Kaune apsilankęs Japonijos premjeras Sh.Abe savo akimis išvydo pastatą, kuriame prieškario metais gyveno legendinis šios šalies diplomatas Ch.Sugihara, išgelbėjęs mažiausiai 6 tūkstančius žmonių nuo žūties.
Vicekonsulu dirbęs Ch.Sugihara buvo įsikūręs Vaižganto gatvėje stovinčiame pastate, kuriame fondo „Diplomatai už gyvybę“ pastangomis dabar įrengtas muziejus, pavadintas Sugiharos namais.
Vienas įtakingiausių pasaulio žmonių juose praleido maždaug pusvalandį, tačiau apie šį įvykį sužinojo ne tik Japonijos, bet ir Izraelio, JAV, Australijos ir kitų šalių gyventojai. Sh.Abe nuotraukos šimtamečių Žaliakalnio medžių fone žaibiškai pasklido po visą pasaulį.
Pastaraisiais metais užsienio šalių lyderiai retai užsukdavo į Kauną. Dažniausiai tai būdavo trumpi mandagumo vizitai. Rankų paspaudimai, keli sakiniai apie draugystę, miesto grožį ir – metas skirstytis.
Galbūt vertėtų išskirti Portugalijos prezidentą Marcelo Rebelo de Sousą, kuris pernai ankstyvą rudenį lankydamas Lietuvoje tarnaujančius Portugalijos karius rado laiko užsukti į Kauno „Stumbro“ futbolo klubą, kurio pagrindą sudaro šios šalies treneriai bei sportininkai.
Japonijos premjeras Sh.Abe – visiškai kito kalibro politikas. Likus vos porai dienų iki jo atvykimo kai kas dar abejojo, kad šis žmogus ras laiko užsukti į Sugiharos namus. Jis surado.
Kaunui pasitaikė unikali proga pasinaudoti šiuo įvykiu miesto patrauklumui didinti Japonijoje ir gerokai padidinti šios šalies turistų srautą.
Japonai yra viena daugiausia keliaujančių tautų pasaulyje, todėl didžiąją dalį įdomiausių pasaulio vietovių jau yra aplankę ir ieško neatrastų salų. Keliauti jiems turi būti saugu ir įdomu.
Sugiharos namai gali tapti pagrindiniu traukos tašku. Saugumas Kaune turbūt panašaus lygio kaip ir daugelyje Europos šalių. Lieka apgalvoti japonams skirtas pramogas, nes tai ir labai smalsūs žmonės.
Prieš pusmetį Kaune apsilankęs Ch.Sugiharos sūnus N.Sugihara negailėjo patarimų, kaip suvilioti turistus iš Japonijos ir sulaikyti juos mieste ilgesniam laikui.
Pasak jo, japonai mėgsta pirkinius, vertina liną, jiems labai patinka gėlės, galėtų būti rengiami pažintiniai turai po senamiestį, per kuriuos būtų galima aplankyti kepyklėles, kavines, išvysti ir paragauti vietinių produktų.
Japonai dažniausiai keliauja grupėmis, jiems patinka teminės kelionės, susijusios su istoriniais įvykiais, pažinimu. Tarkime, moterys važiuoja į meškiukų fabriką. Kaune tai galėtų būti rankdarbių, lino ar maisto gaminių įmonė.
Japonams nekyla sunkumų sumokėti už patikusį daiktą ar paslaugą. Svarbiausia, kad tai jiems suteiktų gerų emocijų.
N.Sugihara kuklinosi pridurti, kad japonai visame pasaulyje yra labai geidžiami turistai. Galbūt jiems reikia didesnio dėmesio, tačiau tai mokūs, kultūringi ir taikūs žmonės. Turbūt sunkų būtų surasti pranešimą, kad įkaušęs japonas siautėjo viešbutyje ar sumušė praeivį.
Paprasčiau kalbant – japonų elgesys smarkiai skiriasi nuo britų, suomių ar rusų.
Visos šios aplinkybės suteikia puikias prielaidas padidinti Japonijos turistų srautą į Lietuvą. Galbūt ne šiais metais, o 2019-ųjų vasarą.
Tokiame fone Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje T.Shigeedos sumanymas atidaryti tiesioginį skrydį iš Nagojos į Kauną jau neatrodo su tikrove smarkiai prasilenkianti svajonė.
2020-aisiais porą mėnesių gali susiformuoti nemenkas keleivių srautas ir priešinga kryptimi, nes Tokijuje vyks vasaros olimpinės žaidynės.
Kauniečiams lieka nesustoti distancijos viduryje. Dar reikėtų investicijų kryptingai rinkodarai – dalyvavimui parodose, informacijai žiniasklaidoje ar turizmo centruose ir rezultatas bus matyti.
Tada tereikės išmokti kelias populiariausias frazes japonų kalba.
„Laikinoji sostinė“
