Posto nepanoro prisiimti
Pradėdama posėdį komisija išsirinko komisijos pirmininko pavaduotoją. Šį postą siūlyta užimti kam nors iš opozicijos atstovų. Konservatorius Andrius Navickas sakė, kad deleguoti ką nors iš šios frakcijos būtų netikslinga.
„Siūlyčiau Agnę Širinskienė, kuri yra labiausiai įsigilinusi“, – sakė A.Navickas. Bet ši pasiūlė „tvarkietį“ Rimą Andrikį. Tiesa, ir jis nepanoro užimti pirmininko pavaduotojo posto ir teigė, kad pavaduotoju tiktų būti A.Navickas.
Kadangi buvo vienintelis kandidatas, R.Andrikis tapo pirmininko pavaduotoju, nors to ir nenorėjo. Balsų dauguma tai patvirtino komisija.
Kalbėjo apie tarybos veiklą
Pirmasis prie komisijos stalo – LRT tarybos pirmininkas Ž.Pečiulis. Komisijos nariai galėjo jam užduoti klausimus. Suteikus teisę tai padaryti posėdyje stojo tyla – niekas nepanoro pirmasis užduoti klausimų, tik valstietis Virgilijus Poderys kreipėsi į komisijos pirmininką Arvydą Nekrošių dėl darbo reglamento.
Galiausiai V.Poderys uždavė klausimą Ž.Pečiuliui. Prieš pradedamas kalbėti pastarasis pasirašė, kad neteiks melagingų parodymų.
Jis klausė, kodėl taryba, kaip koorporatyvinis organas, neprisiima kai kurių funkcijų. LRT tarybos pirmininkas teigė, kad ji vadovaujasi visuomenės informavimo ir kitais svarbiais teisės aktais. Jo vadovaujama taryba tvirtina 5 metų strategiją, programų mastą, LRT įstatus bei ataskaitas.
„Jūsų klausimas yra logiškas, nes iškyla tas klausimas dėl tapatinimo su kitomis valdybomis. LRT yra labai išskirtinis atvejis, nes LRT galioja atskiras įstatymas“, – sakė Ž.Pečiulis. Jis priminė, kad už LRT veiklą, rengiamas ir transliuojamas programas atsako generalinis direktorius, šiuo atveju A.Siaurusevičius.
Ž.Pečiulis sakė, kad 2016-aisiais LRT buvo tikrinama Valstybės kontrolės, o praėjusiais metais buvo inicijuoti viešieji pirkimai išorės auditui atlikti: „Mes paprašėme LRT administraciją skelbti konkursą auditui, valdymo struktūrai ištirti. Konkursą laimėjo viena privati įmonė.“
Antroji grandis po LRT tarybos yra Administracinė komisija, kurią sudaro taryba. Komisija teikia išvadas tarybai dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ir t.t. „LRT pateikus kitų metų biudžetą, Administracinė komisija svarsto ir pateikia tarybai išvadas“, – sakė Ž.Pečiulis.
Jis teigė, kad didžioji dalis LRT tarybos yra humanitarai, todėl Administracinė komisija suteikia daug pagalbos sprendžiant dėl biudžeto ir derinant su tuo susijusius klausimus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas A.Navickas kalbėjo, kad LRT taryba turi vieną iš funkcijų įvertinti sąnaudas, tad jie turi pasitikėti Administracinės komisijos išvadomis ir tada kreiptis į generalinį direktorių ar pan. Jam atrodė keista, kad LRT biudžetas turi remtis ant šios komisijos sąžiningumu.
Ž.Pečiulis teigė, kad Administracinė komisija yra tik patariamasis organas. Jai pateikus biudžeto projektą, ši pateikia išvadas, kurios perduodamos Audito ir strategijos planavimo komisijai. Gavus pastarosios komisijos išvadas biudžeto projektas keliauja į LRT tarybos posėdį.
„Ką gali eilinis komisijos narys suprasti apie finansų dinamiką? Kažkiek gali. Žiūrėdamas į kelerių metų pokyčius mato, kiek padidėjo technikos įsigijimo kainos ir taip toliau“, – kalbėjo LRT tarybos pirmininkas.
Valstietė Agnė Širinskienė klausė, ar taryboje skaitomos finansų sąmatos,bet Ž.Pečiulis tik pakartojo, ką jau sakęs: išvadas pateikia Administracinė komisija, tada Audito ir strategijos planavimo komisija ir tik tada jos pateikiamos LRT tarybai.
„Bet jūs ką tik pasakėte, kad taryba nesupranta finansinės strategijos, nes esate humanitarai“, – pastebėjo „darbietis“ Petras Čimbaras.
LRT tarybos pirmininkas sakė, kad buvo nuoširdus ir atviras, o tiek jis, tiek kiti tarybos nenori apsimesti ekspertais ir užsiimti veikla, kurios neišmano šimtu procentų.
„Todėl mes pasikliauname ekspertais. Manau, ir ne visi Seimo nariai tvirtinant valstybės biudžetą viską supranta“, – kalbėdamas apie Administracinę bei Audito ir strategijos planavimo komisijas parlamentarams įkando Ž.Pečiulis.
Jis sakė, kad itin svarbi LRT tarybos funkcija yra užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę. Jis priminė, kad LRT tarybos nariai skiriami 6 metams, be teisės būti atšaukti. „Kai prasideda puolimas, nukreiptas prieš visuomeninį transliuotoją, labai svarbu, kad taryba užtikrintų sėkmingą jo darbą“, – sakė Ž.Pečiulis.
Neaišku, kaip tvirtinta ataskaita
Ž.Pečiulis sakė, kad Kultūros komitete, kuriame jis ir A.Siaurusevičius pristatinėjo 2016 metų LRT ataskaitą, nebuvo užduotas nė vienas klausimas apie LRT finansų valdymą, ūkinę veiklą ir pan. Kalbėta apie dalykus, kurie su tuo nesusiję. LRT kvietėsi Kultūros komitetą atvykti, tačiau tai buvo nukelta keletą kartų.
Galiausiai LRT tarybos pirmininkas teigė sužinojęs, kad 2016 metų ataskaita nebuvo patvirtinta. Jam kilo klausimas, ar Kultūros komitetas tvirtino ataskaitą LRT vadovybei nežinant ir kaip vyko ataskaitos tvirtinimas.
Ž.Pečiulis taip pat prašė, kad į komisijos protokolą būtų įtraukta informacija apie tai, kaip LRT ataskaita tvirtinta 2015 metais ir anksčiau.
„Mums rankos svyra. 2015 metų ataskaita visiškai netvirtinta, o 2016 metų ataskaita kybo ore. Kultūros komitetas nepateikė nė vieno klausimo, prasidėjo parašų rinkimai, aiškinimas, kad mes neskaidrūs, ir susirašinėjimas per žiniasklaidą“, – sakė LRT tarybos pirmininkas“, – sakė Ž.Pečiulis.
Ž.Pečiulis į klausimus atsakinėjo pusantros valandos. A.Širinskienė dėl to siūlė atsiprašyti A.Siaurusevičiaus ir R.Paleckio bei pakviesti juos į kitą komisijos posėdį. Visgi, po jo į klausimus atsakinėjo A.Siaurusevičius.
Sprendė įsisenėjusias problemas
Antrasis į komisijos klausimus atsakinėjo LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius. Jam užduoti klausimai apie darbo santykius, darbuotojų atlyginimus. LRT dirba apie 600 žmonių, dalis jų turi ir darbo, ir autorines sutartis. Valstietė A.Širinskienė klausė, kaip nusprendžiama, kada sudaryti autorines sutartis, o kada ne.
A.Siaurusevičius pastebėjo, kad ruošėsi kalbėti apie valdymo struktūrą, bet kalbėjo ir apie apmokėjimo sistemą. Visgi jis sutiko kalbėti apie darbuotojus.
Jis sakė, kad darbuotojai dirba trijuose kanaluose: televizijoje, radijuje ir naujienų portale. Generalinis direktorius pabrėžė, kad LRT darbuotojai dirba visą parą. Jis palygino LRT su latvių ir estų visuomeniniu transliuotoju, kur darbuotojų yra gerokai daugiau.
A.Siaurusevičius sakė, kad prieš 10 metų, jam atėjus dirbti, visi kūrybiniai darbuotojai gavo minimalią algą ir honorarą, o administracija gavo „Sodros“ numatyta atlyginimą. Jis kalbėjo, kad tai buvo didžiulė problema, nes kūrybiniams darbuotojams nuo minimalios algos buvo skaičiuojami atostoginiai, ligos išmokos, pensijos ir t.t. Dėl to kilo ir dar viena problema – darbuotojai nėjo atostogų po keletą metų.
Kalbėdamas apie tai, kaip nusprendžiama kada mokėti honorarą, o kada ne. Jis kaip pavyzdį davė tai, kad kai kurie darbuotojai rengia autorines laidas arba dirba laidos vedėju, bet laisvu laiku dar garsina filmus. Arba radijo darbuotojas laidoje „Labas rytas“ skaito spaudos pranešimus. Tokiu atveju darbuotojams išmokami autoriniai honorarai.
„Arba, pavyzdžiui, žinių vedėjas veda kokį nors renginį. Už tą renginį jam sumokamas autorinis honoraras“, – sakė A.Siaurusevičius.
A.Širinskienė pastebėjo didelę disproporciją tarp darbo atlyginimo ir autorinių sutarčių. Ji paminėjo, kad yra atvejų, kai darbo atlygis vienam žmogui per metus sudaro apie 4 tūkst. eurų, o štai autorinis honoraras siekia net 20-23 tūkst. eurų per metus.
A.Siaurusevičius sakė, kad toks atvejis nestebina, nes kai kurioms transliacijoms reikia specialių žinių, tad režisieriai specializuojasi į tam tikras sritis.
„Čia nėra vieno vardiklio, pagal kurį kiekvienu atveju būtų sprendžiama“, – sakė LRT generalinis direktorius.
Yra gaunančių tik autorinį atlyginimą
Valstiečių lyderio dešiniajai rankai A.Širinskienei iškėlus klausimą dėl darbo užmokesčio ir autorinių atlyginimų, LRT generalinis direktorius neslėpė, kad jo vadovaujamoje institucijoje yra ir darbuotojų, gaunančių tik autorinį atlyginimą.
Jis teigė, kad kai studentai atlieka praktiką LRT ir labai gerai pasirodo, jiems yra pasiūloma likti ir toliau dirbti. Tokiu atveju jiems mokamas tik autorinis atlyginimas. Atsilaisvinus etatui toks darbuotojas gali būti įdarbintas.
„Per pastarąjį laiką pasipildė labai daug jaunų, gabių žmonių, kuriais labai džiaugiuosi. Kitaip sakant, mūsų televizija jaunėja ir ačiū Seimui, kad mūsų finansavimo modelis leidžia tai daryti“, – komentavo A.Siaurusevičius.
Nesupranta, kokius dokumentus turi komisija
Jau pasibaigus komisijos posėdžiui A.Siaurusevičius atrodė nusivylęs, kad klausimus jam uždavinėjo praktiškai tik A.Širinskienė. Jis teigė dar kartą įsitikinęs, kad komisijos nariai ir, būtent, valstietė, nesupranta, kaip funkcionuoja televizija.
„Aš stengiausi jau paaiškinti, nes kažkaip gavosi taip, kad mes dviese ir kalbėjomės, o kiti komisijos nariai nieko taip ir nepaklausė“, – sakė A.Siaurusevičius, pridurdamas, kad ketina dalyvauti visuose į komisijos posėdžiuose, į kuriuos bus kviečiamas. Kitas komisijos posėdis numatomas po savaitės. Komisijos pirmininko A.Nekrošiaus teigimu, į jį ketinama kviesti tik LRT generalinį direktorių.
Jo pavaduotojo R.Paleckio apklausą planuojama nukelti dar vėlesniam posėdžiui.
A.Siaurusevčius tikino, kad jam iki šiol nėra aišku, kokiais dokumentais vadovaujasi laikinoji tyrimo komisija, mat LRT jokių dokumentų jai nėra pateikusi. Tuo tarpu A.Nekrošius teigė, kad komisijai ir perduoti anksčiau Seimo nariams pateikti dokumentai. Jie traktuojami kaip papildoma tyrimo medžiaga.
„Yra tik dokumentai pagal Seimo narių paklausimą. Jūs matėte, kad ponas Karbauskis juos dalino spaudos konferencijoje. Reikia tikrinti. Kiek žinau, kažkokie mūsų dokumentai yra pasklidę po redakcijas. Reiktų imti kokį dokumentą, labai konkretų ir mes tada galėtume labai konkrečiai pasiaiškinti“, – sakė LRT vadovas.
Jis pridūrė neatmetantis galimybės, kad kuriuose nors dokumentuose galėjo įsivelti klaidų, bet tikino, kad viską gali paaiškinti.
A.Širinskienė priminė, kad jei dokumentai nebus pateikti per numatytus terminus, laikinoji komisija turi teisę padaryti dokumentų poėmius.
A.Siaurusevičius patikino, kad komisijai dokumentai bus pateikti, tačiau originalų teikti LRT neketina. „Reikia daryti kopijas, sunumeruoti, tai užima laiko“, – sakė LRT vadovas.
A.Siaurusevičiui pasakius, kad reikia sutartims duoti registracijos numerius, tam paprieštaravo valstietė A.Širinskienė, teigdama, kad tokiu atveju būtų kalbama „kitame kontekste“. LRT generalinis direktorius pabrėžė, kad taip politikė parodo, jog yra susidariusi išankstinę nuomonę.
„Ponia Širinskienė klausinėja. Eilinį kartą vaizduoja, kad kažką žino, o aš nežinau, ką ji žino. Pas mus šimtai sutarčių – tarptautinių, darbo, autorinių, kokių tik nori. Tai yra labai didelis, ir aš manau, kad kol kas gerai veikiantis mechanizmas, ką ir parodo mūsų žiūrovų atsiliepimai. Mums žiūrovas svarbiausias ir dirbame jam“, – po posėdžio kalbėjo LRT generalinis direktorius.
Klausimų dar turi
Komisijos pirmininkas A.Nekrošius teigė, kad atsakymus į ketvirtadienį užduotus klausimus gavo, tačiau vadovų apklausos dar toli gražu nesibaigė. Klausimų dar sulauks ir A.Siaurusevičius ir jo pavaduotojas R.Paleckis.
„Tęsime diskusijas ir paklausimus. Kitą posėdį tęsime kito žmogaus apklausimu. Dėl darbo santykių pratęsime kitą posėdį“, – sakė A.Nekrošius.
Kreipsis į 14 institucijų
Prieš savaitę vyko pirmasis valstiečio A.Nekrošiaus vadovaujamos laikinosios tyrimo komisijos posėdis, kurio metu nutarta kreiptis į 14 institucijų, tarp kurių Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Seimo komitetai ir kt. Be to, komisijos narė Agnė Širinskienė pasiūlė kreiptis į visuomenę, kad ši pateiktų turimą informaciją.
Sudaryti komisiją, kuri tirtų LRT valdymą, ūkinę bei finansinę veiklą, nutarta viename paskutiniųjų parlamento rudens sesijos posėdžių. Tam Seimas pritarė balsų dauguma. Anot valstiečių, kurių iniciatyva ir suburta komisija, siekiama nustatyti, ar LRT tinkamai naudoja biudžeto lėšas.
Seimo komisija LRT prašo 2013–2017 metų dokumentų. Šis laikotarpis apima dabartinio nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus antrąją kadenciją. 2018-ųjų biudžete numatyta LRT skirti beveik 40 mln. eurų. Tyrimas turėtų būti baigtas iki birželio 1-osios.
Komisiją sudaro valstiečiai Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Virgilijus Poderys, konservatoriai Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, Agnė Bilotaitė, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, „darbietis“ Petras Čimbaras, Seimo lenkų atstovė Vanda Kravčionok. Liberalai atsisakė deleguoti savo atstovus.
