Vaiko teisių apsaugos pertvarką suplanavo, bet kas ją vykdys – ne

Dar praėjusią savaitę su Seimo socialdemokratais susitikę vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovai, prokurorai ir pareigūnai atskleidė problemas, kurias būtina išspręsti iki liepos 1-osios. Nuo šios dienos šalyje įsigalios naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kuriai Seimas pritarė dar pernai.

Nauja vaiko teisių apsaugos sistema įsigalios nuo liepos 1-osios. <br>V.Balkūno nuotr.
Nauja vaiko teisių apsaugos sistema įsigalios nuo liepos 1-osios. <br>V.Balkūno nuotr.
Aušra Kurienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Aušra Kurienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Dovilė Šakalienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dovilė Šakalienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 30, 2018, 3:36 PM, atnaujinta Jan 30, 2018, 3:53 PM

Nors iki tos dienos liko mažiau nei pusė metų, aiškėja, kad kai kurie aspektai vis dar kelia nerimą. Bene didžiausias jų – psichologų, galinčių dalyvauti vaikų apklausose, ir socialinių darbuotojų trūkumas.

„Vyriausybė seniai žinojo, įstatymas priimtas praėjusiais metais ir ji žinojo, kad iki liepos 1-osios turi būti priimti tam tikri teisės aktai, kurie padėtų įgyvendinti šį įstatymą. Tačiau iki šios dienos to nėra“, – praėjusią savaitę Seime kalbėjo prokurorė Dainora Miliūtė.

Policijos atstovai tada sakė pageidaujantys, kad kiekvienoje apklausoje, kur vaikas yra nukentėjęs, liudytojas, o vėliau ir įtariamasis, dalyvautų profesionalus psichologas. Be to, jų noras yra, kad per valandą nuo pranešimo į šeimą, kur pranešta apie smurtą prieš vaikus, atvyktų socialinis darbuotojas.

Tačiau panašu, kad nė vienam iš policijos norų kol kas išsipildyti nelemta. Prokurorė D.Miliūtė teigė, kad visoje šalyje yra vos 5–6 psichologai, galintys dalyvauti apklausose. O Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Janas Maciejievskis sakė, kad atvykti į šeimą per valandą specialistai gali tik tada, jei yra ne daugiau nei du pranešimai per dieną.

Apklausos vykdomos netinkamai

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė kalbėdama su naujienų portalu lrytas.lt pasakojo, kad Lietuvoje didelė problema, ginant vaiko teises baudžiamajame procese, yra tai, kad nuo smurto nukentėję vaikai retai kada apklausiami. O jei apklausa ir įvyksta, dažnai ji buvo atliekama netinkamai.

„Apklausoje nedalyvauja psichologas arba net ir vaiko teisių specialistas. Ir tai vadinama ne apklausomis, o pokalbiais su vaiku, tai dar vienas pažeidimas. Taip pat kelis kartus vaikas klausinėjamas apie tą patį, kas turi labai neigiamų pasekmių“, – kalbėjo politikė.

Anot jos, netinkamai apklausiant vaiką, jis gali būti toliau traumuojamas. Be to, vaikai yra įtaigūs ir jei jie jaučia nepasitikėjimą iš suaugusiojo ar priešišką jo nuostatą, išsigąsta, keičia savo parodymus ir užsisklendžia. Būtent todėl yra itin svarbu, kad apklausose dalyvautų tinkamą kvalifikaciją turintys psichologai.

„Psichologų įtraukimas į procesą yra labai svarbus žingsnis, ir aš labai džiaugiuosi, kad jis įvyko. Tačiau dabar mes turime problemą tiek dėl jų skaičiaus, tiek dėl tinkamos jų kvalifikacijos, tiek dėl įtraukimo į procesą procedūrų“ – vardijo D.Šakalienė.

Į sąrašą pakliūti gali ne bet kas

Anot politikės, šiuo metu sprendžiama, kaip daugiau  psichologų įtraukti į apklausų procesą, nes tie 5 ar 6 šiuo metu daugiausia dalyvauja apklausiant vaikus teisminiuose procesuose. Policijos atstovai siūlė, kad, remiantis teisinės pagalbos pavyzdžiu, būtų sudarytas sąrašas psichologų, kurie prireikus bet kuriuo paros metu atvyktų ir dalyvautų vaiko apklausoje. Jiems būtų mokama už valandas.

D.Šakalienės teigimu, sudaryti sąrašą siūlo ir Vyriausybė, tačiau policiją tai nevisiškai tenkina, nes teisėsauga nepasitiki psichologų, kurie gali pakliūti į tą sąrašą, kompetencija. Politikė pastebėjo, kad vis dar nėra priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuriame būtų numatyta aiški licencijavimo tvarka.

„Dažnu atveju žmogus, kuris prisistato psichologu, nors ir turi tam tikrą psichologinį išsilavinimą, ne visada aišku, ar turi tinkamą kvalifikaciją, kuri reikalinga statutiniams veiksmams. Mes turime dabar išsidiskutuoti, kaip mes nustatome kriterijus, pagal kokią kompetenciją mes leidžiame žmonėms būti įtrauktiems į tą sąrašą“, – kalbėjo parlamentarė. Dėl to diskutuoja ir psichologų bendruomenė.

Seimo narė teigė, kad Lietuvoje yra paruošta nemažai psichologų, bet valstybė ilgai ignoravo didžiulį šios profesijos specialistų poreikį, tad daugelis jų dirba ne pagal turimą išsilavinimą. Tad D.Šakalienė sakė mananti, kad, matant specialistų trūkumą, būtų galima imtis veiksmų ir šią sritį palikusiuosius pritraukti atgal.

„Duoti jiems galimybę susigrąžinti savo kvalifikaciją, pakelti ją baudžiamajame procese ir tam tikra prasme papildomai apmokyti. Tačiau dar nėra sprendimo, ką mes tiksliai darysime“, – sakė Seimo narė.

Buvo tik fasadas

Kalbėdama apie vaiko teisių apsaugos specialistus politikė sakė, kad nuo liepos 1-osios numatomas ryškus jų skaičiaus didėjimas. Planuojama, kad jų daugės beveik dvigubai – nuo 375 iki kiek daugiau nei 600.

„Toks skaičius yra kur kas realistiškesnis. Bet reikia pažiūrėti tiesai į akis – mes esame smurto kultūros valstybė. Smurto atvejų mūsų valstybėje yra daug. Tai reiškia, kad ir pajėgų, jei norime tą smurtą sumažinti, turime skirti daugiau“, – sakė D.Šakalienė.

Tiesa, parlamentarė pabrėžė, kad reikia ne tik didinti vaiko teisių apsaugos specialistų skaičių, bet ir didinti jų darbo efektyvumą atvykus į šeimą, kurioje galimai nuo smurto nukentėjo vaikas.

Šios srities darbuotojų trūkumą lėmė ir mažas norinčiųjų dirbti šioje srityje skaičius, ir nepakankamas finansavimas. D.Šakalienė sakė, kad visa tai yra susiję, o ir ši sritis Lietuvoje buvo gana apleista.

„Mes ne reformuojame vaiko teisių apsaugos sistemą, mes iš esmės ją kuriame. Mes realiai tokios neturėjome. Buvo sudarytas tik toks fasadas, struktūra, į kurią buvo labai mažai finansuota ir žmogiškojo kapitalo prasme, ir finansų prasme.

Dėl to žmonių mažai, jie prastai paruošti, jie gauna mažus atlyginimus, jie dirbdami tokį darbą arba demotyvuojasi ir perdega, arba tiesiog tampa formaliais biurokratais“, – kalbėjo Seimo narė ir pridūrė, kad dabar yra siekiama sukurti sistemą, kur žmonės turėtų žinių, motyvacijos ir būtų vertinami.

Pajėgumų yra

Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė psichologė Aušra Kurienė sakė, kad visoje šalyje yra penki psichologai, kurie dirba teismuose ir vykdo vaikų apklausas. Taip pat yra psichologų policijos skyriuose, bet nedidelė dalis jų vykdo vaikų apklausas, nes jų pagrindinis darbas yra su personalu.

„Na, ir yra laisvai samdomi psichologai, kurie yra apmokyti ir galėtų vykdyti vaikų apklausas, bet nebūtinai jas vykdo, nes nėra tokio aiškaus mechanizmo, kokiu pagrindu jie tas apklausas vykdytų.

Jei galvotume, kiek yra vaikų, kurie nukenčia nuo įvairaus pobūdžio nusikalstamos veikos, arba kiek yra vaikų, kurie patys yra padarę nusikaltimus ir jei norime, kad jie visi būtų apklausti draugiškomis sąlygomis, tai tikrai psichologų labai trūksta“, – kalbėjo psichologė.

Anot jos, tokia situacija susiklostė dėl to, kad iki šiol nebuvo nustatyta, kad psichologai turi dalyvauti vaikų apklausose, tad ilgus metus nebuvo poreikio ir nebuvo sudarytas mechanizmas, kad psichologas, kuris nėra tiesiogiai dirbantis sistemoje, galėtų dalyvauti apklausoje kaip visavertis dalyvis.

A.Kurienė sakė, kad jei bus sutvarkyta sistema, tikrai yra pajėgumų psichologus tinkamai paruošti, kad jie galėtų padėti vaikams ir dalyvauti apklausose.

Vaikų apklausa vyksta pagal specialų protokolą, tad psichologas turi jį puikiai išmanyti. Taip pat turi išmanyti vaiko raidą, jos ypatumus, be to, vaiko gebėjimus formuluoti liudijimą, atminties subtilumus, kaip skirtingo amžiaus vaikai įsimena dalykus, kaip juos pasakoja. Jis turi žinoti ir kaip trauma paveikia vaiko gebėjimą atsiminti ar papasakoti.

Taip pat apklausoje dalyvaujantis psichologas turi žinoti, kaip kalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

„Jis turi mokėti sužinoti, kaip vaikas supranta tam tikras sąvokas, tarkime, ar vaikas skiria tiesą nuo netiesos, ar vaikui daro įtaką kokios nors kitos aplinkybės. Tai yra specifinės žinios, kurios įgyjamos specifinių mokymų metu. Tai nėra bendrosios profesijos žinios“, – kalbėjo A.Kurienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.