Rugsėjo 10-ąją prasidėjusios ir sausio 13-ąją pasibaigusios sesijos metu buvo surengti 47 plenariniai posėdžiai, priimta per 350 teisės aktų. „Aš manau, kad jų efektyvumą įvertins laikas ir žmonės“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė R.Baškienė.
Naujienų portalas lrytas.lt siūlo peržvelgti svarbiausius šios sesijos darbus ir įsimintiniausias akimirkas.
Frakcijų koalicija
Trečioji Seimo sesija prasidėjo su trenksmu. Jau pirmosiomis savaitėmis skilo kartu su LVŽS koalicijoje buvusi socialdemokratų partijos frakcija. LSDP taryba nusprendė, kad jiems su valstiečiais nepakeliui, tačiau tam nepritarė socdemų vilkai.
Dešimt socialdemokratų ir LVŽS nusprendė sudaryti Lietuvoje dar nematytą derinį – frakcijų koaliciją. Tačiau LSDP toli gražu nebuvo dėl to patenkinti ir sukilusius Seimo narius panoro išmesti iš partijos. Tiesa, išmestas buvo vienintelis Antanas Vinkus, nes kiti politikai iš partijos pasitraukė patys.
Už borto atsidūrę buvę LSDP nariai sukūrė naują socialdemokratų darbo frakciją. O netrukus pasklido kalbos ir apie naujai kuriamą socialdemokratų darbo partiją, tačiau kol kas nieko naujo apie tai nežinoma.
Visgi, sudarius frakcijų koaliciją paaiškėjo, kad valdantieji neturi formalios daugumos Seime. Tiesa valdantieji tikina, kad jiems formalios daugumos nereikia, nes turi neformalų kai kurių frakcijų palaikymą.
Patvirtintas pirmasis perteklinis biudžetas
Gruodžio viduryje Seimas balsų dauguma buvo priimtas 2018-ųjų biudžetas, Vyriausybės skambiai pristatytas kaip pirmasis perteklinis biudžetas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Nors ministrų kabinetas tikino, kad šis biudžetas yra socialiai orientuotas, opozicija jį pakrikštijo kaip „netikrų lūkesčių“.
Su biudžetu atėjo ir šios naujovės: minimali alga didinama iki 400 eurų, neapmokestinamas pajamų dydis prilyginamas 380 eurų, didėja pensijos, visi šalies vaikai gaus vadinamuosius „vaiko pinigus“, didėja akcizas dyzeliniam kurui ir tabako gaminiams, didėja žemdirbių mokamų „Sodros“ išmokų lubos, lieka lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam šildymui, taikomas 5 proc. PVM tarifas vaistams, medicininėms priemonėms.
Visgi nemažą visuomenės nusivylimą sukėlė tai, kad biudžete neatsirado lėšų nei ugniagesių, nei doktorantų bei dėstytojų atlyginimų didinimui, kai tuo tarpu kilo prokurorų algos.
Komisija LRT veiklai tirti
Itin daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė valdančiųjų noras tirti visuomeninio transliuotojo LRT veiklą. Seimo nariai žiniasklaidos priemonei uždavė klausimus apie jų valdymą, ūkinę bei finansinę veiklą, tačiau nepatenkinti atsakymais nusprendė kurti specialią komisiją, atliksiančią parlamentinį tyrimą.
Premjeras Saulius Skvernelis tokį žingsnį pavadino kraštutinumu ir vienintelis iš valdančiosios LVŽS pasisakė prieš komisijos sudarymą. Smarkiai tam priešinosi ir opozicinė liberalų frakcija bei dalis konservatorių.
Nemažai politikų, žurnalistų ir kitų visuomenės veikėjų tokį valdančiųjų veiksmą pavadino noriu susidoroti su LRT bei žiniasklaidos ar žodžio laisvės suvaržymu.
K.Pūko pasitraukimas
Viename paskutinių sesijos posėdžių seksualiniu priekabiavimu kaltinamas Kęstutis Pūkas išvengė apkaltos pats atsisakydamas Seimo nario mandato. Tiesa, padaryti to geruoju jis nepanoro.
Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad K.Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužę Seimo nario priesaiką, sausio 12-ąją turėjo būti surengta parlamentaro apkalta. Tačiau porą dienų prieš tai jis pareiškė norą, kad apkalta būtų nukelta, nes joje negali dalyvauti jo advokatė Aušra Ručienė. Advokatė sausio 11-ąją išvyko į Argentiną.
Visgi Seimui tokia priežastis neatrodė pakankamai svarbi, juolab, kad advokatė bilietus įsigijo jau žinodama apie apkaltos datą, o dar sausio 9-ąją K.Pūkas patikino, kad tiek jis, tiek A.Ručienė posėdyje dalyvaus.
Seimui nesutikus nukelti politiko apkaltos, pats parlamentaras pareiškė, kad Seimas pažeidė jo teisę į gynybą, todėl jis nematantis reikalo toliau kovoti ir iš parlamento pasitraukia savo noru. Tokiam jo žingsniui pritarė ir kiti kolegos. Vietoje K.Pūko į Seimą grįš ilgametė parlamentarė Ona Valiukevičiūtė.
L.Balsio girtumas
Vienu didžiausiu trečiosios sesijos skandalu galima pavadinti Mišrios Seimo narių grupės nario Lino Balsio pasirodymą Seime išgėrus. Apie tai, kad politikas parlamente pasirodo neblaivus pirmojo prabilo Aušra Maldeikienė.
Netrukus po to, L.Balsys Seime sutiko papūsti į žurnalistų atsineštą alkoholio matuoklį. Rezultatai šokiravo – ekrane užsidegė 1,82 promilės. Nors politikas neigė vartojęs alkoholį, skaičiai kalbėjo patys už save. Negana to, galima girtas Seimo narys sėdo prie automobilio vairo ir išvyko, o vėliau į namus neįsileido policijos pareigūnų.
Po to L.Balsys gavo nedarbingumo pažymėjimą ir pusantro mėnesio nesirodė Seime. Grįžęs jis tikino, kad parlamente niekada nesirodė išgėręs, o lemtingąją dieną alkoholio matuoklio parodymai nebuvo teisingi.
A.Verygos interpeliacija
Nemažai dėmesio susilaukė ir opozicijos inicijuota sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos interpeliacija, kurią nuspręsta rengti po kilusio skandalo, kai vaistinėse pradėta iš žmonių prašyti recepto perkant paprasčiausius vaistus.
Opozicijos atstovai klausimus A.Verygai uždavė ir atsakymų sulaukė raštu, vėliau į juos atsakyta ir Seimo salėje. Nors kai kurie politikai tikino, kad sveikatos apsaugos ministras nebegali likti poste, balsų dauguma nuspręsta, kad A.Verygos atsakymai tenkina ir jis gali tęsti darbą.
Universitetų jungtuvės
Bene paskutiniu trečiosios sesijos darbu tapo aukštojo mokslo tinklo pertvarka. Paskutinėmis darbo dienomis parlamentas priėmė sprendimus, kuriais penki universitetai sujungti į du.
Sausio 12-ąją balsų dauguma buvo nuspręsta, kad bus sujungi Lietuvos sporto (LSU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai. Tiesa, LSU bendruomenė tokiai reorganizacijai nepritaria. Nutarimu siūloma universitetams iki kovo pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.
Reorganizacija būtų baigta, kai Seimas kaip steigėjas patvirtintų naujo universiteto statutą. Numatyta, kad Sporto universitetas veiktų LSMU sudėtyje kaip Sporto akademija, tačiau LSU siekia išlaikyti autonomišką statusą.
Dieną po to, sausio 13-ąją sušauktame posėdyje, buvo nuspręsta, kad Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetai turi būti prijungti prie Kaune esančio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).
Būtent pastarasis planas Seime sukėlė diskusijų audrą, nes LEU veikla jau du kartus įvertinta neigiamai. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sprendimas dėl tokio vertinimo įsigalioja sausio 16-ąją.
Būtent dėl to piestu stojo kai kurie opozicijos atstovai. Pavyzdžiui A.Kubilius tikino, kad nebuvo atlikta jokia tokio susijungimo pasekmių analizė, be to, sujungimas nepanaikina SKVC sprendimo, kuris iš esmės lemia LEU likvidavimą.
Visgi valdančiųjų pastangomis aukštąsias mokyklas nuspręsta sujungti.
Opozicijos protestas
Itin aršūs ginčai Seime kilo svarstant gydytojų rezidentų atlyginimų klausimą. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas pateikė siūlymą kitąmet didinti rezidentų darbo užmokestį.
Dviejų balsų persvara pasiūlymui pritarė, tačiau netrukus sukruto valdantieji ir keli jų atstovai pareiškė, kad nesuprato, už ką balsuojama ir nori keisti savo balsus bei perbalsuoti. Po tokių pareiškimų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė perbalsavimą ir konservatorių pasiūlymui nebebuvo pritarta.
„Gerbiamas pirmininke, su visa pagarba, bet jūs elgiatės negarbingai todėl, kad iš tiesų, jeigu Seimo narys nebalsavo arba suklydo ir po to tik prieina prie mikrofono ir sako, kad aš nebalsavau ir kažkas įvyko, tai yra informacija tik įrašyti į protokolą, bet ne rezultatų pakeitimas. Šiuo atveju jeigu jūs imatės tokios taktikos, aš manau, kad opozicija šitame Seime nereikalinga ir kviečiu opoziciją išeiti iš salės“, – pareiškė konservatorė Irena Degutienė.
Salę paliko konservatoriai, liberalai, socialdemokratai bei dalis „tvarkiečių“. Jiems išėjus V.Pranckietis nutraukė posėdį ir sušaukė frakcijų seniūnų pasitarimą, bet opozicija jame dalyvauti atsisakė. Jie negrįžo ir į plenarinį posėdį, tad trūko balsų įstatymams priimti.
Netrukus po to buvo surengtas Seimo narių pasitarimas dėl bendro darbo. Pasitarime nebuvo gailėta aštrių žodžių Seimo pirmininkui ir valdantiesiems. Jie nusileido opozicijai. Seimo statutas numato, kad kai kuriems klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame statuto taisyklės negalioja. Pasitarimo metu Seimas jokių sprendimų nepriima.
Visgi, balsavimo metu, projektui dėl bendro darbo nebuvo pritarta. Opozicija tai vadin eiline valdančiųjų apgavyste.
Kaip numato Konstitucija, 4-oji Seimo sesija prasidės kovo 10-ąją.
