Užklausas siųs 14-ai institucijų
Komisijai pavesta ištirti ir įvertinti 12 klausimų, o išvadas Seimui pateikti iki birželio 1-os dienos. Tarp dokumentų, kurių komisija ketina prašyti LRT, yra sutartys su paslaugų tiekėjais, finansinės ataskaitos, kiti dokumentai. Laikinoji tyrimo komisija ketina kreiptis į 14 institucijų, tarp jų ir pačią LRT.
Komisijos pirmininkas A.Nekrošius teigė, kad komisijai tikslinga kreiptis į Registrų centrą, prašant informacijos apie įstaigas, turėjusias sutartis su LRT. Taip pat planuojama kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kuri pateiktų LRT vadovybės viešų ir privačių deklaracijas, Valstybės kontrolę. Posėdžio metu taip pat kalbėta, kad tikslinga kreiptis į Seimo Audito, Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetus, kad šie pateiktų visą turimą informaciją.
„Taip pat reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl išorės audito ir lėšų skyrimo jam. Ar jie imtųsi inicijuoti LRT teisinės ir finansinės veiklos auditą bei skirtų lėšų jam“, – kalbėjo A.Nekrošius.
Žadama kreiptis ir į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK), Europos teisės departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuri atliktų antikorupcinį vertinimą dėl radijo ir televizijos programų kūrimo, eterio laiko pirkimo ir pan. Ketinama kreiptis ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri atliktų vertinimą, kaip buvo atliekami viešieji pirkimai.
Komisijos pirmininko nuomone, tikslinga kreiptis ir į Finansų ministeriją, kad ši pateiktų visų ministerijos turimus dokumentus, susijusių su LRT finansavimu ir valstybės lėšų panaudojimu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Navickas pasiūlė kreiptis dėl informacijos apie analogišką BBC tyrimo, atliktą Jungtinėje Karalystėje.
Valstietė Agnė Širinskienė siūlė komisijai kreiptis ir į visuomenę. Siūlyta sukurti el.paštą, kuriuo gyventojai galėtų siųsti turimą informaciją, susijusią su LRT veikla.
„Mes galime kreiptis ir į visuomenę, prašydami pateikti informaciją, nes iš tiesų realybė yra tokia, kad žmonės ir „Facebook“ rašo, ir atsiunčia vienus ar kitus dokumentus. Būtų gerai turėti kažkokį centrą, kuris tą informaciją konfidencialiai surinktų“, – sakė A.Širinskienė.
Prašys atlikti tyrimus
Komisijos pirmininkas po posėdžio sakė, kad iš LRT prašys visų įmanomų dokumentų – sutarčių, jų priedų ir t.t. O į kitų institucijų jie prašys, kad jos atliktų atskirus tyrimus, kai bus gauta visa reikalinga medžiaga.
„Pavyzdžiui VTEK, kad įvertintų vadovybės deklaracijas, tarpusavio ryšius, ar jie turi kokių nors įmonių, kurios teikia LRT paslaugas ir panašiai.
Seimo nariai ir komisijos nariai nelabai bus pajėgus tokį kiekį informacijos apdoroti, o pasitelksime visas įmanomas institucijas, kurios padėtų tą informaciją sustyguoti, sudėlioti ir įvertinti“, – žurnalistams sakė A.Nekrošius.
Jo paklausus, ar vietoje to, kad komisija kreiptųsi į institucijas, nebūtų racionaliau tiesiog pavesti joms atlikti savo tyrimus, komisijos pirmininkas atsakė, kad komisijos statusas įpareigoja LRT pateikti visą įmanomą informaciją, tačiau pavedus tyrimą atlikti institucijai, šis gali būti neišsamus. Be to, tyrimo eigoje komisija gali nuspręsti kreiptis į papildomas institucijas.
Tiesa, jis nepasakė, per kiek laiko institucijos turės pateikti savo vertinimus: „Turėsime gauti atsakymą iš pačių institucijų, kaip jos mato tai, ar jos gali vertinti. Turėdami tą atsakymą galėsime kalbėti apie konkretų laiką.“ Paprašius informacijos iš LRT, ji turės būti pateikta per 20 dienų.
Komisija jau kreipėsi į Vyriausybę, kad skirtų lėšas ir pradėtų viešųjų pirkimų procesą išorės auditui. Kiek tai kainuos, kol kas neaišku, bet A.Nekrošius mano, kad būtų geriausia, jog auditą atliktų tarptautiniai ekspertai.
Į kitą savaitę vyksiantį komisijos posėdį kviečiama LRT vadovybė. Jų ketinama klausti apie LRT vidaus struktūrą, valdymo organus ir pan. A.Nekrošius teigė, kad komisija turi teisę susipažinti su visa informacija, net ir ta, kuri, pasak LRT, yra konfidenciali.
Sustiprins LRT
Opozicijos atstovas Andrius Navickas teigė, kad komisijos ir viso Seimo tikslas yra turėti stiprų visuomeninį transliuotoją, kuris būtų atskaitingas visuomenei ir kartu nepasiduotų politikų įtakai. Jis sakė manantis, kad BBC galėtų būti puikiu pavyzdžiu Lietuvos visuomeniniam transliuotojui.
„Man atrodo, čia yra įsisenėjusi situacija, dėl to, kad ne vienerius metus visi tvirtinimai LRT ataskaitų buvo labai formalūs. Čia jau ne vien LRT problema, nes ir Seimo nariai žiūrėdavo į tai labai formaliai. Visur, kur yra valstybės pinigai, pradedama abejoti, ar jie leidžiami racionaliai, sąžiningai.
Kai prasidėjo visi klausimai, mane nustebino LRT administracijos agresyvi reakcija. Suprantu, kad nemalonu atsakyti į tokius klausimus, bet jei būtų dialogo ieškojimas, šiandien nereikėtų mums susėdus skaičiuoti kiek institucijų, žiūrėti kiek daug jos pateiks informacijos“, – kalbėjo A.Navickas ir pridūrė, kad nesvarbu kokia bus tyrimo baigtis, tai turėtų sustiprinti LRT.
A.Navicko partijos kolega Žygimantas Pavilionis žurnalistams sakė nevisiškai suprantantis, kokia yra tokios komisijos misija. Anot jo, kartais susidaro įspūdis, jog ieškoma atsakymų į klausimus, į kuriuos jau yra atsakyta.
„Būtų gerai, kad to būtų vengiama. Toks slogus įspūdis buvo, kad mes jau kažką nuteisėme, tik ieškome patvirtinimų, savo argumentų, kviečiame tarnybas, kad jos patvirtintų tai, ką mes jau žinome. Būtų gerai, kad to nebūtų. Susirinkome tam, kad sustiprintume mūsų visuomeninį transliuotoją, pakeltume jo prestižą“, – sakė Ž.Pavilionis, pridurdamas, kad dabartinėje Lietuvos situacijoje būtų neprotinga silpninti LRT.
Aiškinsis, ar sąžiningai naudojamos biudžeto lėšos
Pasak A. Nekrošiaus, Seimo nariai atliks pirminį LRT ūkinės, finansinės, vadybinės veiklos vertinimą, bet ne giluminį.
„Matydami kokias nors problemas nukreipsime institucijoms. (…) Bus, ko gero, siūlymas kreiptis į išorės auditą, į kokią nors didesnę užsienio auditavimo įmonę, tarkime, bus viešas konkursas, tada procedūros užtruktų. Bet stengsimės spėti laiku“, – naujienų agentūrai BNS aiškino komisijos vadovas.
Seimo komisija prašys 2013 – 2017 metų dokumentų. Šis laikotarpis apima dabartinio nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus antrąją kadenciją.
Sudaryti parlamentinę komisiją Seimas nusprendė viename paskutiniųjų rudens sesijos posėdžių. Tai buvo valdančiųjų iniciatyva, parlamentarai tam pritarė balsų dauguma. Komisija sieks išsiaiškinti, ar visuomeninis transliuotojas efektyviai ir skaidriai naudoja biudžeto lėšas. 2018-ųjų biudžete numatyta LRT skirti beveik 40 mln. eurų.
Antradienį surengęs spaudos konferenciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad LRT tarybos Seimui pateikti dokumentai yra chaotiški, ant kai kurių sutarčių nėra numerių ar datų, kai kurie dokumentai pateikti be priedų, klausimus kelia ir sąmatose nurodyti skaičiai.
Komisiją sudaro valstiečiai Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Virgilijus Poderys, konservatoriai Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, Agnė Bilotaitė, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, „darbietis“ Petras Čimbaras, Seimo lenkų atstovė Vanda Kravčionok. Liberalai atsisakė deleguoti savo atstovus.
