Jau kuris laikas socialiniuose tinkluose verdantis mūšis atskleidė, kad trąšų rinką, kurioje prieš Seimo rinkimus nardė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Ramūnas Karbauskis, gaubia itin tiršta migla: prekyba aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingomis cheminėmis medžiagomis mūsų valstybėje yra beveik nekontroliuojama.
Kada ir kaip su R.Karbauskiui priklausančiu Agrokoncernu susijusios įmonės tapo Rusijoje gaminamų trąšų importuotojomis?
Kiek ir kokių trąšų patenka į mūsų rinką ir išbarstoma Lietuvos laukuose?
Pasirodo, atsakymų į šiuos ir panašius viešai keliamus klausimus neturi net tos tarnybos, kurioms privalu tai žinoti. Viena tokių – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras prie Žemės ūkio ministerijos.
Pagal 2010 metais žemės ūkio ministro pasirašytą įsakymą, šiam centrui didmenine mineralinių trąšų prekyba užsiimančios įmonės kiekvieną mėnesį privalo teikti duomenis apie vidaus rinkoje parduotų trąšų kiekį ir kainą.
Nepateikia jokių duomenų
Tačiau Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad kai kurie trąšų pardavėjai duomenų piktybiškai neteikia. Taip jau kelerius metus elgiasi ir R.Karbauskio valdoma įmonė.
„Jie atsako, kad tai konfidenciali informacija, o mes neturime svertų, kuriais galėtume priversti vykdyti įsakymą.
Panašiai elgiasi ir kitos įmonės, drausmingesni tik Lietuvos trąšų gamintojai. Kadangi nėra jokių piniginių baudų, tie mūsų įspėjimai jiems lygūs nuliui“, – apgailestavo centro darbuotoja.
Rinka palikta be kontrolės
Trąšų rinkoje vyravęs chaosas dar padidėjo, kai buvo atšauktas net nespėjęs įsigalioti Seimo priimtas vadinamasis trąšų įstatymas, kuris, be kita ko, numatė ir trąšų registro steigimą.
Dabar Lietuva ne tik neturi tokio registro, bet kartu su Malta yra vienintelės Europos Sąjungos valstybės, kuriose nėra jokios jų rinkai tiekiamų trąšų kokybės kontrolės.
Teisinę bazę, skirtą apsaugoti Lietuvos rinką nuo galimai nekokybiškos ar net kenksmingos produkcijos, ypač keliaujančios iš Rytų, buvo bandyta sukurti 2013 metais.
Tada Seimo priimtu įstatymu buvo siekiama aiškiau reglamentuoti trąšų ir jų produktų ženklinimo, pakavimo, laikymo, naudojimo tvarką, o šios rinkos priežiūrą ketinta atiduoti į vienas – Valstybinės augalininkystės tarnybos – rankas.
Priėmė ir staiga atšaukė
Bet palaimintas įstatymas netrukus buvo atšauktas.
Tai padaryta įsikišus Europos Komisijai, kuri pareiškė, kad Lietuvos veiksmai pažeidžia konkurencijos sąlygas ir prieštarauja laisvo prekių judėjimo bendrojoje rinkoje principams.
Atšaukus įstatymą, kuris turėjo apsaugoti rinką nuo gausiai įvežamų rusiškų trąšų, buvo žadama įtraukti Lietuvą į naujo ES galiosiančio trąšų rinkos reglamento kūrimą, bet joks naujas teisės aktas taip ir neatsirado.
Vienintelė, kuri tuo metu bandė prieštarauti siūlymui atšaukti priimtą įstatymą, buvo Teisingumo ministerija.
„Siūlant pripažinti įstatymą negaliojančiu turėtų būti objektyviai įvertinta, ar šiuo metu galiojančių nacionalinių teisės aktų pakanka, kad būtų užtikrintas tinkamas rinkai tiekiamų trąšų teisinis reglamentavimas“, – abejojo tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Užteršia ne vien vandenis
Nors trąšų pardavėjams ir pigios produkcijos iš Rusijos bei Baltarusijos pageidaujantiems ūkininkams tokia įstatymų leidėjų pozicija greičiausiai tiko, kitus vertė stebėtis.
Ar žemės ūkyje gausiai naudojamos ir tiesioginės įtakos maisto grandinės kokybei bei saugai turinčios trąšos gali būti traktuojamos kaip paprastos prekės?
Aplinkosaugininkai teigia, kad žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos užteršia vandenis.
Šalies geologinė padėtis lemia, kad dirvožemis labai greitai pasisavina azotą ir fosforą, šios medžiagos nukeliauja į paviršinius ir požeminius vandenis, o iš jų — į Baltijos jūrą. Dėl to Lietuvos žemės ūkis yra įtrauktas į pagrindinius jos teršėjų sąrašus.
Negana to, užsienio mokslininkai įrodė, kad trąšos pavojingos ne tik aplinkai, gyvūnams, bet ir tiesiogiai žmogaus sveikatai. Dėl žemės ūkyje gausiai naudojamų pesticidų smarkiai didėja rizika susirgti Parkinsono liga.
Žaliesiems – išbandymas
Tad kodėl nuožmią kovą su alkoholizmu paskelbę R.Karbauskio vadovaujami žalieji valstiečiai nesusirūpina ir trąšomis, kurios taip pat niokoja žmogaus smegenis?
Šį klausimą kelia ir R.Karbauskio vadovaujamos valstiečių frakcijos narys Povilas Urbšys: „Mes ypač griežtai siekiame kontroliuoti tokias žmogaus sveikatai kenkiančias sritis kaip alkoholis ir šiai problemai rodome išskirtinį dėmesį. Valdančiųjų pozicija čia yra be kompromisų.
Bet kai tik kalba pakrypsta apie griežtesnę trąšų rinkos kontrolę, valstiečiai staiga nutyla. Nors jiems, kaip žaliesiems, tai turėtų ypač rūpėti.
O gal tas „žalumas“ yra tik priedanga? Man šiandien kyla ir toks klausimas, nes kol kas nematau veiksmų, kad kilusias abejones bent būtų mėginama išsklaidyti.“
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovui keista, kad Lietuva, skirtingai nei kitos šalys, neturi ne tik trąšų registro, joje neveikia joks trąšų naudojimo kontrolės mechanizmas ir tokia padėtis valdančiuosius tenkina.
„Lietuvoje galioja visoms ES šalims taikomas trąšų reglamentas, bet nėra sukurta nacionalinė teisinė bazė, kuri reglamentuotų jo vykdymą ir nėra nė menkiausio intereso ką nors pakeisti.
Jeigu valstiečiai nesiims efektyvios iš Rytų įvežamų trąšų kontrolės, bus aišku, kad asmeninis interesas yra aukščiau už žmonių sveikatą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.
Politikai bėga nuo klausimų
O ką apie kilusias abejones dėl trąšų rinką reglamentuojančių įstatymų spragų mano R.Karbauskis? Ar didesnis aiškumas šioje rinkoje nebūtų padėjęs išvengti viešojoje erdvėje ir šiam milijonieriui politikui gausiai keliamų klausimų?
Bet klausimų apie trąšas vengiantis valstiečių ir žaliųjų lyderis nesileidžia net į teorines kalbas.
„Ta tema aš nekalbėsiu, kad nebūtų daroma išvadų dėl kokių nors mano interesų“, – trumpai nukirto Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar, jo nuomone, trąšų rinkos kontrolė šiandien pakankama.
R.Karbauskio neįtikino argumentai, kad vengimas apie tai kalbėti irgi kelia abejonių dėl galimo interesų konflikto: „Apie tai turėtų diskutuoti Vyriausybė, kitos institucijos.
Tai ne mano tema, ne mano klausimas. Aš nežinau atsakymo.
Įmonėse, su kuriomis esu susijęs, dirba 1500 žmonių. Bet aš trąšomis neužsiėmiau ir apie tai nieko nežinau.“
Savo pozicijos dėl griežtesnės trąšų rinkos kontrolės nepareiškė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Paklaustas, ar ji neturėtų būti kaip nors stiprinama, valstiečių atstovas irgi aiškino, esą tai ne Seimo reikalas.
„Neturiu nuomonės, kas dabartiniame reglamentavime nėra gerai. Aš niekada nesigilinau, ar jo pakanka, nes niekam iki šiol nebuvo kilę tokių klausimų. Jais imta svaidytis tik dabar, norint parodyti, kad ten lyg ir yra kažkokių problemų.
Bet aš manau, kad ten nėra problemų, – vienas klausia neišmanydamas, kitas neatsako.
Tada keliamos kažkokios teisinės problemos. Yra Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetai ir jie turėtų atsakyti, ar ten yra kokių nors spragų“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Rūpi tik trąšų kaina
Bet šiems komitetams vadovaujantys valstiečių atstovai problemų ar spragų trąšų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose neįžvelgė.
Ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, ir Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika susirūpinę tik dėl kylančių trąšų kainų.
„Bent jau šalies ūkininkams yra keliami labai griežti reikalavimai dėl trąšų naudojimo. Pats esu ūkininkas ir tai žinau. Be to, nepažįstu ūkininko, kuris pirktų ir bertų bet kiek trąšų. Jos brangios ir visi skaičiuoja“, – „Lietuvos rytui“ dėstė K.Mažeika.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas negalėjo atsakyti, kokios tarnybos patikrina, ar visi ūkininkai laikosi reikalavimų, ar kas nors kontroliuoja prekybininkus: „Aplinkosauginiu požiūriu aš nematau jokios grėsmės dėl iš Rytų atvežamų trąšų.
Jeigu koncerno atstovai tvirtina, kad yra kažkoks kontrolės mechanizmas, tai jis, matyt, yra. Aš to nežinau, bet kokia nors tarnyba turėtų tuo užsiimti.“
Valstiečio manymu, iki šiol klausimai dėl mūsų šalyje parduodamų trąšų kontrolės nebuvo aktualūs, esą niekas į politikus dėl to nesikreipė, o prieš kelerius metus atšauktas įstatymas atsirado Lietuvos trąšų gamintojų iniciatyva.
„Jokios baimės ar spaudimo iš R.Karbauskio pusės tikrai nėra. Apie kokių nors teisės aktų inicijavimą nekalbama, nes nėra skundų ar kokių nors pamąstymų. Aš tik girdžiu ūkininkų nuogąstavimus, kad trąšos vis labiau brangsta, bet čia mes nieko padaryti negalime“, – sakė politikas.
Beje, ūkininkaujantis Seimo komiteto vadovas tikino, kad, vengdamas bet kokių įtarinėjimų, jis pats aplenkia R.Karbauskiui priklausančio Agrokoncerno trąšas ir perka iš kitų.
Tai prisipažinęs K.Mažeika pusiau juokais, pusiau rimtai pridūrė, jog gal ir negerai, kad šį faktą atskleidė: „Dar ims ir užpyks.“
