„Pernai Kauno apskrityje eismo įvykių įvyko mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau eismo įvykiuose žuvusių asmenų buvo daugiau“, - pristatymą pradėjo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.
Eismo įvykiuose pernai žuvo 26 žmonės. Lyginant su 2014-aisiais, tai kone per pus mažiau žuvusiųjų, tačiau dviem daugiau nei užpernai.
„Pernai iš 26 žuvusiųjų buvo 12 pėsčiųjų, trys iš jų žuvo gulėdami gatvėje. Gulėjimo priežastys įvairios – galėjo būti ir sutrikusi sveikata, ir alkoholis. Tačiau šiais atvejais kaltinti kitus eismo dalyvius dėl to, kad neatsakingas pėsčiasis, nelabai būtų galima“, - aiškino V.Lukošius.
Dažniausiai pėstieji žuvo eidami užmiesčio kelkraščiais. „Užmiesčio keliuose susidūrimas su automobiliu baigiasi tragiškai. Ne mirtinai pėstieji dažniausiai nukenčia pėsčiųjų perėjose, nes yra įsitikinę, kad perėja suteikia šimtaprocentinį saugumą“, - dėstė viršininkas.
Pėstieji dažniausiai žuvo tamsiu paros metu (du iš trijų). Apskritai tragiški eismo įvykiai dieną ar tamsiu paros metu pasiskirstė per pusę.
Kruviniausi mėnesiai Kauno apskrityje buvo sausis ir liepa – sausį žuvo trys, liepą – du pėstieji. Nė vieno žuvusio pėsčiojo nebuvo vasarį, birželį ir gruodį. Kitais mėnesiais – po vieną žuvusįjį.
Kaune pasiektas rekordas
Pernai Kauno apskrityje žuvo 13 vairuotojų ir 1 keleivis.
Žuvusių pėsčiųjų amžiaus vidurkis buvo 47 metai, žuvusių vairuotojų – 38-eri. „Kartais galvojama, kad eismo įvykius sukelia vyresnio amžiaus eismo dalyviai, bet amžiaus vidurkis rodo ką kitą“, - komentavo pareigūnas.
Žuvusiųjų keliuose rekordiškai mažai pačiame Kauno mieste. „Kauno mieste pernai žuvo 8 eismo dalyviai, dviem asmenimis mažiau nei užpernai. Tai – mažiausias žuvusiųjų skaičius Kaune per 10 metų.
Pavyzdžiui, Kėdainiuose pernai žuvo 7 žmonės. Lyginant miesto dydį ir eismo intensyvumą, galima teigti, kad Kauno mieste buvo ganėtinai saugu“, - džiaugėsi V.Lukošius.
Pernai apskrityje buvo sužaloti 735 asmenys. Šis skaičius sumažėjęs, lyginant su ankstesniais metais.
Sumažėjo nelaimių dėl girtumo
Viršininkas džiaugėsi, kad perpus sumažėjo eismo nelaimių, kurias sukėlė neblaivūs vairuotojai. Gali būti, kad tai lėmė didelis sustabdytų neblaivių vairuotojų skaičius.
„Pernai nustatyta daugiausia neblaivių vairuotojų per penkmetį. 709 vairuotojai, iš jų 337 dviratininkai buvo neblaivūs. Užkardinome neblaivių vairuotojų dalyvavimą eisme, todėl sumažėjo avarijų, sukeltų neblaivių vairuotojų“, - teigė V.Lukošius.
Stacionariais greičio matuokliais užfiksuota beveik 34 tūkst. greičio viršijimo atvejų, kuriuos atliko Kauno apskrities gyventojai. Tai daugiau nei dvigubai lyginant su 2013 metais.
Vis mažėja pasišalinusiųjų iš eismo įvykių. „Manau, tai lemia atsakomybės neišvengiamumas – norinčių pasišalinti iš eismo įvykio vietų yra, bet kasmet jų mažėja“, - dėstė pareigūnas.
Apšvietė daugiau perėjų
Kauno mieste pastebimas intensyvėjantis eismas. „Gyventojų mieste mažėja, tačiau auga artimajame priemiestyje. Automobilių atvykstančių į miestą ženkliai auga.
Jei meiste gyvenančios šeimos išsiverčia su vienu autmoobiliu ar be automobilio, tai persikraustę į priemiestį, šeimoje atsiranda du automobiliai, jeigu ne daugiau“, - aiškino Kauno miesto Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Jis džiaugėsi, kad pernai pavyko apšviesti daugybę pėsčiųjų perėjų mieste.
„Pernai papildomai apšviesta 321 perėja. Iki tol mieste buvo 156 apšviestos pėsčiųjų perėjos. Šiandien virš 60 proc. perėjų yra apšviestos. Šiemet planuojama įrengti apšvietimą per 200 perėjų. Metų pabaigoje tikimės, kad bus apšviesta per 95 proc. perėjų. Pėsčiųjų perėjų apšvietimas duoda rezultatą – sumažėjo pėsčiųjų, sužeistų tamsiu paros metu“, - kalbėjo P.Keras.
Anot Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininko Rimanto Mikaičio, į saugumo priemones Kaune pernai investuota tris kartus daugiau nei metais prieš tai. Šiemet biudžeto projekte numatytos panašios sumos, kaip ir praėjusiais metais.
