Po to, kai aštuoni iki gyvos galvos kalėti nuteisti asmenys laimėjo bylą EŽTT, o dar aštuoniolika kreipėsi į Strasbūrą dėl jų teisių pažeidimo, Vyriausybė suskubo keisti įstatymų, kurie suteiktų viltį šiems žmonėms kada nors išeiti į laisvę.
Teisingumo ministerijoje jau parengtas Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimų projektas, jis netrukus bus pateiktas Vyriausybei.
Kaina gali būti didelė
Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė neslėpė, kad keisti įstatymus būtina dėl Lietuvos tarptautinės reputacijos ir gresiančių baudų, kurios gali būti priteistos įkalintiesiems iki gyvos galvos dėl valstybės daromų sisteminių žmogaus teisių pažeidimų.
„Iki šiol pinigai nuteistiesiems iki gyvos galvos nebuvo priteisiami, nors kai kurie jų prašė.
Bet nepakeitus esamo teisinio reguliavimo, atsižvelgiant į pasikartojančius skundus, EŽTT jau galėtų nustatyti sisteminio pobūdžio pažeidimą ir priteisti žalos atlyginimą“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Bubnytė.
Nepripažįsti kaltės – sėdėk!
Pagal parengtą naują projektą, įkalintasis iki gyvos galvos galės prašyti persvarstyti jam skirtą bausmę tik tada, kai kalinimo įstaigoje praleis 25 metus.
Tačiau ir šia teise galės pasinaudoti ne visi. Galimybė išeiti į laisvę bus suteikiama tik tiems, kurie atitiks visus šešis nurodytus kriterijus: nepriekaištingas elgesys, socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymas, sumažėjusi nusikalstamumo rizika, nuteistojo pripažinimas, kad bausmė padarė poveikį jam pačiam.
Be to, nuteistasis privalo būti atlyginęs bent dalį nukentėjusiesiems priteistos sumos, taip pat visiškai pripažinti savo kaltę ir nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo.
Tik kalinimo įstaigai įvertinus visus reikalavimus nuteistajam bus leista kreiptis į teismą ir prašyti bausmės sušvelninimo.
Laisvę išvys ne iškart
Tokius prašymus nagrinės apygardos teismai, o skundus, jei nuteistasis ar procese taip pat galintys dalyvauti nukentėjusieji bus nepatenkinti, – Apeliacinis teismas.
Prašymą atmetus dar kartą kreiptis į teismą nuteistasis galės tik praėjus dvejiems metams. O tiems, kurių prašymai bus patenkinti, kalėjimų vartai taip pat atsivers ne iškart.
Jie kalinimo įstaigoje turės praleisti dar nuo penkerių iki dešimties metų.
Tai priklauso nuo to, kokias bausmes jiems skirs jų prašymą – įkalinimą iki gyvos pakeisti į terminuotąją laisvės atėmimo bausmę – išnagrinėjęs teismas.
Prispaudė Europos Taryba
Lietuvoje iki gyvos galvos nuteistų asmenų padėtimi Europos Tarybos Ministrų komitetas susidomėjo po pernai gegužę paskelbto EŽTT sprendimo.
Jame buvo aiškiai pasakyta, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3-iąjį straipsnį ir kalėjimą iki gyvos galvos be teisės persvarstyti bausmę prilygino žmogaus kankinimui.
Nuo šio sprendimo praėjo beveik metai, tačiau bylą EŽTT laimėję Kęstutis Matijošaitis, Juozas Maksimavičius, Stanislovas Katkus, Vladas Beleckas, Rolandas Lenkaitis, Piotras Gervinas ir Edmundas Svotas vis dar neturi jokių galimybių kreiptis į teismą dėl bausmės pakeitimo, todėl Europos Taryba nutarė Lietuvą paraginti ir šiai bylai taikyti sustiprintą vykdymo priežiūrą.
Lietuvai nurodyta iki šių metų vasario 23 dienos pateikti komitetui valdžios institucijų planus, kaip ši problema bus sprendžiama.
„Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka 120 nuteistųjų. 92 jų kali Lukiškėse, 28 – pataisos namuose.
Jei visi jie kreiptųsi į EŽTT dėl teisių pažeidimų, pasekmės Lietuvai būtų labai skaudžios“, – aiškino K.Bubnytė.
Kiekvienoje šalyje – savas terminas
Iki šiol Lietuva yra tarp penkių iš 47 Europos Tarybos valstybių narių, kuriose galima kreiptis malonės, tačiau nėra numatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos persvarstymas.
Šiame sąraše taip pat yra Malta, Nyderlandai, Ukraina ir Islandija, kurioje mirties bausmė yra numatyta, bet iki šiol niekam nebuvo skirta.
Devyniose valstybėse – Andoroje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, San Marine, Serbijoje ir Ispanijoje – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso nėra numatyta.
Jose didžiausia laisvės atėmimo bausmė svyruoja nuo 21 metų Norvegijoje iki 45 metų Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kroatijoje gali būti skirta 50 metų laisvės atėmimo bausmė.
32 valstybėse yra numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir jos persvarstymas. Kiekviena šalis turi nusistačiusi savus terminus, kada galima prašyti kalinimo iki gyvos galvos bausmę keisti į terminuotąją.
Albanijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje tai 25 metai, Italijoje – 26 metai, Estijoje ir Moldovoje – 30 metų, Armėnijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje – 20 metų, Austrijoje, Vokietijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Makedonijoje, Monake, Šveicarijoje – 15 metų, Danijoje, Suomijoje – 12, o Švedijoje – 10 metų.
Belgijoje nuteistieji iki gyvos galvos gali prašyti persvarstyti jiems bausmę po 15 metų, tačiau jei žmogus buvo pripažintas recidyvistu, jam tokia galimybė suteikiama tik atlikus 19–23 metų bausmę.
Išimčių yra ir kitose šalyse. Prancūzijoje įprastai galima kreiptis dėl persvarstymo po 18 metų, tačiau žiauriems žudikams šis terminas pailgintas iki 30 metų.
