Keliauti nedraudžiama, tačiau K.Pūkas ir A.Ručienė, kaip mano kai kurie Seimo nariai, taip tikėjosi, užvilkinti apkaltos procesą. Kaip žurnalistus informavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckeitis, sausio 5-ąją, jau žinodama apie tai, kad sausio 12-ąją turėjo vykti Seimo nario apkalta, A.Ručienė įsigijo kelionės bilietus. Apkaltos data buvo nustatyta dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją.
Negana to, tris dienas prieš posėdį, sausio 9-ąją K.Pūkas informavo, kad tiek jis, tiek jo advokatė Seimo posėdyje dalyvaus. Visgi jau kitą dieną Seimo pirmininkas sulaukė pranešimo, kad A.Ručienė išvyksta. Pats K.Pūkas, teigdamas, kad turi teisę į teisinę gynybą, posėdžio metu prašė nukelti apkaltos klausimo svarstymą.
Tiesa, parlamentui A.Ručienės kelionė nepasirodė įtikinama priežastis tokiam žingsniui, todėl buvo nuspręsta tęsti K.Pūko apkaltos procesą. Tačiau daugelio nuostabai pats Seimo narys, gavęs žodį, pareiškė, kad Seimas pažeidžia įstatymą nesuteikdamas jam teisės į gynybą, todėl iš parlamento jis pasitraukia savo noru.
Siūlė įvertinti elgesį
„Negali advokatė šokdinti viso Seimo!“ – prieš posėdį reaguodamas į tai, kad dėl A.Ručienės kelionės prašoma nukelti apkaltos svarstymą, sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Jo vadovaujama frakcija Seimo salėje parlamento vadovui siūlė tokį politiko ir jo advokatės elgesį įvertinti kaip bandymą apgauti Seimą.
„Taip pat siūlau protokolinį Seimo nutarimą arba kreipimąsi, pranešimą Advokatų tarybai dėl advokatės A.Ručienės elgesio, tyčiojimosi iš Seimo. Reaguoti į tokį advokatės išpuolį prieš Seimą privalome“, – posėdžio metu kalbėjo E.Gentvilas.
Tai, kad K.Pūko advokatės elgesys yra nepateisinamas, patvirtino ir socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas. Jis kalbėjo toks elgesys yra nederamas advokatui, nes taip klientas paliekamas likimo valiai, be teisinės gynybos.
„Tuo pačiu, žinodama svarstymo datą, ji turėjo suplanuoti savo laiką taip, kad galėtų dalyvauti. Todėl Seimas turėtų atkreipti Advokatų tarybos dėmesį, kad įvertintų“, – sakė J.Sabatauskas.
Taip pat socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė priminė, kad buvo bandoma vilkinti ir Konstitucinio Teismo (KT) posėdžius, K.Pūkui prisidenginėjant liga. Tačiau KT nusprendė, kad politiko pateikta nedarbingumo pažyma yra niekinė, be to, žiniasklaidoje pasirodė nuotraukos, kuriose K.Pūkas dirba tvarkant tėvų sodybą ir buvo nuspręsta teisminio proceso nestabdyti.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis teigė, kad paklaus teisininkų, kaip turi reaguoti. „Dėkoju už šią pastabą, negalime leisti tyčiotis iš Seimo“, – posėdžio metu kalbėjo parlamento vadovas.
Klausimo nebekelia
Visgi trečiadienį Seimo pirmininko atstovai naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad pasitaręs su teisininkais V.Pranckietis klausimo dėl A.Ručienės veiklos nebekelia. Argumentų, kodėl priimtas toks sprendimas, jie nepateikė.
Apie tokį V.Pranckiečio sprendimą išgirdęs E.Gentvilas sakė, kad Seimo pirmininkas visgi turėtų kreiptis į Advokatų tarybą dėl K.Pūko advokatės, nes pastaroji tokiu savo elgesiu nusivalė kojas į Seimą.
„Aš manau, kad Seimo valdyba turėtų kreiptis. Siūliau protokolinį viso nutarimą, ne bet gerai, nebiurokretizuokime, Seimo pirmininkas pasakė, kad valdyba kreipsis į Advokatų tarybą. Nusprendė nesikreipti?
Na, gerai, tada aš pats kreipsiuosi į Advokatų tarybą, informuodamas, kad šita advokatė taip elgiasi su Seimu, o Seimo pirmininkas net nebando ginti Seimo reputacijos“, – telefonu teigė E.Gentvilas.
Teigia tvarkos nepažeidusi
Pati mandato atsisakiusio Seimo nario K.Pūko advokatė A.Ručienė sakė, jog belieka tik apgailestauti, kad parlamentarai nesuvokia, jog pateiktuose bilietuose nurodyta ne jų pirkimo, o tik bilieto užregistravimas ir sėdėjimo lėktuve vietos paskyrimo data.
„Sutinkamai su Seimo statuto reikalavimais, nei K.Pūkas, nei aš, kaip jo advokatė, nepažeidėme nei vieno straipsnio, reglamentuojančio apkaltos procesą Seime.
Įstatymo nustatyta tvarka prieš Seimo posėdį buvo informuotas Seimo pirmininkas, kad posėdyje dėl svarbių priežasčių negalės dalyvauti advokatė, ko pasekoje Seniūnų sueigoje ir buvo nutarta šio klausimo svarstymą perkelti į kitą posėdį“, – atsakymuose, naujienų portalui lrytas.lt pateiktuose raštu, dėstė A.Ručienė.
Advokatė teigė buvusi informuota, kad kai kurie Seimo nariai apie ją paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to sako esanti priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Be to, ji teigė, kad parlamente buvo priimtas šiurkščiai Konstituciją pažeidžiantis nutarimas, kuriuo patenkintas K.Pūko atsistatydinimo iš Seimo narių pareiškimas.
„Apkaltos proceso metu buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Todėl nebelieka nieko kito, kaip tik tęsti procesą įstatymo numatyta tvarka, nes net ir asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo aišku, kad toks Seimo sprendimas, grubiai pažeidžiantis Konstituciją, Žmogaus teisių ir laisvių konvenciją, negali būti paliktas galioti“, – teigė A.Ručienė.
Turimos informacijos nepakanka
Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas Prof. Dr. Ignas Vėgėlė teigė, kad turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima nuspręsti ar tokiu savo elgesiu A.Ručienė padarė ką nors netinkamo.
Anot pašnekovo, svarbu matyti ne tik galimą bilietų pirkimo datą, bet ir žinoti, ar buvo užsakytas viešbutis, ar buvo kokie nors planai ar susitarimas su kitais asmenimis, kurie turėjo vykti ir galbūt dėl to ėmė atostogas, taip pat, kada priimtas pavedimas iš kliento, šiuo atveju K.Pūko. Tik žinant šias ir kitas aplinkybes, pasak I.Vėgėlės, galima spręsti dėl advokatės elgesio.
„Nematant viso pilno vaizdo, vertinti situaciją yra labai keblu. Juolab, kad piktnaudžiavimas procesu arba teismo, šiuo atveju apkaltos proceso, vilkinimas neretai yra Europos žmogaus teisių teismo nagrinėjimo objekto ir labai neretai advokatai ir gynėjai įrodo teisme, kad tai nebuvo vilkinimas, o tiesiog buvo naujas prašymas, negalėjimas atvykti, tos priežastys buvo pagrįstos ir t.t.“ – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
Jis teigė, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į Seimo statuto 241 str. 2 dalį, kurioje pasakyta, kad kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta arba jo advokatas, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.
„Toks yra Seimo statutas. Vadinasi, jeigu advokatė neatvyko be svarbių priežasčių, Seimo statutas sako, kad galima nagrinėti bylą jai neesant. Žinoma, klausimas ar šita norma yra tinkama, ar ji nepažeidžia teisės į gynybą, bet tokia norma nacionalinėje teisėje egzistuoja“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Jo teigimu reikėtų kalbėti ir apie tai, kad pats Seimas nebuvo tikras, ar tai yra pateisinama priežastis, ar ne. Jei A.Ručienės, kaip K.Pūko gynėjos, kelionė būtų laikoma pateisinama priežastimi, tai jos nedalyvavimas apkaltos procese, galėtų būti ginčijamas Europos žmogaus teisių teisme.
Pasak pašnekovo, kad tikrai advokatės nedalyvavimas posėdyje buvo nepagrįstas ar kad jos nurodyta priežastis nebuvo svarbi, kol kas nėra žinoma. Jis teigė manantis, kad ir Seimui, sprendžiant kaip elgtis, kilo panašios mintys.
Gali būti kitas advokatas
Advokatų tarybos pirmininkas sakė, kad Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų, pagal kuriuos, tais atvejais, kai negali tris dienas iš eilės gynėjas dalyvauti procese, galima kreiptis ir prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir yra paskiriamas papildomas gynėjas.
„Tarkime Sausio 13-osios byloje, kurioje yra šimtai kaltinamųjų, ten visur yra papildomi gynėjai, nes vienas gali susirgti, kitas išvykti, kitam dar kokios nors problemos. Dėl to yra skiriami du gynėjai vienam kaltinamajam“, – teigė I.Vėgėlė, pridurdamas, kad K.Pūko atveju šia galimybe nebuvo pasinaudota.
Tiesa, dar vykstant Konstitucinio Teismo (KT) posėdžiams mandato atsisakiusį Seimo narį gynė du advokatai – jau minėta A.Ručienė ir Mantas Arasimavičius. Tačiau dar nepaskelbus KT nutarimo paaiškėjo, kad M.Arasimavičiaus žmona Indrė Arasimavičienė įdarbinta K.Pūko padėjėja Seime.
Visgi M.Arasimavičius nedalyvavo nei skelbiant KT nutartį, nei parlamente rengiant K.Pūko apkaltą. Antrasis K. Pūko advokatas nedalyvavo ir Seime surengtuose jo apkaltos ir teisinio imuniteto panaikinimo komisijų posėdžiuose.
Skundų negavo
Pašnekovas teigė, kad Lietuvos Advokatūra savarankiškai tyrimo dėl šios istorijos nepradės, nes nėra žinomos visos aplinkybės, o ir jokių skundų kol kas nėra sulaukta.
„Nematau prasmės tai daryti, kol nėra skundo, kol nėra aiškios situacijos, kad tikrai yra abejonės dėl pažeidimo. Ir mes tokių skundų kol kas negavome, iki manęs jų atėjusių nėra.
Iš kitos pusės, reikia suvokti labai svarbų dalyką – ne advokatas renkasi žmogų, kurį ginti, o žmogus, kaltinamasis, įtariamasis renkasi advokatą, kad jį gintų. Todėl advokato negalėjimas dalyvauti viename posėdyje negali būti pagrindas sakyti, kad jis piktnaudžiauja procesu. Nebent tyčia tai daroma“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Be to, jis pastebėjo, kad apie tai, jog advokatė dalyvaus Seimo posėdyje, parlamentui pranešė K.Pūkas, o ne jo advokatė A.Ručienė. Tad būtent Seimo nario reikėtų klausti, kodėl jis pateikė tokią informaciją, nes nėra žinoma, ar pati advokatė liepė jam taip sakyti.
Jeigu visgi būtų sulaukta skundų, Advokatų taryba galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Kaip pasakojo I.Vėgėlė, kad visų pirma visuose teismo procesuose advokatui piktnaudžiaujant ar vilkinant procesą, yra įvairios procesinės priemonės, kad tam būtų užkirstas kelias.
„Šalia tų teisminių procesinių įvairių pasekmių, kurios gali kilti advokatui, tais atvejais kai yra veikiama prieš teismo procesą, yra galimos ir drausminės sankcijos“, – pasakojo I.Vėgėlė.
Anot jo, tokia procedūra yra visiškai standartinė, prižiūrima Advokatūros savivaldos, kai į juos kreipiasi bet koks asmuo. Tuomet yra pradedama drausmės procedūra, ji persiunčiama advokatui atsiliepti, po to vyksta drausmės komiteto posėdis, kuriame nagrinėjami skundas, atsiliepimai ir įrodymai.
„Išnagrinėjus perduodama viskas Advokatų tarybai, kuri sprendžia, kelti drausmės bylą ar ne. Tada visas procesas pereina į Garbės teismą. Tai yra toks procesas, kuris įtvirtintas taisyklėmis, patvirtintomis Teisingumo ministro“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
