Seimas balsų dauguma nuspręs, ar K.Pūkas turi palikti parlamentą, o iki tol siūlome peržvelgti, ką jis nuveikė Seime nuo tada, kai buvo išrinktas.
Prieš daugiau nei metus vykusiuose Seimo rinkimuose K.Pūkas dalyvavo su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, jo kandidatūra buvo iškelta vienmandatėje Šilainių apygardoje. Į parlamentą jis buvo išrinktas pagal partijos sąrašą pirmajame 2016-ųjų metų rinkimų ture.
Posėdžius lankė, bet ne visą laiką
Nuo tada, kai naujasis Seimas pradėjo darbą 2016-ųjų lapkritį, Seimo plenariniai posėdžiai vyko 74 dienas. Parlamento internetinio puslapio duomenimis K.Pūkas didžiąją dalį tų dienų praleido darbe.
Visgi, skandalas kilo, kai pasklidus kalboms apie galimą K.Pūko priekabiavimą prie padėjėjos darbo siekusių ir jį jau dirbusių moterų ir prabilus apie galima apkaltą, politikas staiga susirgo.
Gegužės pabaigoje buvo skelbta, kad seksualiniu priekabiavimu įtariamas K.Pūkas dėl sveikatos problemų atsidūrė Respublikinėje Kauno ligoninėje. Lrytas.lt šaltinių teigimu, politikas į ligoninę buvo paguldytas dėl širdies sutrikimų. Tiesa, birželio pabaigoje jis grįžo į Seimą, tačiau neilgam.
Neilgai trukus jis ir vėlė gavo nedarbingumo pažymėjimą. Tiesa, dėl kokios ligos – neaišku. Nedarbingumo pažymėjimą jis turėjo iki lapkričio vidurio. Prisidengdamas šia liga jis nedalyvavo dalyje KT posėdžių, kuriuose nagrinėta jo byla. Pačiam KT jo pateikta nedarbingumo pažyma pasirodė niekinė.
Dėl parlamentaro ligos užtruko ir Seime nagrinėjamas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymas panaikinti K. Pūko neliečiamybę byloje dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Posėdžių metu K.Pūkas taip pat neskubėjo pasisakyti. To paties Seimo internetinio puslapio duomenimis pirmosios parlamento sesijos metu jis iš viso pasisakė 3 kartus: vieną kartą uždavė klausimą, vieną kartą replikavo ir vieną kartą pasisakė dėl posėdžio vedimo tvarkos.
Lygiai tiek pat kartų jis pasisakė ir antrosios sesijos metu. Tuokart jis vieną kartą pristatė įstatymo projektą, vieną kartą pasisakė dėl balsavimo ir vieną kartą pasisakė dėl posėdžio vedimo tvarkos.
Pateikti teisės aktai
Per visą laiką, kol dirba parlamente, K.Pūkas pateikė 12 teisės aktų projektų. Pirmasis teisės akto projektas pateiktas 2016-ųjų gruodžio 1-ąją, paskutinis – vos prieš keletą dienų, sausio 8-ąją.
Tiesa, tik vieną iš 12 teisės aktų projektų jis pateikė individualiai – nutarimą, kuriuo norėta pavesti Etikos ir procedūrų komisijai atlikti tyrimą dėl apkaltos K.Pūkui pagrįstumo ir išvados pateikimo. Visi kiti buvo pateikti grupėse su kitais parlamentarais.
Tarp kitų siūlomų teisės aktų projektų, kuriuos pasirašė K.Pūkas galima rasti ir kai kurių Konstitucijos straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, taip pat Pagalbinio apvaisinimo, Vyriausybės, Visuomenės informavimo, Konstitucinio Teismo ir kt. įstatymų pakeitimų projektai.
Paskutinis siūlomas teisės akto projektas, kurį pasirašė apkaltos laukiantis politikas, buvo dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.
K.Pūkas taip pat pateikė keturis pasiūlymus teisės aktų projektams. Trys iš jų pateikti kartu su kitais parlamentarais, vienas – individualiai.
Be to, daugumą teisės aktų, kuriuos pasirašė K.Pūkas, pateikti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) arba koalicijos partnerių socialdemokratų darbo frakcijos atstovų. Tuo tarpu pats K.Pūkas dalį savo laiko Seime praleido opozicinėje „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje, iki kol dėl kilusio skandalo pasitraukė į Mišrią Seimo narių grupę.
Barnis dėl komitetų
Kiekvienas Seimo narys turi dirbti komitete, ne išimtis ir K.Pūkas. Jis dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Tiesa, jo darbas šiame komitete buvo pakibęs ant plauko.
Lapkričio viduryje buvo svarstomi komitetų sudėčių pokyčiai. Bediskutuojant plenarinių posėdžių salėje kilo konfliktas dėl noro apie partizanus priešiškai pasisakiusi Dainių Kepenį perkelti į Švietimo ir mokslo komitetą. Kaip sakė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, jis ten galės pasimokyti.
Atsakyti į tokius R.Baškienės žodžius netruko konservatorius V.Juozapaitis. Pareiškęs, kad jei komitetuose galima ne tik dirbti, bet ir mokytis, jis nori pereiti iš Kultūros į Kaimo reikalų komitetą ir paprašė klausimo svarstymo pertraukos.
Jei V.Juozapaitis iš tikro būtų palikęs Ramūno Karbauskio vadovaujamą Kultūros komitetą, jis nebegalėtų veikti, nes pagal Seimo statutą komitetą privalo sudaryti bent 7 parlamentarai. Išėjus V.Juozapaičiui, jų Kultūros komitete būtų likę 6.
Todėl buvo pateiktas dalį Seimo narių šokiravęs pasiūlymas – į Kultūros komitetą perkelti Kęstutį Pūką, kurio apkaltos byla tuo metu dar buvo svarstoma Konstituciniame Teisme. Visgi Seimo nariai nepritarė, kad V.Juozapaitis paliktų Kultūros komitetą.
