Penktadienį Seimas po aršių kautynių, bet vakarop smarkiai praretėjęs, pritarė, kad LRT veiklą tirtų speciali parlamentinė komisija. Už tai balsavo 59 tautos išrinktieji, prieš – 18, susilaikiusiųjų nebuvo.
Politiniai padėties kontūrai išryškėjo jau pateikiant nutarimo projektą ir balsuojant dėl jo priėmimo ypatingos skubos tvarka. Vienintelės opozicinės liberalų ir socialdemokratų frakcijos darniai buvo prieš, o kitos ne valdžioje esančios jėgos – daugmaž taip pat darniai už.
O valdantieji valstiečiai ir opoziciniai konservatoriai garsiai aižėjo.
Konservatorių vedlys G.Landsbergis ir dalis jo bendražygių parėmė valstiečius, kita dalis, kurioje pirmuoju smuiku griežė A.Kubilius, balsavo prieš arba susilaikė.
Valstiečių premjeras S.Skvernelis, prieš posėdį net susitikęs su G.Landsbergiu, viešai skelbė panašią poziciją kaip prezidentė D.Grybauskaitė – politinis LRT narpliojimas Seime yra abejotinas teisės ir demokratijos požiūriu, verčiau tai darytų teisėsauga.
Bet S.Skvernelis ir liko vienintelis valstiečių atstovas, pateikimo stadijoje balsavęs prieš tokios komisijos sudarymą.
Šitoks jėgų pasiskirstymas – gana dėsningas. Jį lemia ne tik kiekvienos politinės jėgos ar jos konkrečių atstovų sumetimai, asmeninės simpatijos bei antipatijos. Ne mažiau svarbi pačios problemos prigimtis. Juk jos neišeina vertinti vienareikšmiškai.
Galima įžvelgti, kokie pagrindiniai valstiečių ir jų vadovo R.Karbauskio motyvai. Bene svarbiausias – kerštas LRT ir konkretiems žurnalistams ar jų vadovams. Pavyzdžiui, už aktyvų dalyvavimą aiškinantis garsiosios valstietės G.Kildišienės ir R.Karbauskio ryšių peripetijas.
Juk būtent dar nenurimus aistroms dėl šio skandalo pasirodė pirmųjų ženklų, kad valstiečiai planuoja LRT paimti į nagą, pajungti šią žiniasklaidos grupę valdančiosios valstietijos valiai.
Tiesa, anksčiau dar buvo galima abejoti, ar R.Karbauskis tikrai turi aiškų ir konkretų planą, kaip, pasinaudojant dabartinio LRT vadovo A.Siaurusevičiaus kadencijos pabaiga, pakeisti jį lojaliu savo statytiniu ar statytine, perimti LRT kontrolę, išlaviruojant tarp daugybės dabartinių saugiklių, kurie draudžia bet kokį politikų kišimąsi.
Bet penktadienį šios abejonės galutinai išsisklaidė. Valstiečiai, formuluodami būsimo parlamentinio tyrimo tikslus, atvirai paskelbė, kad jie sieks pakeisti LRT valdymo struktūrą reglamentuojančius įstatymus.
Kuria linkme šie įstatymai bus keičiami, aišku ir karvei. Tą pačią karvę turėtų prajuokinti ir valstiečių priesaikos, kad jie tikrai nesiekia kištis į LRT programų turinį.
Visas šias priesaikas gerokai pagadino jų frakcijos narys N.Puteikis, ėmęs aiškinti, kad LRT vykdo korupcinius užsakymus, tuo apkaltinęs televizijos žinių tarnybą ir jos vadovą A.Matonį.
Žinoma, tai tapo koziriu LRT vadovams, nors valstiečių frakcija akimoju viešai atsiribojo nuo N.Puteikio rėkavimų.
Kita vertus, tenka pripažinti, kad valdžia nusitaikė į išties silpnas LRT vietas. Tai – vidaus nesutarimai. Juk net dalis LRT darbuotojų kaltina dabartinę vadovybę su „grupe draugų“ uzurpavus valdžią, o pagrindinį valdymo organą tarybą pavertus butaforija.
Negana to, LRT vadovybė pernelyg ilgai ir painiai manevravo pateikdama Seimui finansinę informacija, o tai tik sustiprino valdančiųjų puolimo pozicijas. Be to, valstietės A.Širinskienės imti vardyti įvairūs skaičiai net dalį opozicijos paskatino baikščiai kalbėti, kad gali iškilti ir „išties negražių“ dalykų.
Taip savo veiksmus motyvavo, pavyzdžiui, konservatorių vadovybė, pateikimo stadijoje balsavusi už komisijos sudarymą.
Pagaliau pats viešas įvairių finansinių reikalų bei sąmatų, kurios, turint omenyje šiuolaikinės televizijos tikrovę, tikrai gali būti įspūdingos, tampymas po viešąją erdvę bent dalies visuomenės akyse savaime temdys ir LRT, ir apskritai žiniasklaidos reputaciją.
Būtent viešo tampymo valstiečiai, regis, ir norėjo siekdami sudaryti Seimo komisiją, o ne atiduoti tirti visus reikalus teisėsaugai ar kitoms savo duris dažniausiai uždaras laikančioms kontrolės institucijoms.
Kaip LRT atstovų klaidą galima vertinti ir tai, jog jie leido valstiečiams save įvelti į asmeninį santykių aiškinimąsi apie privačius turtinius reikalus su R.Karbauskiu ir jo politiniais bendrakeleiviais.
Galima laukti, kad šis karas, kuris greitai neturėtų baigtis, nuaidės ir tarptautinėje erdvėje. Ką iškart prisimins Vakarų žiniasklaida? Žinoma, Lietuvos kaimynę Lenkiją, kur dabartinė valdžia itin garsėja tuo, kad siekia pajungti ne tik teisėsaugą, bet ir žiniasklaidą.
Neatsitiktinai dabartinė Lenkijos valdžia, sėkmingai besilaikanti galios viršūnėse, nepaisant nuožmaus karo su visais daugybėje frontų, yra įkvepiantis pavyzdys Lietuvos valstiečiams, kurie dažnai tai primena ir savo rėmėjams.
Atrodo, kad mūsų valdantieji ne itin suka galvą, kaip jų dabartiniai veiksmai gali atsiliepti valstybei, jos tarptautinei reputacijai ir demokratijos sveikatai.
Kita vertus, net jei valstiečiams pavyktų perimti LRT vadžias, vargu ar tai duotų jiems apčiuopiamos politinės naudos ir garantijų išlikti valdžioje po kitų Seimo rinkimų.
Tačiau blogiausia, kad juodi dūmai gaubs ne tik valstiečių stovyklą, bet ir visą mūsų jaunos demokratijos rūmą.
Apžvalgininkas
