Vilnietė Beata į savo namų garažą prieš porą mėnesių atvairavo 2005 metų 5 klasės BMW. 29 metų moteris iš pradžių džiaugėsi pirkiniu – automobilis atrodė tvarkingas. Vairuotojai patiko ir jo tamsiai pilka spalva, ir raudonas odinis salonas.
Bet šis BMW daugiausia laiko prastovėjo sostinės daugiabučio garaže, o jei išriedėdavo – tik iki remonto dirbtuvių. Automobilį apžiūrėjo dviejų didelių sostinės autoservisų meistrai – krapštėsi prie variklio, keitė generatorių, tačiau mašina vis tiek kėlė galvos skausmą vairuotojai.
Beata lengvai užvesdavo mašiną ir trumpą atstumą nuvažiuodavo be rūpesčių, bet kai variklis įkaisdavo, BMW pradėdavo trūkčioti. Kuo ilgiau vilnietė važiuodavo – tuo stipriau.
„Tiesiu keliu nuvažiavus apie 20–30 kilometrų jis jau imdavo trūkčioti. Jei mieste pakliūdavau į spūstį, po 20 minučių būdavo neįmanoma važiuoti.
Tai labai nemalonu, nes aš turiu mažą vaiką, jį reikia nuolat vežioti į darželį. Man teko nuomotis kitą automobilį, jo nuomai jau išleidau 600 eurų“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi vairuotoja, BMW 525 įsigijusi praėjusių metų lapkričio 13-ąją.
Mašiną ji nusižiūrėjo populiariame skelbimų portale. Ten buvo parašyta, kad parduodamas automobilis yra tvarkingas.
Vietoj saugaus – gendantis
Beata ieškojo saugaus vidutinio dydžio BMW su benzininiu varikliu. Anksčiau vairuotoja turėjo tokio pat modelio mašiną universalo kėbulu. Ji patiko, tad vilnietė nutarė įsigyti panašią, tik šįkart sedaną.
Kartu su vyru Beata internete peržiūrėjo daug skelbimų. Iš jų išsirinko devynis. Pirkėja norėjo, kad automobilis būtų patikrintas gerame autoservise dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį.
„Tokie automobiliai populiarūs tarp jaunimo, todėl sunku rasti geros būklės. Kai išsirinkdavome patinkantį, prašydavome pardavėjo jį tikrinti mūsų pasirinktame autoservise.
Tačiau vieni automobiliai buvo daužti, kiti – surūdiję arba tepaluotais varikliais.
Tada atsitiktinai pamačiau skelbimą apie parduodamą šį BMW. Nuvairavome jį į gerą autoservisą, kur dirba mūsų pažįstamas, ir palikome“, – pasakojo Beata.
Po pirminio patikrinimo meistrai pasakė, kad mašina nebuvo daužta, atrodo geros būklės. Beata apsidžiaugė ir nutarė pirkti.
Tačiau nusipirkusi automobilį vairuotoja kartu įsigijo ir galvos skausmą. Įšilus varikliui jis ne tik trūkčiojo, bet ir rijo daug degalų – apie 20 litrų šimtui kilometrų.
Nei ankstesnio, nei kito prestižinio autoserviso meistrai ilgai negalėjo rasti gedimo priežasties.
Pagaliau pirkėja su vyru susirado patyrusį BMW meistrą, kuris apžiūrėjo automobilį ir apsiėmė jį taisyti.
Tačiau pasikrapštęs atidžiau meistras įsitikino, kad gedimas rimtas, todėl jo taisymas dar užtruks.
Automobilių specialistas paaiškino, kad toks gedimas neatsirado per naktį, o buvo jau gerokai anksčiau. Jis patarė dėl saugumo automobiliu nevažinėti ir nerizikuoti kelyje.
Vilnietė dar nežino, ar ateityje vairuos šį BMW. Tačiau jei ji nuspręs mašiną parduoti, tai tiktai suremontuotą: „Nenorėčiau kitam vairuotojui užkrauti problemų.“
Remonto išlaidos – solidžios
Vairuotoja Beata ir jos vyras nė nenumanė, kad į automobilį, kurį jie įsigijo už 5500 eurų, per pastaruosius trejus metus buvo sukišta net daugiau kaip 15 tūkstančių eurų!
Tokią solidžią sumą svetimo tarnybinio BMW remontui pažėrė Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Automobilį jis buvo gavęs olimpiečių programai iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, kuris ir buvo tikrasis savininkas.
Pasirodo, svetimo automobilio remontui 2015 metais buvo išleista 5708, 2016-aisiais – 6102, o 2017 metais – 3215 eurų.
Automobilis buvo remontuojamas net ir po to, kai tikrasis savininkas 2016 metais jį paprašė grąžinti.
„Lietuvos ryto“ kalbinti automobilių meistrai juokavo: matyt, valdiškas BMW buvo papuoštas paauksuotais ratlankiais.
O gal jis buvo patyręs rimtų avarijų, nors tokiu atveju išlaidas turėjo padengti draudimo įmonė?
Siekdama tai išsiaiškinti iš įmonės „Autodna“ nusipirkau jo istorijos ataskaitą.
Paaiškėjo, kad automobilis pagamintas Vokietijoje, jo degalų sąnaudos – 10,2 litro 100 kilometrų. Jo istorijoje nuo 2015 metų – tik keli įrašai, kuriuose sumos – nuo 75 iki 391 euro.
„Autodnos“ atstovas paaiškino, kad tai draudžiamieji įvykiai arba įprastas remontas.
Tai kodėl nėra užfiksuoti tūkstančiai eurų?
Paklaustas, kiek draudžiamųjų įvykių buvo patyręs tarnybinis automobilis, departamento vadovas Edis Urbanavičius patvirtino, kad buvo vienas incidentas, tačiau už tai juk mokama ne iš valdiškos kasos, nes mašina drausta.
Departamento vadovas tik po pakartotinio paklausimo atsakė, koks remontas buvo atliktas. Pasirodo, buvo keistos priekinės spyruoklės, generatorius, stabdžių vamzdelis, vairo kolonėlė, saugos diržų sagtys, stiklas, taip pat taisyta pavarų dėžė.
Tačiau nedidelio serviso, kur esą buvo atliekamas BMW remontas, atstovas negalėjo patvirtinti, kad tos mašinos remontas tikrai atsiėjo 15 tūkst. eurų.
Paklaustas, kodėl vėl teko pirkti generatorių, nors jis jau buvo keistas jų remonto dirbtuvėse, vyriškis atsakė: „Gal buvo įdėtas naujas, o gal iš sąvartyno?“
Negi į valdiškas mašinas kišamos senos detalės, o sąskaitos išrašomos tūkstantinės? O gal už valdiškus pinigus taisomos ir nuosavos mašinos?
„Lietuvos ryto“ žiniomis, anksčiau šio tarnybinio automobilio priežiūrą atlikdavo „Krasta Auto“. Paskutinį kartą toje įmonėje, kurią vertina automobilininkai, šis BMW buvo remontuojamas 2014-ųjų kovo 25-ąją.
Tačiau tada departamentui vadovavo dar ne E.Urbanavičius.
Prižiūrėjo patikimi meistrai
„Tas automobilis turėjo smulkių remontų, bet nebuvo patyręs avarijų ar stipriai sugedęs“, – prisiminė buvęs departamento vadovas Klemensas Rimšelis.
Iki 2014 metų vasaros tuometis direktorius, vykdamas į tolimesnes komandiruotes, BMW vairuodavo pats.
„Aš nesu BMW gerbėjas, todėl toks galingas automobilis man nepatiko. Bet kol juo naudojomės, sugedęs nebuvo.
Jį prižiūrėjo „Krasta Auto“ meistrai, laiku keisdavo tepalus. Gal kitur būtų buvę pigiau, bet tai yra patikimas servisas ir duodavo mums garantiją“, – paaiškino K.Rimšelis.
Departamente iki 2018 metų buvo ir vairuotojo etatas, jį užėmę asmenys kelis kartus keitėsi.
„Buvusį vairuotoją aš atleidau. Iš pradžių nesupratau, kodėl jis vis prasidarydavo langą ir pūsdavo, kramtydavo gumą. Kartą pamačiau jį prie prekybos centro su draugeliais.
Po jo dirbęs vyras mokėjo dvi užsienio kalbas, buvo ne gėda nusiųsti pasitikti svečių.
Bet jis emigravo. Tada buvo priimtas trečias asmuo“, – prisiminė K.Rimšelis.
Pasiūla skelbimuose – įvairi
Norėdama išsiaiškinti, kokį automobilį galima įsigyti už lėšas, iššvaistytas tarnybinio BMW remontui, peržvelgiau du populiarius skelbimų portalus. Ten skelbiasi ir fiziniai asmenys, ir įmonės.
Į paiešką įvedžiau šiuos kriterijus: BMW, be defektų ir sumą – nuo 15 tūkst. iki 16,5 tūkst. eurų. Juk perkant galima dar ir pasiderėti.
Kompiuterio ekrane sumirgėjo įvairių klasių BMW nuotraukos – pasirinkimas už tokią sumą nemažas.
Pirmiausia peržvelgiau 5 klasės BMW – būtent tokiais naudojosi sportą kuruojanti garsioji valstybinė įstaiga.
Pardavėjai siūlo 2012-ųjų ir 2013 metų gamybos automobilius. 7 klasės – jau senesni, 2009 ir 2010 metų.
Pavyzdžiui, 3 klasė, kuri taip pat labai vertinama BMW gerbėjų, – netgi 2014 ir 2015 metų. Juk tai apynaujai automobiliai, gal net su gamyklos garantija!
X1 ir X3 klasės tvarkingi visureigiai už tokią kainą – 2012–2014 metų. Šių modelių vidutinės degalų sąnaudos, jei automobilis tvarkingas, nėra didelės.
Taigi už 15 tūkstančių valdiškų eurų, kuriuos departamentas išleido vieno automobilio remontui, būtų galima įsigyti gerą apynaujį BMW.
Džiaugėsi patikima mašina
Paskambinau ir keliems pardavėjams.
Vieni aiškino, kad jų parduodamos mašinos atgabentos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kiti – kad iš Vakarų Europos. Nemažai jų įsigyta aukcionuose, o remontuota Lietuvoje.
Pavyzdžiui, 3 klasės 2012 metų sidabro spalvos BMW parduodantis vilnietis mašiną pirko aukcione Vokietijoje. Buvo daužtas jos priekinis žibintas ir įlenktas variklio dangtis.
Vilnietis automobilį Lietuvoje sutvarkė ir porą metų juo važinėjosi. Neseniai Vokietijoje aukcione jis nusižiūrėjo 5 klasės erdvesnį modelį, tad turimą transporto priemonę nutarė parduoti.
Paklaustas, kiek lėšų skyrė nestipriai daužto automobilio remontui, vyriškis susimąstė: „Kai jį atsigabenau, apie dviejų tūkstančių eurų reikėjo. Bet daugiau rūpesčių neturėjau, ir per šalčius variklis dirba puikiai. Vokiečiai gamina patikimas ir saugias mašinas, o aukcionuose galima įsigyti ir geros būklės.“
Prireikė nedidelio remonto
Galbūt tarnybinis automobilis, kuriam atliktas kone auksinis remontas, buvo parduotas pernelyg pigiai?
Už analogiškus tų pačių metų 5 klasės BMW pardavėjai prašo nuo 4,6 tūkst. iki 6,2 tūkst. eurų. Taigi 5,5 tūkst. eurų – vidutinė kaina.
Pavyzdžiui, už panašios šlapio asfalto spalvos modelį, kokiu naudojosi ir departamentas, alytiškis Mantvydas prašė 6 tūkst. eurų.
Skelbime ne tik apibūdinami mašinos privalumai – akivaizdu ir tai, kad pardavėjas nestokoja humoro: „Parduodamas prižiūrėtas rimto bachūro „pitakas“.
Rida tikra. Nenuvaikytas ir nešertas iš už kampo iš „pasato“ išraukta baltarusiška salerka.
„Pitakas“ turi krūvą privalumų. Elektra valdomos sportinės taburetės su atmintimi – žiemą žiede su draugeliu nesivartysite po saloną.
Sportinė pakaba – iš žemesnės pozicijos bus patogiau nužiūrinėti katyčių kojas, o mažas tarpas tarp rato ir arkos garantuos, kad žiemą neužtrėkši ten pasišildyti įlindusių katinų.
Elektra valdomi langai – penktadienį vakare privažiavęs prie katytės galėsi pasakyti „nū, ką tu?“ vienu knopkės paspaudimu – nebereiks atsiirkluoti langų.“
Nurodytu telefonu atsiliepęs Mantvydas paaiškino, kad jo parduodama mašina vadinama „betmenu“, turi erdvų saloną, naujos detalės brangokos, tačiau genda ji retai.
Alytiškis, įsigijęs naudotą mašiną 2008 metais užsienyje, keitė filtrus, tepalus, padangas, degalų siurblį.
„Automobilis patyrė vienintelį rimtesnį gedimą – greitai išsikraudavo akumuliatorius. Buvo pakeistas laidas, ir problema išnyko“, – paaiškino Mantvydas.
Ar tokio BMW remontui alytiškis skirtų 15 tūkst. eurų? Prekeivis iš nuostabos net šūktelėjo: „Net neįsivaizduoju, ką už tokią sumą būtų galima remontuoti?!
Juk už tiek galima nupirkti dvi geros būklės mašinas.“
Švaistymas – be logikos
Narpliodamas BMW detektyvą „Lietuvos rytas“ kreipėsi ir į įvairių autoservisų meistrus. Jie sutartinai tvirtino, kad seno automobilio itin brangus remontas – tai pinigų švaistymas.
„Jau vien automobilio remonto ir priežiūros sąnaudos, kurios per metus sudaro tokio pat automobilio įsigijimo kainą, yra visiškai neracionalios.
Juk kalbama apie investicijas į automobilį, kurio tiek išliekamoji, tiek rinkos kaina krinta kiekvienais metais.
Tad natūralu, kad lėšas, skirtas remontui, galima panaudoti daug protingiau.
Tuo metu tęstinės investicijos, kurios didesnės už transporto priemonės rinkos kainą net kelis kartus, yra tiesiog logiškai nepaaiškinamos“, – stebėjosi automobilių priežiūros centro „Motorus“ įkūrėjas Arūnas Razumas.
Visą straipsnį askaitykite šeštadienio „Lietuvos ryte“
