Neilgai trukus socialiniai tinklai jau mirgėjo šio pranešimo nuotrauka, o ja besidalinantys negailėjo kritikos tokiai ministro viešųjų ryšių akcijai. Žurnalistas Andrius Tapinas L.Kukuraitį pavadino „blogiausio plauko fariziejumi“, televizijos prodiuseris Haroldas Mackevičius tokį komunikavimą pavadino makabrišku.
Reakcijos nesitikėjo
Pirmadienį surengtą spaudos konferenciją ministras pradėjo nuo statistikos. L.Kukuraitis sakė, kad nuo smurto ir nepriežiūros Lietuvoje kasmet žūsta 8 vaikai, tad būtina imtis pokyčių.
„Priimtas Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Labai kokybiškas. Imamės darbų jam įgyvendinti“, – kalbėjo ministras. Jis vardijo ir kitus darbus, tokius kaip Tėvų linijos įkūrimas, socialinių darbuotojų atlyginimų kėlimas ir kt.
„Pirmąjį žingsnį tam davė vieno vaiko, Mato, mirtis. Dėl to, suėjus metams, šeštadienį, kaip ir prieš metus, kai buvau ligoninėje prieš Mato mirtį, taip ir po metų nuvažiavau jam padėkoti ir pabūti, nes jaučiuosi, kad turiu asmeninį ryšį.
Šita žinutė, kuri išėjo, yra skirta tam, kad primintume, jog tokių dalykų daugiau mūsų visuomenėje nebebūtų“, – dėstė ministras.
Sunkiai žodžius rinkęs ministras sugebėjo ir nustebinti. Jis pareiškė bendraujantis su mirusiu vaiku: „Per šiuos metus daug kartų esu su juo bendravęs, kalbėjęsis ir rėmęsis, kai reikia priimti svarbius sprendimus.“
Jis teigė visiškai nesitikėjęs, kad jo pranešimas sulauks tokios reakcijos.
„Jeigu ką nors įskaudinau, reikia atsiprašyti. Atsiprašau. Nebuvo jokių intencijų. Vienintelė intencija – priminti ir paprašyti, kad daugiau taip nesitęstų“, – sakė ministras. Jis teigė prie Mato kapo važiavęs savo noru, o pasirodęs pranešimas derintas su jo komanda.
Primena pasityčiojimą
Toks pranešimas netinkamas pasirodė ir komunikacijos specialistui Arijui Katauskui. Kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt jis L.Kukuraičio pranešimą pavadino neadekvačiu ir pasityčiojančiu.
– Kaip vertinate tokį ministro L.Kukuraičio pranešimą? – naujienų portalas lrytas.lt paklausė A.Katausko.
– Tai yra institucijos, atsakingos už tokios situacijos sprendimą, visiškai neadekvatus konteksto ir istorijos vertinimas. Tai institucija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. – Aut.), kuri buvo atsakinga nuo pat pradžių, kuri turėjo imtis iniciatyvos. Ji sulaukė gana daug kritikos iš prezidentės, iš visuomenės bei raginimų, kad tokių istorijų daugiau nebūtų.
Galima būtų kalbėti apie pasityčiojimą iš tos istorijos. Tai yra pigus bandymas pritraukti dėmesio ne kokiais norts konkrečiais veiksmais, o ministro apsilankymu prie Matuko kapo. Taip jis iliustravo savo neveiksnumą.
Klausimai, kuriuos jie gauna iš visuomenės, kuriuos gauna iš žiniasklaidos, yra išprovokuoti jų pačių elgesio. Komunikacijoje ministerija ir pats ministras yra įvardijami kaip vieni iš atsakingų už tokių problemų sprendimą.
Tai, ką jis daro, akivaizdu, kad nėra problemos sprendimas. Tai yra bandymas politikuoti ir politikai panaudoti žuvusį vaiką. Aš manau, kad tai yra situacijos nesupratimas.
– Praėjusią savaitę Seime kalbėta, kad naujai vaiko teisių apsaugos reformai nėra pasiruošta, kad trūksta psichologų, socialinių darbuotojų. Pasirūpinti jais yra ministerijos atsakomybė. Kaip manote, gal buvo vykdomas vadinamasis damage control (angl. – žalos suvaldymas)?
– Kai mes kalbame apie žalos suvaldymą, visada kalbame apie atsakingumo lygį. Taip, akivaizdu, kad dėl viso praėjusios savaitės konteksto aplink ministeriją ėmė kauptis debesys, buvo aišku, kad kils klausimų, kokių veiksmų imtasi.
Komunikacija niekada nėra tai, ką tu sakai. Komunikacija yra tai, ką tu darai. Kai bandoma suvaldyti neigiamos informacijos srautą, galimas grėsmes, visą laiką pabrėžiama, kokių konkrečių veiksmų imtasi, kad tokios situacijos nepasikartotų, būna raginimai, atsakomybės prisiėmimai.
Šioje situacijoje jokio konkretaus veiksmo nėra. Tai tiesiog buvo politinės deklaracijos, iliustruotos vieninteliu veiksmu, tai yra ministro apsilankymu prie kapo. Mes negirdėjome nieko apie papildomų lėšų skyrimą, darbo grupių sudarymą, nors ir už tai būtų kritikos. Mes nematėme visus instrumentus turinčios institucijos vadovo konkrečių veiksmų ką nors keisti, padaryti.
Galų gale galima buvo pradėti kokią nors viešą kampaniją, įtraukiant žmones, nes būtent jie turi apie tai kalbėti. Arba viešai sukryžiuoti kardus su premjeru ir reikalauti daugiau lėšų. Visa tai duotų daugiau naudos nei ši situacija.
Pritarčiau, kad galimai buvo bandymas suvaldyti neigiamą aplinką, bet pasirinktos priemonės yra kaip tik skatinančios krizę. Mėgstu sakyti, kad per murziną langą truputį kitaip matai pasaulį. Žiūrint į socialinę erdvę matyti, kad ministerijos reagavimas į visuomenės reakciją taip pat yra neadekvatus. Ministerijos darbuotojų komentarai po įrašais įrodo, kad ne taip suprantama ta problema, kaip ją supranta visuomenė ir kaip ji supranta institucijos ir jos vadovo atsakomybę.
– Ką dabar turėtų daryti ministras, kad išgelbėtų savo įvaizdį?
– Faktas, kad turi atsiprašyti dėl tokio elgesio, pripažinti, kad buvo padaryta klaida. Tai pirmas dalykas, kurį privalai padaryti krizinėse situacijose. Bet aš manau, kad ministerija to nedarys. Greičiausiai ministerija nusimuilins, be to, ji pastaruoju metu yra priėmusi keistą poziciją, kad geriau yra pasiskųsti, kaip yra blogai, negu imtis iniciatyvos ir ką nors keisti.
Jei visuomenė nenuims savo rankos nuo ministerijos kaklo ir vis labiau spaus, taip pat prezidentė pradės apie tai šnekėti, bus reikalingas konkrečių veiksmų planas. Aš manau, kad ministerija šiuo metu imsis tokio žingsnio – artimiausiu metu pamatysime kokius nors konkrečius veiksmus, kurie turėtų keisti situaciją.
Galbūt pamatysime viešojoje erdvėje ministro keletą pasisakymų, kokių konkrečių veiksmų bus imtasi tokioms problemoms spręsti. Bus bandoma parodyti, kad yra daromi veiksmai.
Bet aš bijau, kad ministerijai to neužteks, nes jau kelintas kartas, kai jie tą imituojamą veiklą bandys parodyti. Visa situacija įvyko savaitgalį, bet prasidėjus savaitei klausimų apie tai gali gauti ir Prezidentūra, ir premjeras. Dėl to pradės didėti spaudimas ministrui, kaip neveikiančiam asmeniui, kuris yra atsakingas už situacijos keitimą, bet nieko nedaro. Tai gali baigtis ministro atsistatydinimu ilgesnėje perspektyvoje.
– Ministro komunikacija kritikos sulaukia ne pirmą kartą. Pirmiausia jo viešųjų ryšių patarėja išpeikė šventinius atvirukus, siųstus ministrui, taip pat buvo išplatintas jo mamos interviu, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įvertino kaip netinkamą. Kaip manote, gal ministrui reikėtų pagalvoti apie komunikacijos komandos keitimą?
- Manau, kad tai, jog šios ministerijos komunikacija yra labai stipriai šlubuojanti, mes matome jau seniai. Kad neadekvačiai yra vertinama esanti situacija ir kontekstas, irgi akivaizdu. Kad ministerija neturi pakankamai žmogiškųjų resursų tinkamai užvirti diskusiją, reikalingą permainoms, taip pat akivaizdu. Kad ministras pats yra netinkamas komunikacijai, mes irgi jau pamatėme.
Pradžioje jo švelnumas, minkštumas, supratingumas atrodė logiškas. Įvykus tragedijoms, kurios niekur nedingsta, kai visuomenei pradeda reikėti tvirtesnio žodžio, ministras to nepadaro. Aš sutinku su nuomone, kad komunikacija šlubuoja, komunikacijos komanda netempia, bet pradėčiau kelti klausimą, ar ministras gali komunikuoti šioje srityje.
Mano nuomone, jo pozicija per silpna ir jis pats per silpnas tinkamai vesti diskusiją, komunikuoti, juolab kad tai yra ilgalaikės problemos, kurių iš karto išspręsti nepavyksta. Čia reikalingas kitokio stiliaus politikas.
