Apie studijas Olandijoje ir Danijoje kalbėjusios studentės neslėpė susižavėjimo studijomis ir gyvenimu svečiose šalyse. Tačiau paklaustos, ar po studijų svarsto grįžti dirbti į Lietuvą, visos vienbalsiu teigė, kad savo ateitį įsivaizduoja būtent tėvynėje.
Kalbėta buvo mažai
Studijomis užsienyje besidomintiems moksleiviams A.Jefimovas pasakojo, kaip pats panoro išvykti studijuoti į užsienio šalis. Tiesa, siekiant išsilavinimo kitų šalių aukštosiose mokyklose jam teko susidurti su kliūtimis.
„Kastu international“ vadovas sakė, kad apie studijas užsienio universitetuose pradėjo galvoti Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, 2004-aisiais. Kaip kalbėjo pranešėjas, tuo metu apie galimybę studijuoti kitose šalyse buvo kalbama mažai, nedaug kas žinojo ir apie tai, kokie reikalavimai taikomi norintiems išvykti į kitų šalių aukštąsias mokyklas.
„Turėjau didelę svajonę studijuoti užsienyje, gauti kitos, tarptautinės patirties. 12-oje iškėliau sau tikslą, kad turiu pasikelti pažymius, išlaikyti gerai egzaminus ir įrodyti pirmiausia sau, taip pat ir kitiems, kad galiu gerai mokytis ir gerai baigti mokyklą“, – kalbėjo A.Jefimovas.
Jis pasakojo ilgą laiką ieškojęs informacijos apie studijas užsienyje, tačiau rasti jos pasirodė ganėtinai sunku. Prieinamos informacijos trūko, todėl jis skambindavo į užsienio universitetus ir klausdavo, kaip į juos įstoti. Tačiau ir kitų šalių aukštosioms mokykloms tai buvo naujovė ir jos nežinojo, ką turi padaryti lietuvis studentas, kad galėtų mokytis vienoje iš jų.
Galiausiai po kelių mėnesių jis išsirinko universitetus, pateikė jiems reikalingus dokumentus ir gavo atsakymą, kad bus priimtas, jei anglų kalbos žinių patikrinime IELTS surinks 6,5 balo. Apie tokį testą A.Jefimovas niekas nebuvo Lietuvoje girdėjęs, todėl testą jis laikė Lenkijoje. Visgi, iš testo jis surinko tik 6 balus.
„Tai buvo toks didelis stabdis, kuris tuo metu man neleido išvažiuoti, pasilikau studijuoti Lietuvoje. Mano svajonė pasislėpė, bet nedingo. Vienoje jaunimo mugėje sužinojau, kad Danijos universitetai ieško atstovų Lietuvoje, kurie padėtų kitiems jaunuoliams įstoti į jų universitetus. Supratau, kad tai gali būti mano šansas realizuoti savo svajonę kitu kampu“, – kalbėjo „Kastu international“ vadovas.
Bandė studijuoti Lietuvoje
Studijų mugės dalyviams apie savo patirtis studijuojant užsienyje pasakojo dvi studentės iš Olandijos – Viktorija ir Agnė. Viena jų studijuoja Hagos universitete, o kita Avans taikomųjų mokslų universitete.
Hagoje besimokanti Viktorija pasakojo, kad baigusi mokyklą pirmiausia bandė aukštojo mokslo siekti Lietuvoje. Visgi, mergina po pirmųjų studijų metų nusprendė jas nutraukti ir stoti į Olandijoje esantį universitetą.
„Studijavau metus Lietuvoje. Per tuos metus sugebėjau tapti dar kuklesne, prarasti visus draugus, bet tai išėjo į naudą. Į Olandiją išvykau be nieko, tik su savo vaikinu. Pasiimti kažką kartu yra naudinga, nes viskas iš karto pasidaro geriau“, – pasakojo studentė.
Ji pasakojo, kad pirmoji problema, su kuria susidūrė pasirinkusi studijas užsienyje, buvo apgyvendinimas. Būsto kainos, palyginus su Lietuva, ten didesnės, o ir pradėti jo ieškoti studentams reikia gerokai anksčiau, nei išvyksta ten gyventi. Tačiau mergina pasakojo, kad prekių kainos ne ką aukštesnės nei mūsų šalyje.
Kalbėdama apie skirtumus tarp studijų Lietuvoje ir Olandijoje, Viktorija pirmiausia paminėjo grupių, kurioms vyksta paskaitos, skirtumus. Ji pasakojo, kad mūsų šalyje ji sėdėjo vienoje auditorijoje su dar 120 studentų, o Olandijoje didžiausia grupė, kurioje jai teko mokytis, buvo 40.
Olandijoje šiuo metu studijuoja ir pirmakursė Agnė. Tarptautinį verslą studijuojanti lietuvė pritarė Viktorijai ir teigė, kad jai labai patinka, jog paskaitos vyksta mažose studentų grupėse, kur dėstytojai turi galimybių skirti daugiau dėmesio kiekvienam studentui.
„Taip pat susidūriau su būsto problema. Jo ieškotis reikia kuo anksčiau. Aš jį susiradau per vasarą, bet universitetas man du kartus siūlė savo apgyvendinimą. Bet manau, kad pačiam ieškotis labiau apsimoka. Kaina didesnė, bet turi savo erdvę“, – sakė Agnė. Abi merginos pasakojo, kad yra itin patenkintos studijų kokybe.
Nors nei Viktorija, nei Agnė pačios šiuo metu nedirba, pasakojo, kad nemažai Olandijoje studijuojančių studentų dirba, nepriklausant nuo to, ar jie yra olandai, ar iš užsienio šalių atvykę jaunuoliai. Jo sakė, kad darbą su studijomis derinti įmanoma, o gaunamo uždarbio pakanka pragyvenimui.
Stojo dėl kelių priežasčių
Apie studijas užsienyje kalbėjo ir Vilma, kuri šiuo metu studijuoja vieno iš Danijos universitetų antrame kurse. Ji pasakojo studijas šioje šalyje pasirinkusi dėl kelių faktorių: studijų kokybės, į studijas integruotos praktikos bei dėl galimybių baigus studijas.
„Buvau nustebusi, nes kiek buvau pripratusi mokykloje prie kalimo ir atsiskaitymo, mes neturime vadovėlių, visą informaciją gauname iš dėstytojų, kurie yra profesionalai, dirbę daug metų“, – pasakojo Vilma.
Kalbėdama apie būsto paieškas, ji sakė, kad didelių problemų ieškant gyvenamosios vietos nekilo. Šiuo metu lietuvė gyvena su kitais tame pačiame universitete besimokančiais studentais. Anot jos, yra nemažai grupių, kuriose jau studijuojantieji padeda susirasti būstą atvykusiems mokytis.
Nesunku, pasak jos, susirasti ir darbą bei jį derinti su studijomis. Dirbant daliniu etatu, kaip pasakojo Vilma, gauto uždarbio užtenka susimokėti už būstą, pragyventi.
Grįžtų į Lietuvą
Nors visos merginos neslėpė susižavėjimo studijomis, jos visos pripažino, kad savo ateitį įsivaizduoja Lietuvoje ir teigė, kad tie, kurie gyvena užsienyje ir sako, nepasiilgsta savo krašto, tiesiog meluoja.
Vilma pasakojo, kad kitas metais turės atlikti studijų praktiką ir svarsto tai daryti kokioje nors reklamos agentūroje Lietuvoje. Baigusi studijas ji norėtų įgyti daugiau patirties ir padirbėti užsienyje ar kitoje šalyje: „Norisi, kad grįžusi galėčiau visą save atiduoti ir kažką gero padaryti čia, Lietuvoje.“
Viktorija sakė ne veltui pirmiausia bandžiusi studijuoti Lietuvoje. Ji sakė labai mylinti savo šalį. Mergina sakė, kad nors atlyginimai Lietuvoje ir Olandijoje žymiai skiriasi, ji vis tiek planuoja baigusi studijas grįžti į tėvynę. „Savęs neįsivaizduoju niekur kitur, tik Lietuvoje“, – sakė mergina.
Pirmakursė Agnė teigė daug dar nesvarsčiusi, ką darys baigusi studijas. Jai taip pat kitais metais teks atlikti praktiką, kurią ketina rinktis Vokietijoje. Agnė sakė, kad baigusi studijas norėtų gyventi arba Vokietijoje, arba Lietuvoje.
„Dabar labiau norisi į Lietuvą. Žmonės, kurie sako, kad visiškai nepasiilgsta Lietuvos – meluoja. Tikrai visi pasiilgsta, be išimties“, – tikino studentė.
