Noras iškeldinti sergančius vaikus slepia tamsiąją pusę: parūpo prestižinė žemė?

Du pešasi, trečias laimi. Rodos, tokios taktikos ėmėsi valdžia, norėdama įrodyti, kad pildo savo pažadus. 

 Tokių neįgalių vaikų Lietuvoje ne vienas ir ne du. Gimę paralyžiuoti arba su kitokiomis negaliomis po operacijų jie bent jau juda vežimėliu. <br> Stopkadras
 Tokių neįgalių vaikų Lietuvoje ne vienas ir ne du. Gimę paralyžiuoti arba su kitokiomis negaliomis po operacijų jie bent jau juda vežimėliu. <br> Stopkadras
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Martišiūtė, „Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7“

Feb 6, 2018, 6:13 AM, atnaujinta Feb 6, 2018, 11:57 AM

Aukščiausio rango politikai buvo pažadėję, kad Vaiko raidos centrui, kuris gyvena pastate su įgriuvusiu stogu, naujas patalpas suras. Ir surado. Nuspręsta panaikinti Ortopedijos ir chirurgijos centrą, jiems paliekant vos kelias palatas, o į chirurgų darbo vietas perkelti sutrikusios raidos vaikus. Diriguoti Vaiko raidos centro patalpų paieškoms stojo pats Ramūnas Karbauskis. 

Politikai turbūt tikėjosi plojimų ir ditirambų, bet išėjo priešingai. Įkurtuvėms priešinasi ir Vaiko raidos centras, ir chirurgai. O labiausiai priešinasi mamos, auginančios neįgalius vaikus. Jeigu jų vaikų nebus kur operuoti, o atleisti gydytojai pakels sparnus į užsienį, jų atžalų gyvenimas bus pasmerktas. Sutrikusios raidos vaikus auginančios mamos tvirtina, kad bet koks delsimas jų atžaloms pražūtingas. Kas politikams rūpi labiau: vaikai ar Vaiko raidos centro pastatai ir žemės?

Panevėžietis Mykolas juda tik neįgaliojo vežimėlyje. Bet ir tokios galimybės jis neturėtų, jeigu ne auksinės chirurgų rankos. Pagalbos savo vaikui tėvai ieškojo net Amerikoje, o Jungtinių Valstijų medikai juos parsiuntė atgal į Lietuvą.

„Domėjausi, kaip atlikti operaciją užsienyje ir mane nustebino kelių klinikų gydytojai, kurie sako: kodėl jūs norite pagalbos čia, jeigu turite geriausius gydytojus Vilniuje? Jie tiesiog įvardino pavardes, kur turėčiau kreiptis. Aš supratau, kad mes ten lankomės ir tikrai neturėjau stebuklo ieškoti kitur. Nustebino tik tai, kad ieškant pagalbos tai išgirsti už Atlanto“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo Mykolo mama Rūta.

Ortopedų  paslaugų berniukui reikia kaip oro.

„Buvo atliekamos specialios sudėtingos operacijos, kai buvo trylikos metų, keitė, įdėjo implantus. Operacija truko 9 valandas. Išlaukti, kai nežinai, kas bus, tikrai labai sudėtinga. O čia niekada nemačiau tuščio skyriaus. Mes laukiame po kelis mėnesius, kol ateis planinė operacija, o jeigu ne planinė, mus iš karto guldo“, - pasakojo moteris.

Dar vienas klaipėdietis moksleivis taip pat juda tik neįgaliojo vežimėliu, bet mama sako, kad jis gyvena visavertį gyvenimą, lanko bendrojo lavinimo mokyklą, kur aplinka tam pritaikyta. Tačiau jei ne sėkmingos operacijos, jis gulėtų lovoje. Jis kone nuo gimimo yra nuolatinis Vilniaus vaikų ortopedijos ir traumatologijos centro pacientas.

„Mano vaikas turi įgimtą negalią ir yra paralyžiuotas, negali savarankiškai vaikščioti. Jam formuojasi stuburo skoliozė, mes lankomės pas gydytojus dėl stuburo deformacijos“, - pasakojo vaiko mama Elena Slobodianik.

Tačiau kada panorėjęs pas operuojantį gydytoją nepakliūsi, tenka laukti eilėje, nebent įvyksta nelaimė. 

„Esmė tokia, kad Vilniaus ortopedijos skyrius vienintelis toks Lietuvoje, kitur kol kas tokių sudėtingų operacijų niekas neatlieka. Skyrius turi gerą įrangą, o skyriaus darbuotojai įgijo kvalifikaciją Amerikoje – jie į savo kvalifikaciją investavo daug pinigų ir laiko“, - teigė E.Slobodianik.

Keliskart per metus į Ortopedijos skyrių dukrą atvežanti jurbarkietė sako, kad ir dabar skyrius perpildytas. Jos dukrai stuburas sutvirtintas implantais ir beveik 30 varžtų. 

„Jeigu implantai lūžta, o būna, kad išlūžta iš stuburo, kadangi yra ir retėjantys kaulai, visos kitos komplikacijos, reikėtų čia ir dabar operuoti, o ne po 3-4 mėnesių sulūžusį stuburą“, - sakė jurbarkietė Viktorija Danisevičienė.

Tokių neįgalių vaikų Lietuvoje ne vienas ir ne du. Gimę paralyžiuoti arba su kitokiomis negaliomis po operacijų jie bent jau juda vežimėliu. Galintiems tik sėdėti, chirurginė operacija padeda atsistoti ir nueiti savo kojomis. O visiems padėti sunku, nes nuolat trūksta vietų.

„Mūsų daktarų krūviai dideli ir viršija normalius krūvius. Mes turime 20 lovų, o šiuo metu yra 25 pacientai. Laisvų vietų nėra“, - teigė vaikų ortopedas traumatologas Šarūnas Bernotas.

Tačiau valdžia nusprendė šį perpildytą centrą naikinti, atimti pusę patalpų ir jas skirti Vaiko raidos centrui.

„Nuo sausio pradžios sirgau, grįžau ir buvau informuotas, kad yra tai vienas variantas, tai kitas. Tai pusę traumatologijos skyriaus atiduoti, tai suspausti ir dvigubai sudėti. Dabar yra patalpos, po du ligonius palatoje. Mūsų vaikai apsideginę, paralyžiuoti, jie reikalauja ir slaugos, prie jų beveik 60 proc. priežiūra yra tėvų. Mes galime sustatyti po 6 lovas į dvivietę palatą ir, kaip sakė, nupirkti geresnius čiužinius, kad motinos gulėtų ant grindų. Yra toks variantas, bet 2018 m. taip neturėtų būti“, - pasakojo medicinos mokslų daktaras, vaikų ortopedas-chirurgas Kęstutis Saniukas. 

Valdžios sprendimas supriešino neįgalius vaikus auginančias šeimas ir medikų bendruomenę.

„Mums skaudžiausias momentas, kad viena negalia yra geresnė už kitą. Mes neateiname kaip okupantai ir nenorime kažkam padaryti blogai“, - teigė Vaikų raidos centro skyriaus vedėja Laima Mikulėnaitė.

O valdžia sako: pasispaus ir nieko čia tokio. Pasispaudus ir susispaudus paslaugų sumažės ir Ortopedijos centre, ir Vaiko raidos centre. Bet valdžia medikų argumentų negirdi, o raidos centre jau dabar eilėje reikia laukti pusę metų.

Patricijai jau 3-eji, tačiau mergaitė dar nekalba, jos raida atsilikusi. Mama į specialistus Vaiko raidos centre kreipėsi dar vasarą, tačiau pateko tik dabar. 

„Vis skambinau po mėnesio, savaitės, tai sakė gultis tik po pusės metų. Ir kai uošvienė patrako paskambinusi, tai tik tada pakvietė užkart“, - pasakojo Patricijos mama Neringa Mačernytė.

Pasak mažeikiškės, kitų gydymo įstaigų, kurios galėtų padėti jos vaikui, šalyje nėra, tad pusės metų laukimas mergaitės sveikatai daro nepataisomą žalą.

Tačiau raidos sutrikimų turintiems vaikams politikų sprendimas netinkamas. Raidos centro atstovai net raštu parašė, kad į patalpas keltis negali.  

Bet sprendimas stumiamas buldozeriu, ligoninėje lankosi politikai ir bando įtikinti medikus, kad sprendimas tik laikinas. O nieko nėra lengviau kaip dalyti patalpas, į kurias investavo ne valstybė, o Amerikos Lietuvių bendruomenė. 

Dabar raidos centro perkėlimui ėmėsi tarpininkauti R.Karbauskis, Seimo kultūros komiteto pirmininkas. Tačiau toks neregėtas politikų rūpestis vaikais kužda apie žemiškesnius dalykus. Gali būti, kad politikams kur kas labiau rūpi Vaiko raidos centro statiniai ir žemė pačioje sostinės širdyje, Žvėryne. Stogas čia įlūžo prieš penkerius metus, bet jis nebuvo remontuotas. 

Iškelti Vaiko raidos centrą iš centro į Ortopedijos skyriaus patalpas bandyta Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujant amžiną atilsį ministrui Jurui Poželai, bet jis tokiems norams pasipriešino. 

„Po stogo griūties reikėjo persiorganizuoti. Prisitaikėme ir toliau padedame šeimoms, kurios augina vaikus su raidos sutrikimais“, - teigė Vaiko raidos centro skyriaus vedėja L.Mikulėnaitė.

O politikų stumiamas sprendimas ir vienos, ir kitos medikų pusės akimis nepriimtinas. Jeigu vieninteliame tokio lygio Lietuvoje Ortopedijos ir traumatologijos centre bus sumažintas palatų ir lovų skaičius, teks atleisti dalį medikų. Kai kuriems jau dabar neoficialiai užsiminta krautis daiktus.

Ortopedijos ir traumatologijos centro medikai Amerikos lietuvių lėšomis kvalifikaciją tobulino užsienyje. Ten stažavosi net slaugytojos. 

„Mes visi ruošti Amerikoje po daug kartų, taip pat ir sesutės, brigados atvažiuodavo, operuodavo. Pradžioje mūsų 200 vaikų buvo išvežti į Ameriką, bet ten sudėtinga, brangu, tai Amerika buvo padaryta čia. Buvo šūkis: „Padarykime čia Ameriką“, o dabar nebus. Bandoma pateisinti, kad nedirbame. Juokinga“, - teigė vaikų ortopedas-chirurgas K.Saniukas.

Aukštos kvalifikacijos, sudėtingas operacijas darančius medikus jau dabar vilioja kitos šalys. 

„Turėjau gabų rezidentą, iškart vokiečiai jam pasiūlė. Sakiau, kad ten bus vienas tarp 100, o čia bus numeris vienas greitai, tai kol kas pasilieka. Bet jaunimui dėstau, tai pusė jau mokosi norvegų kalbos ir nesiruošia už tą sumą dirbti“, - teigė K.Saniukas.

Naujas Vaiko raidos centras jau prieš šešerius metus turėjo iškilti naujame sklype. Tačiau jokio pastato ten nėra, tik brūzgynai. Raidos centro statybos buvo įstrigusios teismuose, nauja ligoninė turėtų išdygti po poros metų.

Kol psichikos sutrikimų turintiems vaikams gydyti valdžia neranda vietos, turtingame Valakampių mikrorajone stovi 200 kvadratų naujai renovuotas Vilniaus savivaldybei priklausantis pastatas. Jame du sutrikusių emocijų vaikus gydo 11 darbuotojų.


„24/7“ - sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.