Atitinkamas Karo prievolės įstatymo pataisas Seimas priėmė gruodžio viduryje, taisydamas dabar galiojančią normą, kurią Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui.
„Pagal priimtas Karo prievolės įstatymo pataisas numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji pradinė karo tarnyba, t. y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas“, – BNS paaiškino Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).
Ši norma galios juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie pagal savo religinius kanonus, statutus ar kitas normas yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose.
Anot KAM, mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo anksčiau neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą, būtų šaukiami į mokymus.
Mobilizacijos, neramumų atveju dvasininkai rūpintųsi sužeistais kariais, sakramento teikimu, bendrautų su vietos kunigais, atliktų kitas jiems pavestas pareigas.
Lietuvos vyskupų konferencija yra pritarusi minėtoms pataisoms.
Liepos 4 dieną KT paskelbė, kad tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos. Anot teismo, visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, priklausymo bažnyčiai, joje užimamos padėties, turi vienodą konstitucinę pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
KT nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostata, kad nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
Dėl dvasininkų tarnybos KT išaiškinimo paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs Jehovos liudytojo skundą dėl kariuomenės atsisakymo jį atleisti nuo karinės tarnybos.
Lietuva tradicinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis pripažįsta lotynų apeigų katalikus, graikų apeigų katalikus, evangelikus liuteronus, evangelikus reformatus, ortodoksus (stačiatikius), sentikius, judėjus, musulmonų sunitus ir karaimus.
Lietuva nuo 2015 metų kasmet pašaukia po maždaug 3–3,8 tūkst. karo prievolininkų. Jie kariuomenės daliniuose tarnauja devynis mėnesius.
Autorė: Jūratė Skėrytė
