– Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote?
– Mano šaknys labai paprastos ir aiškios – esu grynas klaipėdietis, nuo pat pirmųjų savo gyvenimo akimirkų, iki dabar. Beveik niekada nebuvau išvažiavęs iš Klaipėdos ilgiau nei mėnesiui ar dviem.
Gimiau Jūros gatvėje 1956-ųjų gruodžio 1-ąją 10 val. 30 min., buvo, berods, šeštadienis. Tokia mano gyvenimo kelio pradžia.
– Koks jūsų ryškiausias, maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Nelengva išskirti kokį nors vieną iš jų, bet turbūt labai daug gražių prisiminimų yra susiję su mano dainavimu berniukų chore „Gintarėlis“. Ten prasidėjo mano muzikinis kelias. Neatsiminčiau vieno konkretaus koncerto, nes jų važinėjant po Lietuvą, dalyvaujant konkursuose, buvo daug.
Dainavimas chore mano gyvenimo kelyje pravėrė duris į muzikos pasaulį. Būtent ta „Gintarėlio“ patirtis vaikystėje man įsiminė labiausiai. Jautriausias prisiminimas iš vaikystės yra pirmojo prisilietimo prie muzikos, atėjimo į „Gintarėlį“.
– Kuri lietuviška šventė jums yra smagiausia?
– Man smagiausios yra Kalėdos. Gal dėl to, kad esu gimęs žiemą. Kita vertus, jų laukimas, apeigos, ypatingai seniau, kai būdavo didelis šaltis, Kalėdos man buvo laukiamiausios šventės. Žiemos šventės man yra jaukiausios, nors ir netokios patogios, kaip, tarkime, Joninės. Bet savo dvasingumu jos man – pačios artimiausios.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Gal skambės banaliai, bet aš smagiausiai jaučiuosi Klaipėdoje. Bet kurioje vietoje, o ypatingai prie jūros, pavyzdžiui, Jūros vartai yra įkvepianti vieta.
Jeigu kalbėtume ne tik apie Klaipėdą, tai Nida, kopos, kurios irgi veža ir kabina, visada malonu ten būti. Bet širdis labiausiai atsigauna prie jūros – stichijos pajutimas, suvokimas, koks esi mažas žmogus ir įkvėpimas.
– Koks jūsų mėgstamiausias Lietuvos istorinis veikėjas?
– Mane visada įkvėpdavo Žalgirio mūšis ir Vytautas Didysis. Taip pat jo vardo turėjimas. Ši asmenybė mane visada įkvepia. Jo didingumas man palieka didžiausią įspūdį, kalbant apie Lietuvos istoriją.
– Su kokia Lietuvos asmenybė norėtumėte papietauti ir apie ką kalbėtumėtės pietų metu?
– Būčiau pamalonintas, jei galėčiau papietauti su jo Ekscelencija Valdu Adamkumi, su kuriuo yra tekę ne kartą susitikti ir bendrauti. Jis būdamas pakankamai garbaus amžiaus, išlaiko racionalaus, šviesaus proto švytėjimą ir išmintį.
Dažniausiai su juo susitikdavome darbo reikalais. Tai žmogus, kuris yra labai reikšminga asmenybė šių laikų Lietuvos istorijoje. Savo kadencijos pabaigoje jis man įteikė savo darbinį ženklą, medalį, kurį aš turiu ir kuris man kelia sentimentalius jausmus. V.Adamkaus kompanija man būtų išskirtinai maloni.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia lietuviška grupė ar daina?
– Kaip buvusiam profesionaliam muzikui, nelengva išskirti vieną. Bet kalbant apie grupes, gal nebūsiu populiarus, bet profesionalumo prasme man didelį įspūdį visada palieka „Saulės kliošas“. Tai yra grupė, kuri groja tokį gerą, sveiką džiazroką.
Aišku, man, kaip klaipėdiečiui, visada patikdavo „Studija“, kurios muzika visada atliekama labai kokybiškai.
Na, o kalbant apie atlikėjus, tai yra autoritetai, kurie būdami labai žinomais, išlieka paprastai žmonėmis – Ovidijus Vyšniauskas, Gytis Paškevičius. Jie man visada patinka ne tik kaip atlikėjai, bet ir kaip asmenybės.
– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką prekę?
– Geras klausimas. Jeigu yra galimybė, bet kurią prekę stengiuosi rinktis lietuvišką. Turbūt taip yra dėl patriotiškumo ir sveiko protekcionizmo.
Bet jei reikėtų pasakyti, kas yra Lietuvos prekė, sakyčiau, kad tai yra medus. Tikrą, lietuvišką liepų medų, kuris, kaip juodas kostiumas, tinka visiems gyvenimo atvejams.
– O koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas patiekalas?
– Paprasti bulviniai blynai. Nuo pat vaikystės juos mėgau ir jie man patys skaniausi. Be jokių gudrybių ar papildų, paprasti bulviniai blynai.
– Kokie penki lietuviški žodžiai jums yra gražiausi?
– Meilė, tėvynė, muzika, šeima ir Klaipėda.
– Kokia lietuviška patarlė ar pasakymas jums patinka labiausiai?
– „Neperšokęs griovio nesakyk „op!“ arba „Kantrybė dangų pelno“. Tai racionalios ir labai pamokančios, nors nelabai ilgos, bet labai filosofiškos patarlės.
– Kokie trys lietuviams labiausiai būdingi charakterio bruožai?
– Svetingumas, santūrumas ir draugiškumas.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...?
– Tai yra mano tėvynė, kurioje gimė ir mano vaikai, mano anūkai. Čia yra mano šaknys, mano miestas, mano šeima. Aš net nežinau, ar gali būti kitas pasirinkimas. Myliu Lietuvą, nes visa tai yra mano.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai šimtmečio proga?
– Labai vertinti tai, kad esame lietuviai gyvenantys Lietuvoje. Tuo turime didžiuotis, to neslėpti, o branginti ir puoselėti.
Kviečiu visus prisiminti, kad tėvynę turime vieną, kaip ir motina. Kaip ir mama, tėvynė būna kartais pavargusi, pairzusi, pyktelėjusi, bet nepaisant to, mes mylime savo mamą, mylėkime ir tėvynę. Visada visur, kokia ji bebūtų. Turime pirma mylėti ją, o tik tada klausti, ar ji myli mus.
