Apklausinėti LRT vadovus pradėta praėjusią savaitę. Kone pusantros valandos į komisijos klausimus atsakinėjo LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, kiek trumpiau nei valandą – A.Siaurusevčius. Dėl laiko stygiaus LRT generalinis direktorius buvo apklaustas tik iš dalies. Su juo kalbėta apie darbuotojų atlyginimus, darbo bei autorines sutartis ir pan.
Praėjusią savaitę turėjo būti apklaustas ir A.Siaurusevičiaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, tačiau buvo nuspręsta, kad jo apklausa bus perkeliama į vasario vidurį, po to, kai į komisijos klausimus atsakys Ž.Pečiulis ir A.Siaurusevičius.
Daugiausia klausimų – dėl ataskaitos
Pradėdamas pokalbį su Seimo komisija LRT generalinis direktorius informavo, kad LRT veiklos ataskaita turi būti pateikta iki liepos 1-osios, o 2016 metais tai buvo padaryta birželio 30-ąją. Jis pastebėjo, kad nėra aiškių nuostatų, kas ataskaitoje turėtų būti nurodyta.
Anot jo, LRT, sudarydama ataskaitą, bandė atsižvelgti į užsienio šalių pavyzdžius. Lietuvos įstatymai nenumato, kaip tokia ataskaita turėtų būti sudaryta, todėl LRT atstovai ją paruošė taip, kaip jiems atrodė geriausiai. Be to, A.Siaurusevičius ne kartą pakartojo, kad Seimas ankstesnių metų ataskaitoms neturėjo jokių priekaištų.
„Kai nuorodų nėra, mes rašome taip, kaip suprantame. Ankstesnių metų ataskaitų turiniui niekada Seimas neturėjo priekaištų, todėl ataskaitą už 2016 metus rašėme pagal 2015 metų pavyzdį“, – sakė A.Siaurusevičius.
Jis kalbėjo, kad jei Kultūros komitetas, kuris svarstė ataskaitą, būtų turėjęs pastabų, LRT atstovai būtų ją iš karto pataisę. Tačiau atėjus balsavimui komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasakė, kad svarstymams nėra laiko. Po to A.Siaurusevičius pasiūlė komitetui atvykti į LRT, buvo numatyta ir data, bet komitetas to nepadarė. Taip pat nebuvo patvirtinta ir ataskaita.
Kaip komisijos posėdyje sakė generalinis direktorius, ataskaita šiuo metu nėra nei patvirtinta, nei atmesta.
„Kai nėra aiškių taisyklių, kiekvienas gali sakyti, kad turi būti kitaip. Mes teikiame taip, kaip supranta mūsų specialistai. Seimas ilgą laiką neturėjo pretenzijų, kad reikia keisti ataskaitos struktūrą“, – sakė LRT vadovas. Jis pridūrė, kad paruošus ataskaitą, jos pagrindu išleidžiamas metraštis, kuris pasiekia bibliotekas ir kitas institucijas. Metraštį naudoja studentai, rašydami mokslinius darbus, istorikai ir pan.
Komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius klausė, ar LRT neturi vidinių ataskaitos ruošimo taisyklių. Į šį klausimą A.Siaurusevičius atsakė, kad taisyklės yra, ataskaitos struktūra aiški.
Seimo narys Dainius Gaižauskas klausė, kodėl LRT vadovybė nesilaiko įstatymų ir už ataskaitą atsiskaitinėja Kultūros komitete, nors įstatymuose numatyta, kad tai turi būti daroma Seimo plenarinio posėdžių metu.
A.Siaurusevičius teigė, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas ne jam, o Seimui: „Jei Seimas blogai organizuoja darbą, jūs įrašykite į plenarinio posėdžio darbotvarkę ir mes ateisime. Bet mūsų niekas nekviečia.“
Jis ne kartą pakartojo, kad LRT ataskaitas Seimui pateikia taip, kaip reikalauja įstatymai, tačiau D.Gaižauskas perskaitė įstatymo straipsnį, kuriame nurodyta, kad LRT vadovas ataskaitą iki kiekvienų metų liepos 1-osios pristato Seimo plenarinių posėdžių metu.
„Ar jums negalioja įstatymai?“ – pakeltu tonu klausė Seimo narys.
A.Siaurusevičius sakė, kad ataskaita registruota Seimo sekretoriate įstatymo numatytais terminais.
„Tai mes einame į komitetus. Mus pakviečia. Praėjusioje kadencijoje ėjome į du komitetus. Dabar jei kviestų mus koks kitas komitetas – mes eitume. Jei mus pakviestų į plenarinių posėdžių salę, eitume ten. Klausimas geras, bet jis skirtas ne mums“, – sakė generalinis direktorius.
Paklaustas apie interesų deklaracijas, LRT vadovas sakė, kad anksčiau nebuvo nurodyta, kad LRT vadovai turi deklaruoti privačius ir viešus interesus. Visgi jis tikino, kad po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nurodė, kad tai privaloma, visi asmenys, kurie turi deklaruoti, tai sėkmingai atlieka.
Kilo atlyginimas
Valstietė A.Širinskienė komisijoje dalyvavusio A.Siaurusevičiaus klausė apie jo paties atlyginimą. Ji kalbėjo, kad Vyriausybė yra patvirtinusi nutarimą, kuriuo nurodoma viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, vadovų apmokėjimo tvarką. Anot jos, pagal Vyriausybės nutarimą A.Siaurusevičiaus atlyginimas neturėtų būti didesnis nei 2881 euras.
Tačiau jo atlyginimas neseniai kilo iki 4270 eurų. Tai reiškia, kad jo atlyginimas numatytą sumą viršija apie 1,4 tūkst. eurų. Atlyginimo viršijimo išimtį įstatymas numato tik aukštosioms mokykloms.
„Iš viso jūsų perskaityto teksto, nėra nė vieno sakinio, į kurį galėčiau atsakyti. Įstatyme aiškiai parašyta, kad Taryba nustato generalinio direktoriaus atlyginimą. Kai laimėjau konkursą, buvo parašytas atlyginimas – jei tinka eini, jei netinka – neini“, – sakė A.Siaurusevičius.
Jis kalbėjo, kad atlyginimas direktoriui buvo nustatytas 1998-ais metais, tačiau atėjus 2008-ųjų metų krizei jis buvo sumažintas.
„Jūs ponia vėl nervinatės kažko, mes kalbamės, o jūs nervinatės. Negaliu atsakyti į tą klausimą, kuris nėra mano kompetencija. Užduokite šitą klausimą Tarybai“, – į klausimą uždavusią A.Širinskienę kreipėsi LRT vadovas.
Atsakymų nesulaukė
A.Širinskienė prakalbo ir apie užsakytą vadovų atlyginimų rinkos tyrimą. Ji klausė, kiek toks tyrimas kainavo, bet A.Siaurusevičius sakė į tokį klausimą atsakyti negalintis, nes tai yra komercinė paslaptis ir viešame komisijos posėdyje negali būti apie tai kalbama. Anot jo, rezultatai slapti, nes yra susiję su kitais rinkos dalyviais.
„Mes pasiruošę tai jums parodyti ir pamatysite, kad viskas yra aišku“, – sakė A.Siaurusevičius.
Komisijos pirmininkas A.Nekrošius klausė, kiek kainavo sudaryti LRT strategiją 2018-2020 metus, bet į tokį klausimą LRT vadovas taip pat negalėjo atsakyti. Seimo narys taip pat klausė, ar tiesa, kad Taryba svarstė strategiją sudariusiems asmenims skirti piniginius priedus prie atlyginimo. Tačiau A.Siaurusevičius teigė, kad apie tai, kas vyksta Taryboje, turėtų būti klausiama ne jo.
Pateikti tinkamus dokumentus trūko laiko
Valstietis D.Gaižauskas klausė, kodėl Seimui buvo pateiktos LRT sutartys be datų ir jų numerių. Visgi A.Siaurusevičius tikino, kad sutarčių be numerių nėra, tačiau yra tam tikra jų rengimo eiga. Anot jo, kiekvieną sutartį turi vizuoti penki žmonės, jiems atlikus savo darbus, sutartis atsiduria registre. Jai atsidūrus registre, sutartis įgija numerį ir ji teisiškai įsigalioja.
„Be numerio dar nėra sutartis. Kai žiūrėsit dabar, pamatysite, kad viskas jau yra“, – sakė LRT vadovas, pridurdamas, kad kai sutartis pasirašo jis, jos dar neturi numerių. Numeris sutarčiai suteikiamas tik po to, kai pasirašo generalinis direktorius.
Parlamentaras klausė, kur yra pasirašytos sutartys ir kodėl yra saugomi juodraštiniai sutarčių variantai. Generalinis direktorius sakė, kad juodraštiniai variantai yra laikomi, kad būtų paprasčiau sudaryti sutartys ateityje, o Seimui sutartys be numerių buvo pateiktos dėl to, kad dokumentas surinkti ir pateikti parlamentui buvo skirta 20 dienų, iš kurių 9 buvo nedarbo, todėl surinkti visas sutartis tiesiog trūko laiko.
Prašo dokumentų nuo 1996-ųjų
LRT vadovas teigė, kad jei komisijai bus pateikti visi dokumentai, tai sudarys keliasdešimt tūkstančių lapų. Jis siūlė komisijai aptarti darbo tvarką, kaip bus teikiami Seimo narių prašomi dokumentai.
„Mes siūlome tam tikrą eiliškumą“, – sakė A.Siaurusevičius, pageidaudamas, kad pirmiausia būtų pateikiami dokumentai iš registro, tada iš kitų skyrių, archyvo ir t.t. Seimo komisija prašo LRT dokumentų nuo 2013-ųjų metų. Tačiau taip pat prašoma pateikti auditų rezultatus nuo 1996-ųjų.
Kreipsis į 14 institucijų
Pirmajame tyrimo komisijos posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į 14 valstybės institucijų, tarp jų ir tris Seimo komitetus, su prašymu arba pateikti turimą informaciją, arba atlikti jų kompetencijas atitinkančius tyrimus. Be to, komisijos narė Agnė Širinskienė pasiūlė kreiptis ir į visuomenę.
Parlamentinė komisija buvo sudaryta valdančiųjų iniciatyva. Ji siekia išsiaiškinti, ar iš valstybės biudžeto išlaikomas LRT tinkamai naudoja jam skirtas lėšas. Šių metų biudžete numatyta visuomeniniam transliuotojui skirti apie 40 mln. eurų. Tyrimas turėtų būti baigtas iki birželio 1-osios.
