„Žmonės čia suvažiuoja su savo planais, ambicijomis, noru savo svajonę įgyvendinti ir kartu čia susiduria su pasauliu, nes tai yra tarptautinis miestas. Kunkuliuojantis, gyvas miestas yra tai į ką eina ir turi eiti visa Lietuva“, – projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė Vilniaus meras, penktadienį švenčiantis 44-ąjį gimtadienį.
– Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote?
– Aš gimiau vakarų Lietuvoje, Tauragėje. Augau santykinai nedideliame miestelyje ir turėjau laimingą vaikystę, nors sovietmetis buvo gūdus ir norėjosi visą laiką laisvai ir atvirai šnekėti. To man labiausiai trūko ir tai aš būdamas vaikas, paauglys supratau.
O paskui pratęsiau savo augimą Vilniuje, kuo taip pat labai džiaugiuosi.
– Koks jūsų maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Kai prisimenu vaikystę ir tai, kas labiausiai patiko, tai prisimenu tą jausmą, kai sėdi ant dviračio ir važiuoji prie upės maudytis. Tai yra nepakartojamas jausmas. Aišku, pagalvoju, kad dabar tėvai labiau savo vaikus saugo ir suprantu, kodėl. Nežinau, ar savo vaikus, sunkiai mokančius plaukti, išleiščiau važiuoti prie į upę maudytis. Bet man, kaip vaikui, potyris buvo nerealiai geras.
– Kokia lietuviška šventė jums yra smagiausia?
– Gal skambės ir banaliai, bet vis dėlto – Kūčios. Tai yra ir labai lietuviška, nors ir krikščioniška šventė, ir su labai aiškiu identitetu. Labai šilta šventė.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Aš visą laiką labai džiaugiuosi bet kur į gamtą išėjęs. Iš tiesų, man šiandien labiausiai patinka ten, kur yra miesto ir gamtos sandūra. Galbūt dėl to, kad Vilniuje gyvenu, bet Neries upė, tekanti mieste dabar, yra graži, bet aš žinau, kokia ji bus graži.
– Geriausias Lietuvos miestas yra..?
– Vilnius. Be klausimų. Daug yra labai gerų miestų ir mažesniame miestelyje gyventi tikrai yra privalumų, kai viskas labai arti, jokių spūsčių. Bet Vilnius, man atrodo, pirmiausia yra žmonių iš visos Lietuvos sambūris.
Tos visos dinamikos, kurią turime Lietuvoje, aukščiausią lygį turime Vilniuje. Žmonės čia suvažiuoja su savo planais, ambicijomis, noru savo svajonę įgyvendinti ir kartu čia susiduria su pasauliu, nes tai yra tarptautinis miestas. Kunkuliuojantis, gyvas miestas yra tai į ką eina ir turi eiti visa Lietuva.
Vilniuje yra viskas, kas būdinga Lietuvai – ir istorija, ir gamta, ir žmonės, kurie labai dinamiški.
– Koks jūsų mėgstamiausias istorinis veikėjas?
– Daug tų labai ryškių istorijos veikėjų yra. Man visą laiką labai imponuodavo XVIII a. pabaigos, XIX a. pradžios sukilėlių vaidmuo – tai būtų Konstantinas Kalinauskas ar Jokūbas Jasinskis.
– Su kokia Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti?
– Šimtmečio kontekstas duoda tokį toną, kad ir su Jonu Basanavičiumi norėčiau pabendrauti - kaip jis tą Lietuvą įsivaizdavo, ar tokią, kokia yra dabar.
Taip pat norėčiau pasikalbėti su Adomu Mickevičiumi. Tai labai ryški figūra, labai didelis Lietuvos patriotas, kurį mes kažkodėl laikome tik lenku, gyvenusiu Lietuvoje. Bet jis yra lietuvis. Lenkiškai kalbantis lietuvis, kuris Lietuvą labai mylėjo ir man atrodo, tas jo polėkis, kuris labai ryškus ir jis visur virė, tuo metu, kai gyveno čia Lietuvoje, Vilniuje.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Ko gero, aš vis dar labai užstrigęs ties tuo metu, kai man „BIX“ labai patiko. Mėgstamiausia daina... Kai pasakiau „BIX“, tai man į galvą iš karto atėjo daina „Kas iš to“, bet tikrai yra ir kitų labai gerų dainų.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška prekė?
– Iš tiesų, nelabai išrankus prekėms, bet tikrai yra prekių, kur tas lietuviškas prekės ženklas, yra kaip kokybės ženklas. Atsiprašau, bet lietuviškas pienas skanesnis už importuotą iš Lenkijos. Pagrindinis dalykas, ateinantis į galvą - kad jei produktas lietuviškas, jis yra tarsi su kokybės ženklu.
– O koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Neseniai kaip tik sūnus manęs šito klausė, tad labai gerai žinau atsakymą ir tai labai elementarus patiekalas - bulviniai blynai. Gali būti netgi be padažo, bet skanu ir su grietine, o kadangi esu kilęs iš Žemaitijos, ten dažnai žmonės ir su kokia nors rimtesne uogiene valgo.
– Kokie penki lietuviški žodžiai jums yra gražiausi?
– „Ačiū“ yra pirmas. Turbūt „ačiū“ lenkia visus kitus. Beje, kiek žinau, žmonės išrinko šį žodį gražiausiu. Manau, jis lenkia visus kitus, todėl: „ačiū, ačiū, ačiū, ačiū“.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Akivaizdu, kad darbštumas. Žmonės yra darbštūs ir labai norėtųsi, kad ta savybė išliktų. Kitas dalykas, ką labai irgi jaučiu - žmonės yra labai atviri pasauliui. Mes kartais net nesuvokiame, kiek mes esame atviri. Netgi emigracija su tuo susijusi, kad mes einame išbandyti į pasaulį visokių dalykų. Grįžtame ar ne, būna visaip.
Ir kas man labai patinka, kad pas mus, lietuvius, yra nugalėtojo dvasia. Yra tas jausmas, kad mes esame stiprūs ir esame ne šiaip sau. Kartais pasigraužiame truputį, kad kas nors negerai, bet tos kovingos nugalėtojų dvasios buvimas irgi labai aiškus.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Man pati pirma asociacija su Lietuva yra laisvė. Aišku, yra žmonės, gamta, viskas kartu, bet kodėl Lietuva, o ne kas nors kitas? Todėl, kad yra laisvė. Aš patyriau, ką reiškia pereiti iš nelaisvos būsenos į laisvę ir man Lietuva būtent su ja ir asocijuojasi, su galimybe reikšti savo mintis. Lietuva tai yra laisvė.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai artėjančiam šimtmečiui?
– Man atrodo, kad mes esame labai gerame kelyje, nes daug garsių ir gerų civilizacijų, kurios buvo žymios, bet jų nebėra. Mes esame civilizacija, kuri eina į priekį ir lipa aukštyn. Tikrai turime kuo didžiuotis, o dauguma pasaulio gyventojų pavydėtų to gyvenimo būdo, kurį mes gyvename ir tos aplinkos, kurią turime.
Tad aš manau, kad mums lieka ir toliau būti laisva šalimi ir tapti laisviausia, atviriausia pasaulio šalimi. Tada mes tapsime patraukliausia vieta gyventi.
