Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Povilas Urbšys teigia, kad jeigu Seimas tiria LRT finansus, atsakymai turėtų būti pateikti ir į viešumoje keliamus klausimus dėl rusiškų trąšų.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir P.Urbšio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Penktadienį buvo sudaryta Seimo laikinoji komisija LRT veiklai ištirti. Jūs balsavote už tokios komisijos sudarymą. Kokie jūsų argumentai?
– Mano motyvai buvo tokie, kad kai LRT vadovybė pradėjo vengti pateikti duomenis dėl finansinės, ūkinės veiklos, dangstydami komercine paslaptimi, tokiu būdu išprovokavo, kad komisija atsirastų.
Buvo kalbėta, kad Valstybės kontrolė neva vykdo auditą, bet pasirodo, Valstybės kontrolei nė karto neužkliuvo tokie dalykai, kad kai kurios pinigų sumos galbūt yra per didelės. Ar tai rodo, kad yra kažkokia išrinktųjų grupė, kuri vienaip ar kitaip yra lepinama valstybinėmis lėšomis?
– Premjeras S.Skvernelis, kaip buvęs teisėsaugininkas sakė, o jūs irgi buvęs teisėsaugininkas, kad jeigu yra kažkokia abejonė, kad buvo daromas nusikaltimas, yra atitinkamos institucijos – teisėsauga, kuri turėtų tirti tokius dalykus.
– Bet tam, kad nustatyti, ar yra nusikaltimo požymiai, juos reikia nustatyti. Pasirodo, Valstybės kontrolė kai tikrino, nė karto nenustatė jokių požymių.
Bet iš tos pateiktos medžiagos, kuri buvo nuasmeninta, matosi, kad yra kai kurie klausimai, kurie reikalautų nuodugnesnio ištyrimo.
Ar Viešųjų pirkimų tarnybos, o jeigu pasitvirtintų, kad buvo keičiamos konkursų sąlygos, apeinant Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymą, gal atsirastų ir kita atsakomybė. Aš irgi esu tos pačios nuomonės kaip premjeras – ne Seimas turi nustatyti, kokie nusikaltimai yra padaryti.
– Bet jūs balsavote už komisiją?
– Aš esu už tai, kad daryti galimybes ištirti ir jeigu yra nusikaltimo požymių, perduoti atitinkamoms institucijoms.
– Seimo nariai neturi teisėsaugos institucijų atstovų funkcijų, jie nėra auditoriai. Seimo nariui yra labai didelė rizika įsivelti į politikavimą, kai kalba apie žiniasklaidą. Kaip išvengti to, kad nebūtų abejonių, kad kišamasi į turinį ar kažkoks žurnalistas ne taip pasakė, dėl to jis yra narstomas?
– Sutikite, jeigu komisija iš tikrųjų viršys savo įgaliojimus pradėti tirti nusikalstamas veikas ar neskaidrius dalykus, kur reikalautų Mokesčių inspekcijos ar Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinimo, tikrai būtų peržengtos kompetencijų ribos.
Jeigu komisija nustatytų problemas ir pavestų jas spręsti atitinkamoms institucijoms, tai būtų parlamentinės kontrolės atlikimas, kuris nebūtų einantis prieš įstatymą. Mums yra labai svarbu išsiaiškinti, kokie teisės aktai yra netobuli.
Sutikite, nėra normalu – mes kalbame apie 37 mln., kuriuos duodam visuomeniniam transliuotojui, ir kai jo paprašo atsiskaityti, jie sako ne, komercinės paslaptys – mes tik galime tą dalyką daryti, jeigu tie asmenys, kurie laimėjo konkursus, sutiks atskleisti duomenis.
Turėtų būti aiškiai numatyta, kad jeigu laimėjo konkursą, turėtų žinoti, kad bet kada duomenys bus paviešinti. Tie patys standartai, kurie yra numatyti BBC. Atlyginimai visų žurnalistų aiškūs, kurie dirba BBC ir kaip jie atsiskaitinėja kiekvieną sykį. Pas mus irgi turėtų būti panašūs standartai.
– Supratau, kad konfidencialią informaciją komisijos posėdžiuose greičiausiai bus galima išgirsti, nes Agnė Širinskienė man šiandien pasakė, kad komisijos posėdžiai bus absoliučiai atviri ir juose bus galima dalyvauti žiniasklaidai. Jūs kalbate apie tai, kad yra niuansų, kurie kelia abejones. Suprantu, kad jūs kažkokią informaciją apie visuomeninio transliuotojo veiklą matėte?
– Aš nemačiau, tik galėjau susidaryti įspūdį iš to, kai buvo minimos tam tikros aplinkybės, skaičiai. Buvo pateiktos sutartys, jos buvo nuasmenintos, uždėtas konfidencialumo grifas, bet iš jų galima suprasti, kad yra tam tikrų klausimų, kuriuos galima kelti.
– Kodėl premjeras nepritarė tokiai komisijai?
– Man sunku už premjerą kalbėti. Jis pasielgė protingai, nes dabar LRT vadovas A.Siaurusevičius kelia hipotezę, kad LRT kontrolė susijusi su prezidento rinkimais. LVŽS vienintelis kandidatas gali būti ne kas kitas, o S.Skvernelis.
– Nebūtinai.
– Kol kas taip yra, aš nežinau, kitos kandidatūros kol kas nesvarsto.
– Viktoras Pranckietis galėtų būti.
– Nežinau, nebent jeigu S.Skvernelis atsisakytų, toks variantas įmanomas. Vis vien jis kai nepalaikė komisijos, atima galimybę spekuliuoti tuo klausimu, kad LRT kontrolė yra reikalinga tam, kad laimėti prezidento rinkimus.
– Kaip vertinate nuomones, kad tai yra asmeninis Ramūno Karbauskio karas prieš žiniasklaidą?
– Jeigu bus taip, kad mes kelsime dvigubus standartus – viena yra skaidrumas LRT, kas yra svarbu, bet yra skaidrumas dėl jo verslo, kalbame apie rusiškas trąšas, žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimą.
Jeigu mes dėl LRT kalbėsime – čia netvarkoj, reikia tobulinti įstatymus, kad atsirastų daugiau skaidrumo, o jeigu kalbame apie rusiškas trąšas, kur neįmanoma šiai dienai nustatyti, kokios trąšos yra įvežamos. Jeigu kalbame apie tvarkas, kurios yra, visos yra tame, kad nepatikrinti tų trąšų. 2012 m., kai buvo priimtas įstatymas, ten buvo paruoštos tvarkos, kontrolė buvo numatyta – per kokius pasienio punktus gali važiuoti, esant reikalui laboratorijoje gali patikrinti trąšų sudėtį, apskaita, registras.
Dabar to dalyko neturi. LRT sako, kad mus kontroliuoja Valstybės kontrolė, bet mes sakome, kad mes nelabai pasitikime šita kontrole. Dabar dėl trąšų sakome: kontroliuoja atitinkamos valstybės institucijos, bet kai pasigilini, Augalininkystės tarnyba tikrina tik tas trąšas, kurios yra atvežtos pas ūkininką, kaip jos yra sandėliuojamos.
O Vartotojų apsaugos tarnyba sako, kad jeigu vartotojas nesikreipia, mes ir netikriname. Akivaizdu, kad valstybinių institucijų kontrolė nėra pakankama ir reikia taisyti tvarkas, kad panaikinti abejones, ar iš tikrųjų šios trąšos yra įvežamos neapeinant antidempingo mokesčių, ar jos yra kokybiškos ir nėra žalingos žmonių sveikatai.
– Kodėl jums nepakanka to, ką deklaruoja R.Karbauskis? Jis daug nekalba apie savo verslą ir atsiriboja nuo šios situacijos, bet jo įmonės leidžia suprasti, kad viskas yra skaidru ir R.Karbauskiui užduodami klausimai yra išpešti iš konteksto.
– Lygiai tas pats ir LRT. Vadovybė sako, kad viskas skaidru, jeigu jūs bandote mus kontroliuoti, kėsinatės į žodžio laisvę, jūsų tikslas yra ne skaidrumas, o tai, kad LRT būtų priklausomas nuo konkrečios politinės jėgos. Mes analogiškai pradedame kalbėti dėl savęs, kad tos abejonės dėl mūsų yra iš piršto laužtos tam, kad mus užtildyti ar prigąsdinti.
Mes turėtume laikytis tų pačių standartų. Skaidrumas yra reikalingas ir LRT, ji turi maksimaliai viską padaryti, kad atsiverti ir kad būtų galima įsitikinti, kad ten viskas skaidru, ir tiek dėl trąšų, žemės pirkimų turi būti maksimaliai atsiverta. Neužtenka padaryti „Agrokoncerno“ spaudos konferencijos ir pasakyti, kad nepažeidžia nė vieno teisės akto.
Tas pats gali būti ir su LRT viešaisiais pirkimais. Nebus pažeisti teisės aktai, bet sumos, kurios buvo išleistos vienai ar kitai laidai parengti, skirsis dešimtis kartų nuo įkainių, kurie yra komercinėse televizijose. Kita vertus, jeigu mes pasakome, jūs abejojate dėl trąšų – gerai, mes viską padarysime, kad įsitikintumėte, kad viskas tvarkoje.
Jūs sakote, kad tvarkos yra nepakankamos, kurios negarantuoja kontrolės, parodykite mums, ką reikia pakeisti. Šita mūsų pozicija, kad mes nesidangstome už netobulų įstatymų mes patys parodome, kokio skaidrumo reikia laikytis.
– Ar jūs bandėte užduoti klausimus dėl trąšų R.Karbauskiui?
– Tokių klausimų nebuvo, bet patį principą iškėliau, kai buvo svarstomas klausimas dėl komisijos sudarymo LRT atžvilgiu. Aš ir mūsų pasitarime kalbėjau apie tai, kad turime sau lygiai tokius pat ir aukštesnius standartus kelti.
Man buvo sakyta, kad viskas tvarkoje, viskas skaidru. Aš siūliausi dalyvauti komisijoje, tiriant visuomeninį transliuotoją, bet mano paslaugų buvo atsisakyta, nors galbūt aš vienintelis iš frakcijos turiu tokią patirtį, tiriant įvairius nusikaltimus, tame tarpe korupcinius.
– Kas jūsų paslaugų atsisakė?
– Frakcija nubalsavo, kad manęs nereikia komisijoje.
– Dėl to, kad jūs keliate klausimus apie trąšas?
– Matomai, bet aš tyrimą įsivaizduoju labai objektyviai ir nešališkai. Manęs jokia partinė priklausomybė nesaisto. Komisijos nariai, kurie yra laikinojoje komisijoje, turi užmiršti savo partines priklausomybes, nes mes kalbame apie labai jautrų dalyką – visuomeninį transliuotoją ir laisvą žodį.
Jeigu mes vadovausimės savo interesuotumu suvesti politines sąskaitas, mes padarysime blogiau. Mes mesime šešėlį ant visų politikų, kad jie tik finansine, ūkine veikla prisidengia, kad galėtų prigąsdinti visuomeninį transliuotoją ir įgyti jam didesnę įtaką.
– Kiek komisijos darbe gali būti politikos?
– Neišvengiamai tos politikos bus. Reikės priiminėti politinius sprendimus, politiškai vertinti. Jei bus nustatyti kažkokie pažeidimai, komisijos dauguma turės nuspręsti, ar perduoti juos tirti, ar neperduoti.
Kai bus surašytos išvados, irgi reikės politinės daugumos priimti, ar tos išvados yra pakankamos nustatyti, kokia yra situacija su visuomeniniu transliuotoju.
– O iš informacijos, kuri yra dabar, ar jūs galėtumėte prognozuoti, ar gali būti bylų, kreipimųsi į teisėsaugą?
– Kreipimųsi gali būti, bet iš savo patirties Specialiųjų tyrimų tarnyboje galiu pasakyti, kad kartais pirmas įspūdis būna šokiruojantis, bet kai pradedi gilintis į įstatymų esmę, kai kurie dalykai būna padaryti laikantis įstatymų. Gali būti požymiai, kad buvo permokami pinigai, sumos daug didesnės, negu turėjo būti sumokėtos, bet jos gali būti sumokėtos laikantis įstatymų. Nežinau, ar komisiją nustatys prekybą poveikiu, jeigu jis buvo.
Daugiausia, ką ji gali nustatyti, tai finansinių, ūkinių pažeidimų požymius. Bet gali išaiškėti tai, kad nei prokuratūra, nei Mokesčių inspekcija, nei FNTT ar Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatys jokių pažeidimų. Ir tada atsiras kolizija, sakys, jūs tiriate ir nėra nustatyti jokie pažeidimai. Man atrodo, jeigu kalbėti apie teisės aktų netobulumą, akivaizdu, kad jie yra.
Jeigu mes galėtume vakarietiškus skaidrumo standartus pritaikyti, kas yra dėl visuomeninio transliuotojo, nes kaip bebūtų, visuomeninis transliuotojas, kai užsitikrino šimtaprocentinį finansavimą iš biudžeto, turėjo suprasti, kad anksčiau ar vėliau sulauks klausimų, kaip yra panaudojami pinigai. Logiška, kad tie klausimai vyksta, bet kad tie klausimai netaptų pretekstu susidoroti su visuomeniniu transliuotoju, tai irgi priklausys nuo tam tikro politinio opozicijos budrumo.
Bijau, kad kiti, norėdami ginti LRT nuo persekiojimo, panaudos savo politinę įtaką tam, kad neleisti atskleisti kai kurių klausimų ir tokiu būdu LRT bus dėkingas tiems, kurie tarsi apsaugojo juos nuo tam tikrų klausimų atsakymų.
Nenustebsiu, kad gali atsirasti tokie viražai. Prezidentė išsakė labai kritišką nuomonę dėl šitos komisijos sudarymo, kad kai bus sudarytos išvados, nebus kreipimosi į Konstitucinio Teismo ir jis, prieš kurį laiką užkirto kelią Seimui žvilgtelėti į garsiąsias pažymas, kurios rodė politikų sąsajas su „Dujotekana“.
Tokiu būdu buvo apribotos parlamentinės kontrolės galios. Neatmestina, kad tikrai prasideda galių karas ir LRT gali tapti įkaite, bet svarbu, kiek komisijos nariai sugebės likti nešališki ir vadovausis ne partiniais interesai, o viešaisiais interesais.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
