Prabėgus maždaug mėnesiui po šiurpaus nusikaltimo į naujienų portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi beveik dešimtmetį apsaugininke dirbanti moteris (pašnekovės vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) ir ryžosi papasakoti, kaip iš tiesų atrodo apsaugos darbuotojų darbas prekybos centruose.
Nors viename Žemaitijos miestų gyvenanti moteris dirba kitoje saugos tarnyboje nei žuvusysis, ji teigė, kad situacija visur yra labai bloga: apsaugos darbuotojai gyvybe rizikuoja dėl atlyginimo, kurio net nepakanka norint suruošti į mokyklą vaikus.
– Į redakciją nusprendėte kreiptis būtent po nelaimės Klaipėdoje?
– Taip, nes po viso to nebuvo jokios vadovybės reakcijos. Tikėjomės bent susirinkimo, kad būtų aptarta, kaip elgtis tokiu atveju. Teko dirbti ne vienoje saugos įmonėje, bet visose jose požiūris į darbuotojus, deja, toks pat. Neinvestuojama į darbuotojų rengimą, mes patys nežinome, ar esame kvalifikuoti.
Kaip mums elgtis tokioje situacijoje, kaip kad nutiko Klaipėdoje? Žmogus atidavė savo gyvybę, ir kiek šiandien žinome, šis žmogus liks pats kaltas. Po šios nelaimės Klaipėdoje mūsų darbdaviai davė patarimą: „užsidėkit šalikus, gal mažiau nukentėsite“. Kodėl darbo inspekcijai neįdomu, kokiomis sąlygomis mes dirbame? Pusę apsaugos darbuotojų dirba be jokių jų kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų.
– Ar jūsų turimas išsilavinimas susijęs su apsaugos darbuotojo profesija?
– Ne, bet šis darbas man visuomet buvo labai patrauklus: sutinki daug naujų žmonių, sužinai naujų dalykų, bet darbdavių požiūris į darbuotojus ir jų saugumą – apgailėtinas.
– Bet juk prieš pradėdama dirbti šį darbą jūs tikriausiai baigėte specialius mokymus?
– Pasakysiu sąžiningai: viskas užfiksuota dokumentuose, darbuotojai pasirašo, bet kad darbuotojai kur nors vyktų, ko nors mokytis – to nėra. Nevyksta jokių kvalifikacijos kėlimo mokymų, sudedami tik parašai.
– Jūsų darbe reikia žinoti įstatymus...
– Įstatymus mes žinome, tačiau bet kurioje situacijoje mes nešime atsakomybę, nors ir nebūsime kalti. Žmonės eina, vagia, drasko mums akis, bet galiausiai kalti liekame mes. Policijos pareigūnai taip pat ignoruoja mūsų problemas. Nors nuo komisariato iki parduotuvės vos kilometras, bet ekipažo tenka laukti tenka valandą ar dvi. Pareigūnai žino, ką ras atvykę. Sulaiko žmogų, „atrašo“ jam moralą ir kitą dieną jį vėl išleidžia ir jis ateina į tą pačią parduotuvę vogti.
Dažnai pasirašinėjame įvairiuose saugos žurnaluose: kai paskaitome, ant ko pasirašome, tai tokiose vietose dar nesame buvę. Neturime, kur dingti, nes reikia dirbti, išlaikyti šeimą. Jei pradėsiu ko nors reikalauti, man bus parodytos durys, už kurių – eilė norinčių dirbti mano darbo vietoje.
– Kokioje pačioje pavojingiausioje situacijoje teko atsidurti per savo darbo metus saugos tarnyboje?
– Man, laimei, labai baisių atvejų nepasitaikė, bet kolegos yra sulaukę parduotuvės lankytojos su kirviu. Žmogus parduotuvėje pasiėmė tris brendžio (butelius - Red. past.) ir juos susikišo po drabužiais, kai kolegos norėjo jį apieškoti, paaiškėjo, kad asmuo po drabužiais slėpė kirvį.
Labai dažnai parduotuvėse vagiantys žmonės tyčia provokuoja apsaugos darbuotojus, kad jie imtųsi kokių nors veiksmų ir tuo pasinaudoja. Kartais tiesiai šviesiai sako sučiupti ilgapirščiai: „Aš nebeturiu, ko prarasti“, o mes visi turime šeimas. Labai baisu dirbti su tokiais žmonėmis, bet mūsų vadovybei į tai nusispjauti.
Kartais matydami, kad ilgapirščiai siautėja, tai ignoruojame, nes žinome, kad parduotuvė tai nurašys į nuostolius ir bet kuriuo atveju vis tiek gausime velnių.
– Kokias priemones turite savo darbo vietoje, kurios padėtų jums pasiginti?
- Dujų balionėlį ir tušinuką. Daugiau nieko.
– Ar mokate naudotis ginklu?
– Taip, išmokau, kai prieš daug metų lankiau kursus, be to, savo įgūdžius tobulinu savarankiškai už savo pinigus.
– Ar mokate kovinių savigynos veiksmų?
– Jaukaujate? Kokių dar savigynos veiksmų? Taip, mūsų vadovybė turėtų rūpintis šitais dalykais, bet niekam tai neįdomu. Jaučiamės nesaugūs, nes ginklo panaudoti negalime, galime tik žodžiu įspėti, bet jei lankytojas agresyvus ir viskas vyksta sekundžių greičiu, ką mes galime padaryti?
Ginklus turi mobilieji ekipažai, tai štai sudėtingoje situacijoje tokį turėtume ir kviesti.
– Dirbate pavojingą darbą, koks jūsų atlyginimas?
– Nei darbo grafikai, nei išdirbtos valandos neatitinka darbo užmokesčio. Dažnai gavusi atlyginimą lieku nesupratusi: dirbau daug, o uždirbu vidutiniškai apie 300 eurų į rankas. Šioje srityje dirbantys žmonės ieškosi dažnai papildomų darbų, kad tik galėtų sudurti galą su galu.
Yra iš darbdavio pusės ir tam tikro piktnaudžiavimo, mat pagal susitarimą su prekybos centro administracija, apsaugos darbuotojai dirba vos ne salės darbuotojai: priimame prekes, skaičiuojame kavą ir alkoholį, dėliojame prekes į lentynas...
Pasivaikščiokite kada ilgiau po prekybos centrus, įdomių dalykų pamatysite. Jei tuo metu, kol dėlioju kavą, kas nors ką nors vagia, aš esu už tai atsakinga, kiek reikia turėti akių, kojų ir rankų, kad viską spėtum pamatyti ir užkirsti kelią nusikaltimui.
– Gal jūsų išvardintos blogybės yra tik toje įmonėje, kur darbuojatės jūs?
– Tikrai ne, netvarka visoje Lietuvoje.
Darbo inspekcija skundų sulaukia
Apie tai, kaip tikrinamos saugos tarnybų darbuotojų darbo sąlygos, į naujienų portalo lrytas.lt klausimus atsakė Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė.
– Ar Darbo inspekcija atlieka planines saugos tarnybų darbuotojų darbo sąlygų patikras?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) planinius patikrinimus atlieka pačiuose rizikingiausiuose ūkio subjektuose, kurių rizikingumas vertinamas informacinių sistemų pagalba pagal nustatytus VDI Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo kriterijus. Jeigu saugos tarnyba pagal šiuos kriterijus patenka į rizikingiausių įmonių sąrašą, ji gali būti įtraukta į planine tvarka tikrinamų įmonių sąrašą.
Dažniausiai šiose tarnybose patikrinimai atliekami neplanine tvarka – pagal gautuosius skundus ir pranešimus.
– Kas turėtų tikrinti, ar apsaugos darbuotojai yra perėję reikiamus mokymus, išklausę saugos instruktažus?
Apsaugos darbuotojų, inkasatorių ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas yra įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Pavojingų darbų sąrašą. Šie darbai pasižymi didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė; jiems taikomi papildomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą pavojingų darbų atlikimo tvarką, mokymo bei žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką.
Siekdami išvengti smurto darbe arba jį sumažinti, darbdaviai konsultuodamiesi su darbuotojais ir jų atstovais turi stengtis vykdyti smurto darbe prevenciją, įvertinti smurto darbe riziką, imtis tinkamų veiksmų žalai išvengti. Reikia atsižvelgti į tai, kaip organizuojamas darbas bei aplinką, kurioje darbas atliekamas. Svarbi sudėtinė prevencijos dalis yra darbuotojų mokymas ir informavimas.
Taigi, trumpai tariant, už tinkamą apsaugos darbuotojų mokymą ir instruktavimą yra atsakingas darbdavys.
–Ar saugos tarnybų sektoriaus darbuotojai yra pateikę skundų Darbo inspekcijai?
VDI gauna skundų iš dirbančių saugos tarnybose darbuotojų, tačiau pastebima jų mažėjimo tendencija. Daugiau tokių nusiskundimų buvo 2015-2016 m. o 2017 m. žymiai mažiau. Prie VDI teritorinių skyrių įsteigus Darbo ginčų komisijas, darbuotojai dėl ginčo išsprendimo vis dažniau kreipiasi ne su skundais į VDI, o su prašymais į Darbo ginčų komisijas. Kaip ir kituose sektoriuose, dažniausiai ginčai kyla dėl darbo apmokėjimo klausimų (galutinio neatsiskaitymo, naktinio darbo, viršvalandžių neapmokėjimo ir kt.).
– Tokie atvejais, kai žmonės verčiami dėlioti prekes į lentynas ar dirbti kitus papildomus į apsaugininko funkcija nepatenkančius darbus, ką jiems reikėtų daryti? Kur gali kreiptis?
Jei tokie darbai/pareigos nėra numatyti darbuotojo sutartyje, rekomenduojame iš pradžių bandyti išsiaiškinti šiuos neatitikimus su darbdaviu, bandyti rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Jei vis tik nepavyksta susitarti, darbuotojas gali kreiptis į jau minėtas prie VDI veikiančias Darbo ginčų komisijas.
Primename, kad Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 18 darbo ginčų komisijų. Daugiau informacijos apie jas galima rasti VDI tinklalapyje adresu www.vdi.lt.
Taikomi aukšti reikalavimai
Lietuvoje galiojančios tvarkos numato, kad norintieji dirbti apsaugos darbuotojais turi būti baigę apsaugos darbuotojų mokymų kursus ir išlaikę vyriausiojo policijos komisariato organizuojamą egzaminą bei privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir atitikti sveikatos reikalavimus.
Apsaugos darbuotoju gali dirbti nustatytus sveikatos reikalavimus atitinkantis asmuo: apie savo sveikatos būklę jis turi pristatyti reikiamas pažymas.
Privalomuose praktiniuose užsiėmimuose būsimieji saugos darbuotojai privalo mokytis kovinės savigynos ir šaudymo.
Apsaugos darbuotojo darbą norintys dirbti kandidatai privalo būti gerai išstudijavę aktualius norminius aktus, apsaugos darbuotojų teises ir pareigas, kada ir kokiais atvejais galima naudoti specialiąsias priemones.
