Į Baisogalos miestelio (Radviliškio r.) pakraštyje esančias kapines, kur palaidotas pernai sausio 25-ąją motinos ir patėvio nužudytas kėdainiškis Matas, ministras Linas Kukuraitis atvyko su pagalbininku.
Apie aukšto svečio vizitą buvo pranešta ir rajono vadovams, tad pasitikti ministro atvyko Radviliškio vicemeras Kazimieras Augulis, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.
Prie berniuko kapo suklupęs L.Kukuraitis pirmiausia nuvalė nuo antkapio sniegą, o po to ėmė balsu kalbėtis su auka, vadino vaiką šventuoju.
Galiausiai ministras ėmė balsu melstis.
Į kapines vėluodamas atlėkė ir parlamentaras Aurimas Gaidžiūnas. Valstietis telefonu pranešė, kad vėluos, todėl paprašė palūkėti, kol jis atvažiuos ir uždegs žvakelę.
Kai visi įsiamžino prie kapo, ministras paprašė amo netekusių vietos žurnalistų atsiųsti geresnės kokybės nuotraukų.
Tuo metu Seimo narys A.Gaidžiūnas ėmė garsiai įkalbinėti ministrą nevažiuoti į Baisogalos Švč.Trejybės bažnyčioje surengtas pamaldas.
Parlamentaras kalbėjo, kad artimieji nori ramybės, „nereikia spektaklio bažnyčioje“, todėl pakvietė L.Kukuraitį į sporto šventę.
Garsiai prie vaiko kapo meldęsis ministras nutarė į bažnyčią nebevažiuoti ir pasirinko Lietuvos kaimo mokyklų tarpzoninių kvadrato varžybų atidarymą. Jis vyko A.Gaidžiūno vadovaujamame sporto klube „Auridana“.
Ministro kelionė į Baisogalą ir po jos pasirodžiusios nuotraukos sukėlė audringą reakciją viešojoje erdvėje. Pasirodė vertinimų, kad aukštas pareigūnas Lietuvą sukrėtusia tragedija naudojasi savo populiarumui padidinti, kad ministro pareiga – ne kapus lankyti, o dirbti, kad panašių nelaimių nebebūtų.
Ministro patarėja viešiesiems ryšiams Gabija Vitkevičiūtė, pagarsėjusi tuo, kad pernai Motinos dienos proga išplatino interviu su L.Kukuraičio motina, tikino, jog prie kapo nebuvo važiuota tik dėl pranešimo spaudai ar fotosesijos: „Pagerbti žuvusio berniuko atminimą, važiuoti prie jo kapo mano, kaip komunikacijos specialistės, nuomone, yra labai paprastas simbolis. Tai lyderio veiklos įvertinimas per tokią simboliką.
Čia jokiais būdais negali būti traktuojama kaip koks nors tyčinis fotografavimasis.“
– Ministre, galite paaiškinti, kas sumanė, kad jums reikėtų nusifotografuoti prie Matuko kapo? – „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ vedėja Daiva Žeimytė vakar paklausė ministro L.Kukuraičio.
– Nuvažiuoti prie kapo norėjau aš pats. Aplankiau Matą ligoninėje jo mirties išvakarėse, norėjau nuvykti prie jo kapo žūties metinių proga.
Vienintelė žinia, kurią norėjome tuo paskleisti, – priminti žmonėms tragediją.
Tiesa, didžioji visuomenė dalis ją prisimena. Taip pat norėjome paraginti ir pakviesti daryti viską, kad daugiau tokių tragedijų nebūtų, kad mes visi turėtume prieš akis tą mirtį, kaip turime laisvės kovotojų, kitų žmonių mirtis, kurios laiko mūsų valstybę gyvą ir ją keičia.
Tokia žinia ir buvo – kad mes visi turėtume prieš akis tą tragediją, kuri nebegali daugiau kartotis.
– Jūs nematote nieko neįprasto, kad fotografavotės prie nužudyto vaiko kapo?
– Dabar matau, kad tai išvirto į blogą, nes yra labai daug, mano galva, neteisingų vertinimų, kaltinimų nebūtais dalykais.
– Kokiais nebūtais? Kad nuotrauka buvo pavadinta makabriška? Kai kam tai gali pasirodyti labai ciniška, nes jūs esate politikas.
Jūs esate penkių vaikų tėvas ir galima manyti, kad važiavote norėdamas žmogiškai pagerbti, bet kam reikėjo fotografuoti ir platinti nuotrauką ministro vardu?
– Buvo tik noras pasiųsti žinutę: „Mes turime tai prisiminti.“ Kaip rodo visuomenė reakcija, greičiausiai buvo padaryta klaida.
Tai aš įvardijau. Gaila, kad taip nutiko. Iš tiesų norėjosi pakviesti žmones, kad kovotume su smurtu. Mano galva, to smurto tik padaugėjo.
– Jūs savo įraše po nuotrauka teigiate, kad daugiau tokių tragedijų negali būti. Kalbos apie tai, jog tokių tragedijų nebus, kai nėra nubaustų už tai, kad nevykdė savo funkcijų, yra bereikšmės.
– Čia yra keletas problemų. Aš pareikalavau politinės ar asmeninės atsakomybės iš Kėdainių vaiko teisių skyriaus vedėjos – ji ją prisiėmė, išėjo iš darbo.
Buvo pradėti tyrimai, procesiniai tyrimai, ar pareigūnai atliko viską, kas yra reglamentuota. Problema yra reglamentai, dėl to yra daroma vaiko teisių pertvarka.
Skirtingose savivaldybėse skirtingu abstraktumo lygmeniu yra reglamentuota, kas turi būti daroma. Pagal tą abstraktumo lygmenį, kuris yra numatytas savivaldybės dokumentuose, nebuvo galima priskirti konkrečiam specialistui, pareigūnui, kad jis neatliko pareigų.
– Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Jį pradėjo Kauno apygardos prokuratūra. Jis buvo nutrauktas.
Žinote, kokia pagrindinė priežastis? Jūs matėte prokuratūros nutarimą?
– Aš pats jo nežiūrėjau.
– Pagrindinė priežastis – nėra priežastinio ryšio tarp vaiko mirties ir pareigūnų funkcijų neatlikimo.
– Čia yra problema. Pareigūnų funkcijos yra apibrėžtos per abstrakčiai ir skirtingai kiekvienoje savivaldybėje. Dėl to yra daroma pertvarka, kad būtų labai aiškiai reglamentuota, ką turi daryti pareigūnai, kitos tarnybos.
Kai kalbame apie algoritmą – kas ką daro, ten jau nebebus galimybės išvengti atsakomybės, nes bus labai aišku, už kokius žingsnius atsakingas konkretus pareigūnas. Jeigu jis jų nepadarė – bus ir atsakomybė.
Nuo liepos 1-osios įsigaliojančiame Vaiko teisių pagrindų įstatyme ši atsakomybė yra daug aiškesnė. Tiek Vaiko teisių pagrindų įstatyme įrašyta konkrečiai, kas ką turi daryti, tiek dėl bendros centralizuotos vaiko teisių tarnybos.
– Ministre, pasakykite, kas galėjo skųsti nutarimą, kuris nutraukia ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų pareigų neatlikimo?
– Ši pareiga pagal visus kodeksus yra priskiriama artimiesiems.
Jeigu jie to nepadaro, turėtų įsitraukti institucijos. Šiuo atveju vaiko teisių tarnyboje nuo liepos 1 dienos įvedama labai aiški atsakomybė, kad ji gali apskųsti teismui. Iki šiol to nebuvo.
Bet yra ir buvo prokurorai, kurie atstovauja viešajam interesui.
– Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė yra pasakojusi apie vieną atvejį, kai ji pati apskundė vieną ikiteisminio tyrimo nutarimą dėl to, kad prie vaiko ilgą laiką buvo seksualiai priekabiaujama.
Vadinasi, galima apskųsti ir valstybinės institucijos gali tai padaryti. Kodėl šiuo atveju to neįvyko?
– Kiek man yra žinoma, vaiko teisių skyriams atsakomybės tai daryti nėra. Žinodami šią situaciją mes koregavome įstatymą, kad būtų užtikrinama ši situacija – kai niekas neatstovauja vaiko interesams, apskųsti sprendimus galės vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
– Nuo liepos 1 dienos centralizuojate vaiko teisių tarnybas, kurios iki šiol buvo pavaldžios savivaldybėms, o dabar jos bus pavaldžios Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kas pasikeis? Perskirstote atsakomybę, o kas iš to?
– Labai daug kas. Važiuodamas per savivaldybes labai aiškiai matau, kad savivaldybėse vaiko teisės ir socialinis darbas organizuojami labai skirtingai.
Daug kur socialiniai darbuotojai yra taip susipynę su vaiko teisėmis, kad kitąsyk sunku atskirti, kas ką daro, ir išgryninti vaiko teisių specialistų darbą.
Tai mes darome tiek per Vaiko teisių pagrindų įstatymą, tiek kurdami poįstatyminius aktus ir įvesdami praktiką.
Dabar, kai važiuoju į savivaldybes, kai yra įsigilinę specialistai – tiek socialiniai darbuotojai, tiek vaiko teisių – jie labai daug apie tai kalba. Jie sako, kad mes esame pasiruošę.
Būtina atlikti tą atskyrimą – kad vaikų balsas būtų girdimas, nepriklausomai nuo savivaldybės administracijos, ryšių tarp specialistų. Antra, dėl ko tai daroma, – kad visoje Lietuvoje būtų bendra sistema.
