„Diskusijos prasmingos, kai jos dalyviai, susipažinę su politikos, ekonomikos, politinės ekonomijos – taigi, moralės filosofijos – pradmenimis, remiasi oficialia statistika, Valstybės kontrolės tyrimais ir mokesčių specialistų komentarais, o ne savo nepamatuotais vaizdiniais; supranta, kad politikai privalo kalbėti apie visos šalies subalansuotą, pasvertą ir tvarią plėtrą; geba suvokti, kad valstybę ir ūkį kuria visi šalies gyventojai; pasitelkia tas priemones, kurios yra jų galvose, o ne vien perkamų prastokų žurnalistų ir/ar padėjėjų rašto darbelius.
Kad pastaroji pastaba logiška, rodo faktai: per 2016–2017 metus 17 Seime veikiančių ūkininkų viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms (taip pat ir perkamiems straipsniams regioninėje žiniasklaidoje) išleido daugiau nei 33 264 eurus mokesčių mokėtojų pinigų, o 5 tiesiogiai su ūkininkais susiję Seimo nariai 2016–2017 m. viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms išleido 7,012 eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Kol kas visi duomenys ir moksliniai tyrimai bei Europos Komisijos analizės rodo, kad Lietuvos žemės ūkis yra vienas labiausiai privilegijuotų Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Europos Komisijos RICA standartinių rezultatų duomenys rodo, kad šalies ūkininkų sumokėtų mokesčių santykis su pelnu mažiausias Europos Sąjungoje (ES) (mažesnis tik Slovėnijoje, kur šiam sektoriui išskirtinai prastos gamtinės sąlygos) ir sudaro 0,9 proc., kai ES vidurkis yra 4,7 proc., o kaimyninėse Lenkijoje – 3,9 proc. ir Latvijoje – 5,6 proc.
Nuolatinis rinkėjų apgaudinėjimas ir manipuliacija jų jausmais nedaro garbės šalies ūkininkams, tad siūlau už savo teises ir interesus kovoti remiantis ne šmeižtu, o faktais.
Iš tokios sąžiningos politinės retorikos ypač išloštų smulkieji šalies ūkininkai“, – rašė A.Maldeikienė.
