Jau tuomet Jonavoje gyvenęs paauglys susižavėjo šia profesija, tačiau ją pasirinko ne iš karto. Baigęs mokyklą, jis nusprendė uždarbiauti užsienyje, kur praleido beveik dešimt metų.
Liks laiko ir sportui
„Užsienyje gali užsidirbti pinigų, bet ten niekada nesijausi savas – visada liksi emigrantas. Bėgant laikui, supranti, kad svarbiausia – ne pinigai“, – svarstė 27 metų vyras, nusprendęs grįžti į Lietuvą ir pasirinkti profesiją, kuria žavėjosi dar vaikystėje.
Jau penkis mėnesius jis mokosi Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, įsikūrusioje Vilniaus rajone, Valčiūnuose.
Baigęs devynis mėnesius truksiančias studijas jis planuoja grįžti dirbti į Jonavą. Į šį darbą A.Miknaitį vilioja ne tik kasdien laukiantys nauji įvykiai, bet ir ugniagesių gelbėtojų darbo grafikas – jie budi kas ketvirtą parą.
„Laisvu nuo darbo metu galėsiu daugiau laiko skirti sau – sportuoti, užsiimti kita man patinkančia veikla“, – planavo būsimasis ugniagesys gelbėtojas.
Jis įsitikinęs, kad nuobodu nebus: „Mane slegia monotoniškas darbas, kasdien norisi vis kažko naujo. Šiame darbe yra daug galimybių tobulėti ir kasdien išmokti kažko naujo. Technologijos keičiasi ir tobulėja, todėl reikia tobulėti ir pačiam, kad įvairiose situacijose galėčiau padėti kitiems žmonėms“.
Sunkiausia – rasti išėjimą
Modernioje Ugniagesių gelbėtojų mokykloje 35 jauni vyrai išbando visas situacijas, kurių pasitaiko kasdieniame darbe. Jie virvėmis leidžiasi iš pastatų, bėga į uždūmintą namą gelbėti nukentėjusiųjų, iš vandens traukia tariamus skenduolius.
A.Miknaičiui viena sudėtingiausių užduočių – dūmų apimtame pastate surasti žmones ir juos išgelbėti: „Įbėgęs į uždūmintą patalpą jautiesi visiškai aklas, nes per dūmus nieko nesimato. Viduje esančius žmones galima tik apčiuopti, pajausti ar išgirsti. Tuo pačiu metu reikia saugoti ir kolegą, jį visada reikia jausti ir girdėti. Tokiose situacijose sunkiausia orientuotis patalpoje ir rasti išėjimą“.
Būsimieji ugniagesiai nukentėjusiųjų ieško netikrais dūmais užpildytame kelių aukštų name, tačiau miške stovinčiuose metaliniuose angaruose tenka kovoti su tikra ugnimi ir tikrais tirštais dūmais. Ten jie mokosi ne naudotis kvėpavimo aparatais, bet ir gesinti atskirus ugnies židinius.
Apsauga – tik pratybose
Kad iš ketvirtojo namo aukšto besileidžiantys ar gaisrinėmis kopėčiomis į 30 metrų aukštį kopiantys kursantai nesusižalotų, juos saugo virvės. Vyrai žino, jog jau pirmąją darbo dieną papildomų apsaugos priemonių nebus, todėl šias užduotis net neraginami kartoja daugybę kartų.
Kai kuriems jų jau savo patirtį jau teko išbandyti tikruose įvykiuose. Kursantai savaitgaliais budi šalia mokyklos įsikūrusioje ugniagesių gelbėtojų komandoje.
„Netoliese degė sodo namas, nuvažiavome greitai, tvarkingai užgesinome“, – apie pirmąjį iškvietimą pasakojo vilnietis Ovidijus Borkovskis.
Jaunuolis taip pat užaugo nuolat stebėdamas ugniagesius – priešais jo namus buvo įsikūrusi Vilniaus miesto priešgaisrinės apsaugos 1-oji komanda.
Būsimąją profesiją, O.Borkovskis rinkosi iš dviejų – kariuomenės ir priešgaisrinės tarnybos. „Man buvo svarbiausia darbo vieta, darbo grafikas ir žinoma, vertybės. Dabar džiaugiuosi savo pasirinkimu“, – sakė nuo rugsėjo Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokantis O.Borkovskis.
Neria į šiltą eketę
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje lankosi ne tik būsimieji šios tarnybos pareigūnai. Šešių metrų gylio baseine įgūdžius tobulina ir jau dirbantys gelbėtojai bei narai. Gelbėti skęstančius žmones dažnai prireikia ir žiemą, todėl baseine imituota ir eketė, ir plaukiojantys ledo luitai. Tik vanduo ir ledas čia šilti.
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje įgūdžius gali tobulinti ir gelbėtojai aukštalipiai bei pareigūnai, kurie pirmieji vyksta likviduoti cheminių avarijų.
Laukia sveikų jaunuolių
Kursantai į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą priimami du kartus per metus. „Mes visada laukiame jaunų, sveikų ir motyvuotų žmonių, nes jų misija – padėti tiems, kas pateko į nelaimę. Tai pagrindinis motyvas, kurį per apklausas nurodo mūsų studentai“, – pasakojo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos direktorius Valdas Krulikauskas.
Stojantiesiems į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą svarbiausia – gera sveikata. Sveikatos reikalavimų neatitinka apie 60 procentų ugniagesiais gelbėtojais norinčių tapti jaunuolių. Jiems reikalinga ir nepriekaištinga reputacija – nei patys kandidatai, nei artimiausi jų giminės negali būti teisti.
Į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą priimami jaunuoliai nuo 18 metų, vyriausias joje studijavęs kursantas buvo 42 metų.
