Nemuno saloje 2003 metais buvo pasodinta 100 sakurų, tačiau dabar čia auga ir žydi tik keli šie medžiai.
Rudenį saloje vėl ketinama pasodinti 50 sakurų alėją. Tačiau ar vėl nebus padaryta klaidų ir japoninės vyšnios nesunyks?
Dendrologai teigė prašymų patarti ir padėti parinkti tinkamą vietą sakuroms augti iki šiol nesulaukę.
Liko tik keli medžiai
Prieš 15 metų Nemuno saloje pasodintos sakuros traukė kauniečius. Japoninės vyšnios žavios tuo, kad pražysta anksčiau už daugelį kitų augalų. Jų rausvi ir gausūs žiedynai simbolizuoja pavasarį, naują pradžią.
Sakuros buvo pasodintos Nemuno saloje, palei upę tarp pėsčiųjų tiltų, tačiau dabar išlikęs tik vienas kitas toks medelis. Jiems nykstant buvo pasirodę informacijos, kad sakuros iššalo.
Tačiau patyrę dendrologai mano, kad tai ne vienintelė sakurų žūties Nemuno saloje priežastis.
Reikia ištirti dirvą
Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas dendrologas Arvydas Rutkauskas sakė, kad Japonijoje sakuros taip pat sodinamos prie vandens telkinių, ant kalvų. Tačiau šioje šalyje klimatas kitoks nei Lietuvoje.
„Pas mus žiemos šaltesnės, tačiau sakuroms ypač kenkia tai, kad žiemos pabaigoje paprastai atšyla. Medžiai ima brandinti pumpurus, bet staiga vėl atšalus sakuros tampa nebeatsparios ligoms, jas puola įvairios grybinės ligos, dėl kurių augalai pamažu nyksta. Norint apsaugoti medžius nuo ligų, juos reikėtų purkšti specialiais chemikalais. Tačiau pas mus to nedaroma“, – kalbėjo dendrologas.
Dar svarbiau, kad medžiai būtų sodinami į tinkamą dirvą. Sakuros nepakenčia rūgščios žemės.
„Todėl reikėtų nuodugniai ištirti Nemuno salos gruntą. Manau, kad jis gali būti netinkamas šiems medžiams“, – spėjo A.Rutkauskas.
Taip pat pasodinus sakuras, kaip ir kitus slyvinių šeimos medžius, jų kamienus pirmomis žiemomis reikėtų apšiltinti.
„Jei šakelės ir nušals, medžiams tai nekenkia. Tačiau jei nušąla kamienai, augalai žūsta. Puikų pavyzdį parodė Kauno rajono Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Garliavoje pasodinus rutulines slyvas, jų kamienai būdavo apšiltinami.
Geriausiai tam naudoti nendrių ar bambukų dangalus“, – pasakojo A.Rutkauskas.
Taip pat sakuroms kenkia ir didelė drėgmė bei skersvėjai. Greičiausiai dėl visų minėtų priežasčių anksčiau palei upę pasodintos ir vėjų talžomos sakuros ir nunyko.
Prisimena tik esant progai
Lietuvos dendrologų draugijoje yra apie 100 labai aukštos kvalifikacijos specialistų, profesorių, akademikų.
Dendrologų draugijos vadovas sakė, kad specialistai yra pasiruošę padėti Kauno savivaldybei, pateikti rekomendacijas želdinius prižiūrinčioms įmonėms. Tačiau kol kas patarimų niekas neklausė.
„Idėja pasodinti sakuras Nemuno saloje graži, tačiau ar tikrai ši vieta tam tinkamiausia, ar mes viską, kas gražiausia mieste, turime sukišti į salą? Gal ten geriau pasodinti ąžuolų alėją“, – svarstė dendrologas.
Kaunietis apgailestavo, kad tokie medžiai kaip sakuros sodinami ir prisimenami tik atėjus kokiai nors progai, o vėliau pamirštami ir neprižiūrimi.
„Tada tenka raudonuoti ir jaustis nepatogiai prieš į Kauną atvykstančius japonus, kurie šiuos medžius dovanoja“, – sakė A.Rutkauskas.
Japonai šiais metais vėl dovanos medelių
2003 metais Nemuno saloje sodinant sakuras buvo paminėtas Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 80-metis.
Sakurų tada padovanojo japonai.
Šį rudenį Nemuno saloje vėl planuojama pasodinti 50 sakurų alėją. Tai bus daroma rugsėjo pirmojoje pusėje diplomatui Chiune Sugiharai skirtų renginių ciklo metu.
40 medelių planuoja padovanoti Japonų sakurų asociacija. 10 sakurų ketina nupirkti įvairios Kauno organizacijos.
