Viena priežasčių – būsimų rinkimų fronte kol kas nematyti tokio absoliutaus favorito ar favoritės, kokia pastaruosius dešimt metų buvo D.Grybauskaitė.
Žinoma, tai nereiškia, jog visi dalyvausiantys tose rungtynėse bus vienoje lygoje – jų tikrai bus kelios.
Vienoje žemiausių, ko gero, atsidurs liberalai, kurie šią savaitę pirmieji iš visų politinių partijų oficialiai paskelbė net septynis savo pretendentus į kandidatus – nuo Europos Parlamento iki poros merų.
Bet kas bus tas tikrasis kandidatas, ne taip svarbu. Galima spėti, kad liberalų atstovą į nuošalę temps tiek galimos korupcijos šleifas, tiek apskritai partijų kadrinė ir idėjinė krizė, kamuojanti visas pagrindines politines jėgas. Regis, tai suvokia ir patys liberalai, bet vis tiek jie nori apie save priminti rinkėjams.
Tokia partijų padėtis taip pat reiškia, kad kova dėl prezidento posto gali būti tokia aštri, kokios jau seniai nematėme.
O viena pirmųjų tai žadančių kregždžių šią savaitę purptelėjo iš konservatorių stovyklos, kur padėtis prezidento rinkimų fone panaši į liberalų.
Seimo narys Ž.Pavilionis, kuris minimas tarp kelių galimų partijos kandidatų į šalies vadovo postą, staiga trinktelėjo viešą kreipimąsi į SEB banko akcininkus, nes šios finansinės institucijos darbuotojas G.Nausėda esą jau dalyvauja prezidento rinkimų kampanijoje ir politikoje.
Ar, pasak Ž.Pavilionio, tai nekelia pavojaus ne tik bankui, jo reputacijai, bet ir valstybei, kur bankinis sektorius turėtų būti maksimaliai atskirtas nuo politikos?
SEB finansų patarėjas G.Nausėda atkirto, kad komentuodamas įvairius visuomenės reiškinius jis nedalyvauja politikoje, be to, nėra apsisprendęs, ar sieks prezidento posto, o kai apsispręs, išeis iš banko.
Tiesą sakant, su konservatoriumi galima sutikti, kad G.Nausėda jau vykdo savotišką partizaninę, užmaskuotą rinkimų kampaniją ir galbūt net rengiasi pakovoti dėl šalies vadovo posto.
Bet kažin ar Ž.Pavilioniui vertėjo paleisti tokius šūvius, kurie gali labiau sužeisti ne taikinį, o patį šaulį.
Žinoma, daliai radikaliausių piliečių teorija, kad Lietuvą užvaldę skandinavų bankai nori vainikuoti šią okupaciją pasodindami į prezidento postą savo žmogų, – lyg balzamas. Bet jei Seimo narys savo laišku taikė būtent į tokius rinkėjus, negi manė, kad dėl to dabar jie atsigręš į jį?
Nebent šiuo atveju Ž.Pavilionis atliko torpedos, kurią į G.Nausėdą pamėgino paleisti kieno nors kito ranka, vaidmenį.
Kas paleido? Konservatoriai? Jų lyderiai paskubomis atsižegnojo prisiekinėdami, jog tai asmeniniai Ž.Pavilionio žaidimai, o kai kurie net užsiminė, kad dėl to buvęs diplomatas gali netekti šansų tapti partijos kandidatu į prezidentus.
Valstiečiai ar, tarkime, S.Skvernelis per kokius nors su jais susijusius asmenis? Gal.
Vis dėlto labiau tikėtina, kad tai buvo paties Ž.Pavilionio žingsnis, žengtas galbūt patarus kokiems nors vadinamiesiems strategams.
Beje, valstiečių stovykloje padėtis dėl prezidento rinkimų – irgi ne iš aiškiųjų. Čia pagrindinis galimas kandidatas lyg ir seniai žinomas – premjeras S.Skvernelis.
Bet yra ženklų, kad jei Vyriausybės vadovas ir turi planų siekti prezidento posto, partija nebūtinai jį paremtų.
Juk sunku nepastebėti takoskyros tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio, nors abu politikai, progai pasitaikius, tai vis paneigia.
Todėl ne iš piršto laužti svarstymai, kad valstiečių kandidatu R.Karbauskis gali palaiminti savo buvusį dėstytoją V.Pranckietį. Šią savaitę tokius svarstymus mįslinga užuomina sutvirtino pats Seimo pirmininkas, pasakęs, kad kandidatuotų į prezidento postą, jei partija nominuotų ir šeima pritartų.
Tiktai ar toks valdančiųjų kandidatas būtų rimtesnis žaidėjas už kurį nors iš liberaliojo septynetuko?
Atrodo, jog politiko naujoko rūbų dar neišaugusiam V.Pranckiečiui ne mažiau nei liberalams partijos skandalo akmuo trukdytų jo paties liežuvis ir akis badantis tūpčiojimas prieš R.Karbauskį.
Štai šią savaitę V.Pranckietis su neslepiamu susierzinimu atsisakė atskleisti, ką jis mano apie tai, kad R.Karbauskio valdomas Agrokoncernas perka trąšas iš Rusijos oligarcho, atsidūrusio JAV paskelbtame juodajame sąraše.
Pasak Seimo vadovo, jis neturi teisės kištis į privataus verslo reikalus.
Toks atsakymas nenustebino. Juk lygiai taip pat galvą į smėlį sukišo ir kelmu apsimetė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstietis V.Bakas, kitais atvejais itin aršiai saugantis Lietuvą nuo bet kokios rusų grėsmės.
Bet čia pat V.Pranckietis ėmė postringauti apie tai, kad G.Nausėdos buvimas SEB banko prezidento patarėju ir galimas dalyvavimas Lietuvos vadovo rinkimuose – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui.
Ar tik šis profesorius neprisiprašys politinio klouno kaukės, kuria jau buvo apdovanotas jo buvęs studentas R.Karbauskis?
Dar didesnė bėda, kad panašiais juokdariais ir pastumdėliais tampa net vadinamieji Seimo etikos sargai. Jie tesugebėjo išstenėti, jog R.Karbauskis turėjo pranešti Seimo kanceliarijai, kad frakcijos referente įdarbinta Milena (M.Marcinkevičiūtė) dirbs nuotoliniu būdu.
Niekas netgi nepasivargino patikrinti, ar Milena iš tiesų ką nors dirbo ir už ką gavo pinigus.
Kitaip sakant, bedantė Etikos ir procedūrų komisija, išsukusi valstiečių vedlį, tarsi suteikė oficialų leidimą visoms Seimo frakcijoms fiktyviai įdarbinti ką nori.
Apžvalgininkas
