„Tikrai yra klausimų labai daug. Pažiūrėjus tą informaciją, man, kaip buvusiam teisėsaugininkui, vienareikšmiai mano sprendimas būtų kreiptis į teisėsaugą, kad būtų atliekamas tyrimas“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Jis teigė, kad esama duomenų, jog LRT valstybės lėšas gali naudoti „ne tik neefektyviai, bet ir neskaidriai“.
„Tą reikia padaryti Seimo nutarimu“, – teigė premjeras.
„Jeigu bus pasirinktas kitas kelias – (laikinoji tyrimo – BNS) komisija, gali toks kelias būti, bet jokiu būdu negali net būti prielaidų, kad bandoma procesą politizuoti ir kištis į žiniasklaidą nepriklausomumą“, – pabrėžė jis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad LRT taryba turi atsakyti į užduotus klausimus ir komisija galėtų pažiūrėti, kas yra atsakyta.
„Aš balsuosiu už komisiją. Mes turime atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus. Gauta medžiaga turi būti apibendrinta ir jei ten yra kažkokie korupciniai klausimai, ji turi būti FNTT tyrimui“, – sakė parlamento vadovas.
Palaikys komisijos sudarymą
Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigė, kad palaiko komisijos LRT veiklai tirti sudarymą. Tiesa, tai nėra frakcijos nuomonė – konservatoriai nusprendė laikytis laisvo balsavimo, kai kiekvienas frakcijos narys gali balsuoti pagal savo nuomonę.
„Jie galės pasirinkti, kaip nori balsuoti, pagal sąžinę. Aš manau, kad daugiau bus nepritariančių komisijos sudarymui. Aš palaikysiu komisijos sudarymą. Manau, kad ji turi būti sudaryta ir į klausimus turi būti atsakyta“, – kalbėjo konservatorių lyderis, penktadienį ryte susitikęs su premjeru. Visgi, jis teigė su S.Skverneliu apie LRT nekalbėjęs.
Jo nuomone, atsakymai į Seimo užduotus klausimus nebuvo pateikti, o pozicija, kurią užėmė LRT, nebuvo tinkama. Tiesa, jis teigė kategoriškai nepritariantis tam, kad yra kišamasi į žiniasklaidos turinį ir turi būti užtikrinama turinį kuriančių žmonių nepriklausomybė.
Paklaustas, ar LRT veiklos neturėtų tirti teisėsauga ir kitos valstybės institucijos, G.Landsbergis teigė, kad taip turėtų būti, tačiau institucijos, dėl susidariusios situacijos, nėra pajėgios atsakyti į turimus klausimus.
„Aš manau, kad turime labai aiškiai užbrėžti ribas, kiek toli eis Seimo kompetencija, ką turėtų galimybę Seimas daryti. Manau, kad Seimas turėtų gauti informaciją ir ją perduoti teisėsaugai“, – kalbėjo politikas. Jis teigė, kad komisijoje neturėtų būti frakcijos seniūnų, bet TS-LKD savo narius į ją deleguos.
Komisiją išprovokavo LRT Taryba
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis savo ruožtu teigė, kad dauguma frakcijos narių, mano, jog LRT valdymo, ūkinę ir finansinę veiklą turėtų tirti Seimo komisija.
„Buvo pakeltos rankos šiuo klausimu frakcijoje ir jokio nuomonių skirtumo nėra, yra šiek tiek skirtingas požiūris, kokiu keliu eiti. Frakcija vieningai balsuos už komisijos sudarymą“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jo teigimu, laikinoji tyrimo komisija – civilizuočiausias kelias šiuo klausimu. Politikas pabrėžė, kad LRT taryba išprovokavo Seimo narius imtis tyrimo, nes nepateikė prašomų duomenų.
„Taip, kaip pateikta medžiaga (iš LRT tarybos – BNS) šiandien, skaityti labai sunku, viskas suversta bet kaip, 800 puslapių. Komisijos laukia didelis darbas išnagrinėti visa tai. (...) Visa tai, kas ten matyti, yra labai skandalinga. Dar faktas yra tai, kad didelės dalis informacijos nepateikta, ir tai turbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl komisijos reikia“, – tvirtino „valstiečių“ lyderis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat sakė norįs gauti atsakymus iš LRT.
„Klausimai yra užduoti LRT Tarybai ir tuos atsakymus iš LRT Tarybos turėtų įvertinti komisija, visi kiti klausimai yra kiti klausimai. Noras sutapatinti sukelia tokį keistą požiūrį – kodėl klausiame LRT Tarybos, o atsakymus gauname iš kitur“, – kilusiu triukšmu dėl noro tirti LRT stebėjosi parlamento vadovas.
