia eiti į priekį, susitelkti ir galvoti apie artėjančius savivaldos rinkimus.
Trūko dialogo
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovaujantis Remigijus Žemaitaitis, paprašytas įvardinti sėkmingiausius 2017 metų darbus prakalbo apie priimtą sprendimą dėl neribotos PVM lengvatos šildymui, taip pat PVM lengvata vaistams.
„Būtų idealiausias variantas akcizo nedidinimas dyzeliniam kurui. Bet tam nebuvo pritarta. Urėdijų klausimas, sakyčiau, gaila ir pikta, kad nebuvo pritarta, kad suskaldė visas urėdijas. Viską padarė, perdaužė, bet rezultato jokio nėra. Tada klausimas, kam ją darė“, – apie nepavykusius šių metų Seimo darbus kalbėjo parlamentaras.
Paklaustas, ko norėtų iš parlamento ateinančiais metais, R.Žemaitaitis atsakė, kad tikėtųsi mažiau karštakošiškų sprendimų. Jis sakė, kad norėtųsi, jog valdantieji išgirstų ir kitų nuomones, klausytųsi ekspertų, specialistų.
„Paskutiniai šie metai parodė, kad joks dialogas nevyksta. Viena tiesa, vienas žodis ir viskas. Mano didžiausias noras, kad nedarytų reformos vardan reformų ir įsiklausytų į žmones. Jei jie toliau taip važiuos, tai emigraciją matuosime ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių gyventojų“, – kalbvėjo „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.
Neišpildytų lūkesčių metai
Kiek anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ viešėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad 2017- jieji buvo metai, kai visų planų ir lūkesčių įgyvendinti nepavyko.
„Politikoje turime tam tikrą iššūkį, matome daug negatyvo, bandome apie jį įspėti, kaip jo išvengti... Ir man tai didele dalimi neišsipildžiusių lūkesčių metai. Rinkiminis laikotarpis su buvo susijęs su viltimi, nauja kokybe... Į Seimą atėjo naujų žmonių, žmonių akys sužiuro, gal jau bus taip, kad nebus gėda“, – svarstė politikas.
Jis užsiminė, kad esama gausybės diskusijų, ar nauja valdžia gali išlaikyti skaidrumo egzaminą.
„Tai reiškia, kad jei žiniasklaida ar visuomenė užduos tau klausimą, kad ir kaip tau tas klausimas nepatiks, kad ir kaip bus rūgštu, ar tu į tą klausimą atsakysi“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad naujoji valdžia deklaravusi skaidrumą labai greitai pradėjo klupti.
„Ištinka Greta, užremiam kojom duris, jūs neturite teisės manęs klausinėti, visus paduosiu į teismą. Nesuprantu šios pilėnų dvasios“, – ironizavo politikas. Anot jo, kartais trūksta paprasčiausio nuoširdumo. „Kartais juk ir politikai padaro klaidų ir daugiau laimi tas, kuris nuoširdžiai pripažįsta
Pasitraukimo nesigaili
Į opoziciją iš valdančiosios koalicijos pasitraukusių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė, kad nors ir buvo kalbėta apie jo vadovaujamos partijos skilimą, to neįvyko ir ji išlaiko tvirtas pozicijas.
Kalbėdamas apie svarbiausius 2017-ųjų įvykius, G.Paluckas teigė, kad be konkurencijos svarbiausių įvykiu galima laikyti Vasario 16-osios akto radybas. „Įvardinau Nepriklausomybės akto suradimą, kaip vieną iš tokių psichologinę savijautą tautos gerinančių ir stiprinančių priemonių“, – sakė jis.
Tačiau prisimindamas besibaigiančių metų politinius įvykius, jis sakė, kad dalies socialdemokratų atsiskyrimą vadinti partijos skilimu būtų per daug dramatiška, mat skilo ne partija, o frakcija.
„Pasitraukė dalis žymių bičiulių, bet partija nei dabar byra, nei byrėjo tada. Galiu pasidžiaugti, kad mikroklimatas mūsų sumažėjusioje frakcijoje yra žymiai geresnis, daryti tai, apie kalbame“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis, pridurdamas, kad sprendimo trauktis iš koalicijos nei jis, nei partija nesigaili.
„Matome kosmetinius einamuosius dalykus, kurie pateikiami kaip megareformos“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad valdantieji nuveikė ir gerų darbų. G.Paluckas teigė, kad tokie veiksmai kaip dėmesys valstybės įmonėms, kovo su korupcija ir nepotizmu, tam tikros socialinės reformos, tarp jų ir vadinamoji „Matuko“ reforma buvo teisingi žingsniai.
