Korupcijos bylą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjas buvo nusprendę, kad taktiniais sumetimais būtina Vyriausybės kanclerį A.Mačiulį apklausti Panevėžyje, tačiau iš STT vadovų jie sulaukė reikalavimo pasiprašyti kanclerio priėmimo ir važiuoti į jo darbo vietą Vilniuje.
Nepaklusęs tokiems savo vadovų nurodymams tuometis STT Panevėžio apygardos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Gimžauskas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, o vėliau jam užkirstas kelias siekti karjeros.
Norėjo kanclerio paaiškinimo
Būtinybė apklausti Vyriausybės kanclerį A.Mačiulį kilo pradėjus tirti aplinkybes, ar teisėtai tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė panaudojo Vyriausybės kanceliarijos įsigytus šveicariškus laikrodžius.
Buvo duomenų, kad vieną iš keliasdešimt tokių laikrodžių ji galėjo už paslaugas padovanoti Utenos savivaldybės administracijos specialistui, kuris prižiūrėjo jos namo remontą.
Bylą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuroras Ramūnas Pačebutas ir tyrėjas S.Gimžauskas nutarė A.Mačiulį iškviesti į apklausą STT patalpose Panevėžyje.
Taip nuspręsta ne tik todėl, kad ikiteisminis tyrimas vyko šiame mieste, – būta ir tam tikrų taktinių sumetimų.
Be to, buvo ir praktiškų priežasčių – tikėtasi, kad kancleris pakomentuos STT turimus garso įrašus ir buhalterinius dokumentus.
Sutiko priimti kabinete
Tačiau kai šaukimas Vyriausybės kancleriui buvo įteiktas, nepasitenkinimą S.Gimžausko veiksmais pareiškė jo tiesioginis vadovas – STT Panevėžio apygardos skyriaus viršininkas Žydrūnas Krampalcas.
Jis paaiškino, kad STT direktorius Saulius Urbanavičius nurodė nevarginti Vyriausybės kanclerio kelione į Panevėžį ir liepė pačiam tyrėjui vykti pas jį į Vilnių.
„Aš jau viską suderinau. Tu pats susiskambink su kancleriu – jis sutinka tave priimti pas save kabinete rytoj 13 valandą. Tu, Sauliau, su juo susiskambink ir sutark dėl įėjimo“, – savo tuomečiam pavaduotojui pareiškė Ž.Krampalcas.
Kam dirba STT agentai?
S.Gimžauskas bandė prieštarauti, teigdamas, kad bylą kontroliuojančio prokuroro pozicija yra vienareikšmiška – apklausa turi vykti Panevėžyje. Juolab kad kiti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai jau buvo iškviesti į Panevėžį ir davė parodymus.
„Tai kam tada dirba STT, gal Vyriausybės kancleriui?“ – retoriškai klausė S.Gimžauskas.
Tačiau Ž.Krampalcas į diskusijas nesileido, pareiškęs, kad toks yra STT direktoriaus nurodymas.
Iš tiesų po kiek laiko S.Gimžauskui paskambino pirmasis STT direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Bartkus ir primygtinai siūlė A.Mačiulį apklausti Vilniuje, klausinėjo, kodėl apklausa turi vykti Panevėžyje.
Tačiau tyrėjas spaudimui nepasidavė ir vadovui priminė Baudžiamojo proceso kodeksą, kuris nurodo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras.
Liudytojas buvo sutrikęs
Tuomet sutriko ir Vyriausybės kancleris. Nors STT direktorius jam buvo pažadėjęs, kad apklausa vyks Vilniuje, tyrimą atliekantis tyrėjas reikalavo atvažiuoti į Panevėžį.
Nežinodamas, ką daryti, A.Mačiulis pats paskambino S.Gimžauskui.
„Aš jau susipainiojau – S.Urbanavičius sakė, kad man nėra ko į Panevėžį važiuoti, tačiau niekas manęs neapklausė, pats nuėjau į STT Vilniaus skyrių, tačiau nieko ten neradau“, – guodėsi A.Mačiulis.
Tuomet Vyriausybės kancleriui buvo paaiškinta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ne S.Urbanavičius, o tyrėjas S.Gimžauskas kartu su bylą kontroliuojančiu prokuroru R.Pačebutu.
Galiausiai A.Mačiulis nurodytu laiku vis dėlto atvyko į Panevėžį ir davė parodymus.
Tačiau tyrėjas S.Gimžauskas už tai, kad laikėsi įstatymų, greitai sulaukė savo vadovybės nemalonės.
Vietoj patyrusio – naujokas
Netrukus po incidento su A.Mačiuliu STT Panevėžio apygardos vadovas Ž.Krampalcas parašė tarnybinį pranešimą STT direktoriui S.Urbanavičiui ir paprašė, kad jis panaikintų savo prieš kelis mėnesius pasirašytą įsakymą dėl S.Gimžausko paskyrimo laikinai eiti Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas.
Šį prašymą S.Urbanavičius iškart patenkino – S.Gimžauskas buvo sugrąžintas į vyriausiojo tyrėjo pareigas.
Iškart po to Ž.Krampalcas į valdybos Ikiteisminio skyriaus vadovo pareigas ėmė siūlyti beveik jokios patirties neturintį Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės padėjėją Gediminą Vizbarą.
Toks pasirinkimas pribloškė ne vieną ilgametį STT Panevėžio apygardos darbuotoją.
„Jei žmogus būtų bent vertas tų pareigų – bala nematė. Tačiau čia peršamas jaunuolis, kuris net nežino, nuo ko pradėti.
Na, netinku aš, bet ir be manęs skyriuje buvo daug patyrusių specialistų“, – piktinosi S.Gimžauskas.
Teismas panaikino įsakymą
Tad norą dalyvauti atrankoje ir pasivaržyti dėl posto su Ž.Krampalco favoritu G.Vizbaru pareiškė ne tik S.Gimžauskas, bet ir dar keli ilgamečiai STT pareigūnai.
STT dirbantys pretendentai prieš paskyrimą turėjo pereiti neeilinę atestaciją, po kurios būtų paaiškėję, ar jie tinkami eiti aukštesnes pareigas.
Tačiau STT vadovas S.Urbanavičius atestacinės komisijos išvadų nelaukė ir Ž.Krampalco favoritą G.Vizbarą paskyrė skyriaus vadovu.
Tuomet S.Gimžauskas ryžosi iki šiol negirdėtam žingsniui – jis Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė STT direktoriaus sprendimą G.Vizbarą skirti skyriaus viršininku, o Ž.Krampalcą apkaltino savų žmonių stūmimu į aukštesnes pareigas.
Teismas nustatė, kad STT direktorius pažeidė įstatymus, ir panaikino įsakymą G.Vizbarą skirti skyriaus vadovu.
Teismo nuomone, nebuvo sudarytos visiems lygios galimybės varžytis dėl posto.
Karjerai užkirto kelią
Tačiau STT vadovai rado būdą, kaip padaryti, kad S.Gimžauskui būtų užkirstas kelias vadovauti skyriui, o naujuoju viršininku taptų tas pats G.Vizbaras.
Pagal STT direktoriaus įsakymą buvo nustatyta savotiška aukštų pareigų skyrimo tvarka – norėdamas pakilti karjeros laiptais STT darbuotojas turėjo būti atestuotas ir įvertintas „labai gerai“.
Žmogus iš kitos darbovietės, panorėjęs dirbti STT, aukštas pareigas galėjo gauti faktiškai be jokios atrankos, tik pasiūlius vadovui.
Tad tas pats Ž.Krampalcas, kurį S.Gimžauskas apkaltino saviškių stūmimu į priekį, vasario mėnesį atliko buvusio savo pavaduotojo neeilinę atestaciją ir jo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Tai sutrukdė jam tapti skyriaus vadovu.
Vadovai net nepasidomėjo
Tokio pat įvertinimo S.Gimžauskas sulaukė ir iš STT komisijos.
„Tai buvo savotiškas klausimų ir atsakymų vakaras, kuriam vadovavo Ž.Bartkus.
Daryti tokio posėdžio įrašą draudžiama. Tad kam aš galėjau pasiskųsti, kad dirbau ne gerai, o labai gerai?“ – taip atestacinės komisijos posėdį, užkirtusį galimybę kilti karjeros laiptais, įvertino S.Gimžauskas.
Po šio sprendimo S.Gimžauskas nutarė pasitraukti iš STT.
Pareigūnas tikėjosi, kad tarnybos vadovai bent bandys sužinoti, kodėl patyręs tyrėjas, daugiau kaip 10 metų nepriekaištingai išdirbęs tarnyboje ir ištyręs daugybę nusikaltimų, traukiasi. Tačiau niekam jis nebuvo įdomus.
„Esu įsitikinęs: jeigu būčiau pažadėjęs viską daryti aklai, kaip jie nori, dabar toliau vadovaučiau skyriui“, – „Lietuvos rytui“ teigė STT vadovų požiūriu į pavaldinius nusivylęs S.Gimžauskas.
Turi padėti tyrimui vadovaujančiam prokurorui
Renata Endružytė
STT viešųjų ryšių vyriausioji specialistė
„Informacija apie ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimo strategiją, taktiką, laiką, vietą, kitas aplinkybes nėra teikiama.
Pagal generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, „ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų kokybiškai atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, pagal kompetenciją padeda prokurorui užtikrinti efektyvų ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą jam.“
Išimtis taikoma tik valstybės vadovui
Stanislovas Liutkevičius
Advokatas, buvęs Baudžiamojo proceso kodekso kūrimo ekspertų grupės narys
„Vienintelis pareigūnas, kuris gali būti apklausiamas jo darbo vietoje, yra Respublikos prezidentas. Jį jo rezidencijoje ir jo sutikimu gali apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Šis reglamentavimas atsirado Baudžiamojo proceso kodekse, įsigaliojusiame 2003 metais. Buvo remtasi kitų Vakarų Europos šalių patirtimi bei praktine situacija, kai prezidentu buvo Algirdas Brazauskas. Tuomet jį kaip liudytoją apklausti norėjo Generalinės prokuratūros prokuroras, šaukimu ragindamas atvykti į prokuratūrą.
Prezidentas vykti atsisakė ir paprašė, kad apklausa vyktų jo rezidencijoje. Tada ir buvo nuspręsta prezidento apklausos tvarką reglamentuoti specialia kodekso norma.
Dabartinę prezidentę, vadovaujantis naujomis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, taip pat buvo bandoma apklausti informacijos nutekinimo byloje, tačiau ji atsisakė.
Kiti asmenys, kurie gali neduoti parodymų, yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai.
Visiems kitiems, nepriklausomai nuo jų statuso, jokios išimtys netaikomos.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris byloje priima pagrindinius sprendimus. Jie yra privalomi tiek tyrimo institucijoms, tiek proceso dalyviams.
Kiekvienas kaip liudytojas kviečiamas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.
Galimi atvejai, kai pareigūnas pats atvyksta į liudytojo buvimo vietą apklausti, bet tai būna retai – paprastai tokie atvejai susiję su senyvo amžiaus žmonėmis, ligoniais. Šie atvejai neaptarti proceso kodekse, tai susiję su taktiniais momentais, tyrimo metodika.
Taktiškai vertinant situaciją, liudytoją, jei jis nėra ligonis ir nėra kitų suvaržymų atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, reikėtų apklausti būtent tyrėjo darbo vietoje, nes tokiu atveju tyrėjas turi taktinį pranašumą prieš liudytoją.“
