Taip, pavyzdžiui, valstiečių vedlys liaudžiai suprantamai išpainiojo kebeknę, kuri susiraizgė dėl S.Skvernelio kalbų apie santykius su Rusija.
Kai premjeras pareiškė, kad Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Maskva ir keisti totalinės izoliacijos su Rusija politiką, buvo kilęs aukščiausio lygio nacionalinis sujudimas.
Prieš S.Skvernelį šoko ir paprasti mirtingieji, užuodę išdavystės pavojų, ir elitas. Pati vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė D.Grybauskaitė supliekė tokią nederamą piliečio S.Skvernelio saviveiklą, keliančią pavojų nacionaliniam saugumui. Savo viršininkui įspyrė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.
O ketvirtadienį į sceną įžengė asmeninis S.Skvernelio vertėjas, jo širdies ir proto reikalų patikėtinis R.Karbauskis.
Pirmiausia jis pranešė, kad premjero ir prezidentės požiūriai į santykius su Rusija nesiskiria. Kaip tai suprasti? Ogi taip, kad S.Skvernelis apie santykius su Rusija mano lygiai tą patį, ką ir D.Grybauskaitė, o galbūt yra net karingiau nusiteikęs nei prezidentė.
Pasirodo, dėl visko kalti kažkokie politologai, kurie paskelbė, kad S.Skvernelis nori „atnaujinti“ santykius su Rusija, – taip buvo suklaidinta ir prezidentė, ir visi kiti.
R.Karbauskis dėstė, kad premjeras ir toliau nori kritikuoti Maskvą, tik kaip tai padarysi, jei su niekuo iš maskviečių nebendrauji – juk jei nori ginčytis arba keiktis, pirmiausia turi susitikti. Štai tokia S.Skvernelio samprotavimų paslaptis pagal naisietišką išmintį.
Vis dėlto gerai, kai valstybėje yra toks Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, kuris turi universalų oblių, leidžiantį jam paprastai išlyginti visas gruoblėtas problemas.
