Nors iki liepos 1-osios liko dar kone penki mėnesiai, politikė sakė, kad per juos reikia dar labai daug ką nudirbti. Parlamentarė priminė, kad ji buvo vienintelė iš Seimo narių susilaikiusi, kai buvo balsuojama dėl šio įstatymo.
„Manęs niekas negali įtikinti kitaip, dėl vienos labai paprastos priežasties: gerbdama vaiko teises, aš taip pat noriu gerbti ir sveiką protą, o sveikas protas man sako, kad jokių realių žingsnių, kaip tą situaciją keisti, mes nematome“, – savo žodžius, ištartus rugsėjo 28-osios posėdyje, pakartojo A.Maldeikienė.
Situacija gali nesikeisti
Nors apie priimtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą kalbėta daug, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad imtasi darbų, kurie užtikrins sėkmingą jo pradžią, A.Maldeikienė prognozuoja kiek kitokį scenarijų.
„Mes turėsime situaciją tokią, kaip visada. Labai gražų įstatymą, tokių galiu privardinti šimtus, bet mes neturėsime institucijos, kaip tai veiks“, – kalbėjo parlamentarė ir pridūrė, kad sausį pradėjo domėtis situacija ir aiškintis, ar pasitvirtins tai, ką ji pasakė rugsėjo mėnesį.
Ji sakė, kad likus penkiems mėnesiams iki įstatymo įsigaliojimo, vis dar yra daug nenuveiktų darbų, tačiau dali jų, pasak politikės, galima padaryti, jei būtų imtasi veikti, o ne tiesiog kalbama, kad įstatymas yra ir viskas su juo gerai. „Tragedijos savaime neišnyksta nuo to, kad atsirado įstatymas“, – sakė Seimo narė.
Parlamentarė išplatino ir pranešimą, kuriame rašė, kad nors pernai priimtame įstatyme akcentuotas vaikas, vis dėlto realiai dėmesys koncentruojamas į institucinę pertvarką, kuri tarsi savaime turėtų garantuoti vaiko gerovę.
„Kita vertus, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje pertvarkos programoje buvo akcentuotas administracinės naštos mažėjimas, dabar, priešingai, biurokratinis aparatas didinamas: kuriami nauji struktūriniai padaliniai regionuose su dviem vadovų pareigybėmis ir komunikacijos specialistu, o skyriams numatomi tik vienas ar du darbuotojai“, – rašoma A.Maldeikienės pranešime.
Anot jos, kol kas neaiškus ir darbų pasidalinimas tarp savivaldos bei centrinės institucijos, neapibrėžtas mobilios komandos darbas ir jos komunikavimas su atvejo vadybininku ir pačia savivaldybe.
Seimo narė teigė, kad dar blogiau yra tai, jog teisiškai nesureguliuoti savivaldos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus santykiai. Pastarasis, nors ir nepavaldus savivaldai, turės rašyti teikimą savivaldybės administracijos direktoriui dėl laikinosios globos nustatymo vaikui. Savivaldybės administracijai vadovaujantis asmuo tiesiogiai sprendimo priėmime dėl globos vaikui nedalyvaus, bet jei paaiškės, kad sprendimas netinkamas, būtent jam teks atsakomybė.
„Taigi bent kol kas situacija atrodo tragikomiškai: sprendimą dėl vaiko paėmimo priima Vaiko teisių apsaugos skyrius, įsakymą pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, globos priežiūrą vykdys neaišku kas (gal pats Vaiko teisių apsaugos skyrius, o gal savivaldybė), o jau globos panaikinimo klausimą vėl spręs Vaiko teisių apsaugos skyrius“, – rašė politikė.
Be to, A.Maldeikienė teigė, kad kol kas neaiškus ir finansavimo klausimas, mat savivaldybės šiuo metu jau teikia taryboms tvirtinti rajonų 2018 metų biudžetus, kuriuose lėšų įstatyme numatytiems darbams nėra numatyta.
„Deja, priešingai, nei nuolat kartoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistai, vaiko teisių apsaugos sistemos ilgamečiai darbuotojai tvirtina, kad tokiai didelei reformai nėra tinkamai pasiruošta, ji vykdoma labai skubotai, neturint poįstatyminių aktų, neišsprendus funkcijų pasidalinimo tarp centrinės institucijos ir savivaldos, negalvojant apie pasekmes vaikui, kurio interesams, sakoma, atstovaujama“, – konstatavo Seimo narė.
Neduodama įrankių
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis nagrinėjant artėjančią pertvarką, atsiranda vis daugiau neaiškumų. „Vaiko teisių apsaugos sistema turi bėdų. Didelių bėdų, dėl to įvyksta nelaimės. Tas bėdas reikia spręsti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo P.Poderskis.
Jis teigė, kad žiūrint į tai, kokie pokyčiai atsiras nuo liepos mėnesio, darosi akivaizdu, kad savivaldybės darbuotojams ir vaiko teisių skyrių specialistams liks tos pačios atsakomybės, bet gerokai mažiau įrankių toms atsakomybėms prisiimti.
Savivaldybės atstovas sakė, kad nors dabar funkcionuojanti vaiko teisių apsaugos sistema turi trūkumų, joje dirba pakankamai kompetentingi žmonės. „Vilniaus mieste tikrai esame padarę daug tvarių veiksmų, kurie padėtų įgyvendinti ir visa tai daroma dėl to, kad yra aiškūs tikslai, sudėliota strategija. Tai nėra vienadienės priemonės“, – tikino P.Poderskis ir pridūrė, kad yra įgyvendinamos gaunamos rekomendacijos.
Jo teigimu, klostosi tragiška situacija, nes niekas neįvertina dabartinės sistemos, kuri nors ir netobula, bet prevencinio poveikio. Savivaldybės administracijos direktorius sakė, kad panaikinus senąją sistemą, nebus aišku, kaip veiks naujoji ir ar jos pradžiai tinkamai pasiruošta.
„Matome, kad ta nauja sistema, tą dieną neužsikurs. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebėjo, kad jei diegiame naują sistemą, turėtų būti ir kažkoks pilotinis projektas, pavyzdžiui, paimti rajoną, kur vaiko teisių apsaugos sistema yra itin blogą, kur nieko nesugadinsi, įdiegti šią sistemą ir pažiūrėti, kaip ji veikia, kokius trūkumus turi ir kaip tai realiai veikia gyvenime“, – kalbėjo P.Poderskis.
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė teigė, kad priimant įstatymą nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl buvusi sistema neveikė ir kodėl buvo netinkamai atliekami darbai.
„Nėra padaryta esamos sistemos analizė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pasisakė, kokie sistemos trūkumai. Daugiausia jų – dėl žmogiškųjų išteklių stokos, kvalifikacijos trūkumo, bendros sistemos nebuvimo ir mokymų darbuotojams“, – sakė L.Juškevičienė.
Ji teigė, kad naujoje tvarkoje būtų akcentuojami šių problemų sprendimo būdo. Anot jos, prasidėjus pertvarkos procesui tapo akivaizdu, kad institucijų atstovams, atsakingiems už pertvarkos įgyvendinimą, trūksta kompetencijos ir žinių šiam darbui atlikti.
„Tai matome dėl poįstatyminių teisės aktų rengimo, kurie ateina pavėluotai. Nėra atsakyta nei į vieną esminį klausimą, kaip nauja sistema funkcionuos, kalbant apie tokius paprastus dalykus, kaip duomenų bazių perdavimas, informacijos tarp skyrių pasidalinimas ir t.t. “, – sakė L.Juškevičienė.
