16 metų bendravę ir vienas nuo kito nieko neslėpę vienas VP grupės akcininkų 47 metų Ignas Staškevičius ir buvęs jo vairuotojas 40-metis Darius Šulskis vakar susitiko Vilniaus apygardos teismo salėje.
Dėl ligos teisme nepasirodė teisiamojo žmona Patricija Šulskienė. Abu sutuoktiniai kaltinami neteisėtu informacijos apie privatų I.Staškevičiaus gyvenimą rinkimu ir turto prievartavimu – iš verslininko buvo reikalaujama pusantro milijono eurų.
D.Šulskiui pateikti kaltinimai ir dėl neteisėto šaudmenų laikymo.
Teigiama, jog D.Šulskis buvo ir asmeninis milijonieriaus vairuotojas, ir apsaugininkas, ir vaikų auklė, ir įvairiausių reikalų tvarkytojas.
– Kas įvyko, kad su ilgamečiu savo darbuotoju turite susitikti teismo salėje? – vakar teisme žurnalistai paklausė I.Staškevičiaus.
– Dabar aš esu teismo proceso dalyvis ir manau, kad teismas viską įvertins ir nustatys teisybę.
Tuomet viską galėsiu pakomentuoti išsamiau, bet pirmiausia parodymus norėčiau duoti teisme. Dabar bet koks bylos detalių atskleidimas galėtų būti vertinamas kaip neigiamas poveikis jos nagrinėjimui.
Į teisėsaugą aš kreipiausi norėdamas civilizuotai ir įstatymų nustatyta tvarka išspręsti savo asmeninius sunkumus, kilusius dėl piktavalių asmenų veiklos.
– Kada nusprendėte kreiptis į teisėsaugą?
– Byloje viskas užfiksuota. Aš patyriau nusikaltimą, prievartą ir tenka tai pripažinti.
Dabar jau viskas atrodo kitaip, bet tuo metu nebuvo lengva apsispręsti kreiptis į teisėsaugą ir prašyti pagalbos.
Buvau ilgai ir slapta sekamas ir aš pats, ir mano šeimos nariai. Įvairiose vietose buvau filmuojamas, fotografuojamas, įrašinėjami mano pokalbiai, buvo grasinama paviešinti asmeninę informaciją. Aš jaučiau grėsmę ir savo, ir savo šeimos saugumui.
Žiniasklaidoje skaitydavau apie kitus verslininkus, kurie yra patyrę panašių dalykų.
Dabar įsitikinau, jog kreiptis į teisėsaugą buvo vienintelis kelias, ir tai reikėjo padaryti anksčiau.
– Jautėte grėsmę savo saugumui ar baiminotės dėl savo reputacijos?
– Manau, kad tie dalykai susiję. Buvo fiksuojama, kur aš lankausi ir leidžiu laisvalaikį, kur gyvena ir lankosi mano šeimos nariai.
Tačiau nenoriu kalbėti vien apie savo asmeninį gyvenimą.
Ten buvo įpainioti kiti žmonės, verslo dalykai. Pirmiausia tai buvo ir verslo reikalai.
Aš manau, kad tam turėjo reikšmės ir iš mūsų grupės besitraukiančių akcininkų veiksmai.
Aš manau ir byloje yra duomenų, kad ir šie kaltinamieji buvo įkvėpti Mindaugo Marcinkevičiaus veiksmų.
Man buvo grasinama, kad informacija bus perduota konkurentams, oponentams ir panašiai.
Nuo to, kai kreipiausi į teisėsaugą, praėjo metai, tad dabar situacija yra visai kitokia.
– Ar jums buvo grasinama susidoroti fiziškai?
– Tai jau yra bylos dalykai, ir kiekvieno supratimas apie tai gali skirtis.
Galiu pasakyti tik tiek: aš turėjau pagrindą jaustis nesaugus.
– Kiek laiko galėjote būti sekamas?
– Sunku pasakyti, bet yra duomenų, kad tai galėjo trukti keletą metų.
– Kodėl taip ilgai nesikreipėte į pareigūnus?
– Pirmiausia pačiam norėjosi geriau suprasti, kas čia vyksta ir kokios informacijos turi šie žmonės. Kita vertus, aš neslepiu, kad buvau sutrikęs ir įbaugintas.
Dabar gerai suprantu, kaip telefoniniai sukčiai iš žmonių išvilioja pinigus, – pasinaudoja jų baime, savybėmis, tam tikromis situacijomis.
– Kaip jūs susijęs su teisiamųjų suole atsidūrusiais sutuoktiniais?
– Dabar mus sieja tiktai teismo procesas.
Anksčiau jie buvo VP grupės įmonių darbuotojai.
Vyras buvo vairuotojas, transporto vadybininkas, moteris buvo komercijos vadybininkė vaistinėse.
Tai buvo ir tam tikra asmeninių santykių raida.
Nusikaltimas skiriasi nuo įtampos, kylančios bendraujant, ar priekaištų.
Darydamas nusikaltimą žmogus peržengia ribą.
– Su Šulskiais bendravote ilgą laiką. Ar buvo kilę įtarimų, kad tai nepatikimi žmonės?
– Vertinti kitus žmones yra labai lengva. Žvelgdamas atgal turiu priekaištų ir sau.
Tiek iš bylą tyrusių pareigūnų, tiek iš juos pažinojusių bendradarbių sulaukiau priekaištų, kad visa tai truko per ilgai.
Bet dabar lengva tai pasakyti.
– Ar su šiais sutuoktiniais buvo kilę konfliktų?
– Turbūt buvo konfliktų, ir labai sudėtingų, tik jie apie tai gal pasakotų kitaip.
Aš buvau sulaukęs priekaištų, kad per mažai rūpinuosi jų gerove, kad jie man atsiduoda labiau nei aš jiems ir panašiai.
Manęs buvo prašoma paskolinti pinigų, aš atsisakiau.
Dabar kai kurie dalykai man atrodo visai kitaip.
– Gal jiems per mažai mokėjote? Kokie buvo jų atlyginimai?
– Tai nėra paslaptis. Jei jų atlyginimus lygintume su kitų panašias pareigas ėjusių žmonių, jie buvo visiškai normalūs. Dėl to mano sąžinė rami.
Transporto vadybininkas, kuris iš esmės atliko vairuotojo padėjėjo pareigas, gaudavo algą, prilygstančią komercijos vadybininko atlyginimui.
Bet kiekvienas žmogus norėtų daugiau uždirbti.
Kai jie buvo atleisti, jų išeitinės kompensacijos buvo gerokai didesnės, negu įprasta. Tačiau žmogui juk niekada negana.
– Kai supratote, kuo užsiima ši pora, nebandėte jų perspėti, kad kreipsitės į policiją?
– Byloje yra užfiksuotas mano tiesioginis įspėjimas. Aš žmogų įspėjau: „Tu darai sunkų nusikaltimą, mes ateityje nebegalėsime susitarti.“
Klausiau: „Ar jūs galvojate, ką darote?“
Pirmiausia aš kreipiausi į advokatą, konsultavausi, kokios turėtų būti tolesnės procedūros ir veiksmai.
– Kokią materialinę žalą patyrėte?
– Žala yra labai konkreti – 312 tūkstančių eurų.
Didžiąją dalį pinigų esu sumokėjęs banko pavedimu.
