Šiuo metu ministrų kabinete dirba penki Seimo nariai. Socialdarbietis Linas Linkevičius vadovauja Užsienio reikalų ministerijai. Valstiečiai į Vyriausybę delegavo tris parlamentarus: premjerą Saulių Skvernelį, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių ir žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
Seimo vadovybė pripažįsta, kad problema yra. Parlamento pirmoji vicepirmininkė teigė, kad jau seniai akivaizdu, jog dirbantis ministru politikas aktyviu Seimo nariu retai būna, nebent verčiasi per kailį. Tiesa, kol kas neaišku, kada tokia situacija bus išspręsta.
Naujienų portalas lrytas.lt peržiūrėjo Seimo internetiniame puslapyje prieinamus duomenis, parodančius, kaip ministrai lankė posėdžius, kiek pateikė teisės aktų projektų ir t.t.
Praleista pusė posėdžių
Parlamento internetinio puslapio duomenimis, nuo 2016-aisiais surengto pirmojo šios kadencijos Seimo posėdžio iki šios dienos, yra įvykę 140 plenarinių posėdžių. Tačiau nei premjeras, nei nuo kadencijos pradžios ministrais dirbantys Seimo nariai neviršija 100 aplankytų posėdžių.
L. Linkevičius dalyvavo 66-iuose, B. Markauskas 57-iuose, A. Veryga 70, o premjeras S.Skvernelis – 83-uose posėdžiuose. Tai reiškia, kad kiekvienas iš minimų ministrų praleido apie pusę ar daugiau Seimo posėdžių.
Posėdžiuose jie taip pat nebuvo itin kalbūs. Per keturias sesijas – 3 eilines ir vieną neeilinę – B.Markauskas posėdžių metu pasisakė 11, L.Linkevičius 8 kartus. Juos gerokai lenkė A.Veryga, kuris pasisakė 42 kartus, ir S.Skvernelis, Seimo salėje prabilęs 39 kartus.
Pažvelgus į šiuos skaičius, nesunku nuspėti, kad ministrai nėra itin aktyvūs ir komitetuose. Nors premjeras nepriklauso jokiam komitetui, kiti ministrai, kaip ir įprasta parlamentarams, yra komitetų nariai. B.Markauskas priklauso dviem komitetams – Europos reikalų ir Ekonomikos. Kartu su juo Ekonomikos komitete darbuojasi ir V.Sinkevičius. Be to, jis yra buvęs šio komiteto pirmininkas. Šias pareigas jis turėjo užleisti tapęs ministru.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga yra Audito komiteto, o L.Linkevičius – Užsienio reikalų komiteto nariai.
Nuo kitų Seimo narių jie atsilieka ir pateiktų teisės aktų projektų skaičiumi. Užsienio reikalų ministerijai vadovaujantis L.Linkevičius pateikė keturis teisės aktų projektus arba pasiūlymus jiems. Tiesa, nė vieno iš jų jis nepateikė individualiai – visi jie pateikti grupėse su kitais parlamentarais.
Nė vieno teisės akto projekto ar pasiūlymo individualiai nepateikė ir B.Markauskas. Nors Seimo internetiniame puslapyje nurodoma, kad jis pateikė 8 pasiūlymus, visi jie buvo pateikti grupėse su Seimo nariais.
Kitus ministrus lenkia A.Veryga. Per kone pusantrų metų Seime jis pateikė 24 teisės aktų projektus arba pasiūlymus jiems. Du iš jų jis pateikė individualiai – pasiūlymą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo bei dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Tiesa, pastarąjį jis atsiėmė.
Ministras pirmininkas S.Skvernelis pateikė 18 teisės aktų projektų ar pasiūlymų jiems. Iš jų du – dėl Vyriausybės programos bei Mokslo ir studijų įstatymo – pateikė individualiai.
Tarp ministrų – naujokas
Kiek kitokia yra ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus situacija. Prie ministerijos vairo jis stojo paskutinėmis lapkričio dienomis. Iki tol jis buvo pateikęs daugiau nei 60 teisės aktų projektų ar pasiūlymų jiems, lankė daugumą posėdžių.
Nuo tada kai tapo ministru, jis pateikė tris pasiūlymus, visus – individualiai. Po to, kai pradėjo vadovauti Ūkio ministerijai, V.Sinkevičius dalyvavo 9-iuose iš 15 plenarinių posėdžių.
Problemą spręsti reikia
Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad diskusijos dėl parlamentarų tapimo ministrais gyvos jau kurį laiką. Anot jos, buvimas ministru uždeda didžiulę naštą Seimo nariui, o dėl to gali nukentėti ir darbas parlamente.
„Mes kėlėme idėją, kad premjeras ir ministrai neturėtų būti Seimo nariais. Suprantame, kad ypatingai sudėtinga būti ir ministru, ir Seimo nariu. Nešant didelį atsakomybės krūvį būnant ministru, labai sudėtinga būti ir aktyviu Seimo nariu“, – sakė R.Baškienė, pridurdama, kad mato ministrų ir premjero pastangas dirbti gerai.
Susiję straipsniai
Konstitucija ir Seimo statutas leidžia parlamentarui tapti ministru. Kaip sakė Seimo vicepirmininkė, tokia tvarka yra nusistovėjusi jau ilgą laiką ir tik parlamentarai gali imtis ją keisti.
„Labai didžiulė našta, kai vienam žmogui tenka ir ministro, ir Seimo nario pareigos. Galbūt tikslinga sugrįžti prie to, ką kalbėjome ir kas iškyla kiekvienoje kadencijoje, matant Seimo narius tuo pačiu ministrus, kad jie negali būti ypatingai aktyvūs Seimo nariai, nes didžiąją laiko ir energijos dalį atiduoda vadovaudami ministerijai“, – kalbėjo R.Baškienė.
Kol kas Seimui nėra teiktas pasiūlymas dėl parlamentaro ir ministro pareigų atskyrimo, tačiau politikė sakė, kad darbo grupei svarstant Seimo nario teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą, šis klausimas buvo aptariamas.
„Tiesiog pasilikta prie pozicijos, kad ministras pirmininkas gali būti atstatydintas, gali keistis Vyriausybės ir tada jis netektų Seimo nario mandato. O ypač būtų problema, kaip šiuo atveju, kai S.Skvernelis, B.Markauskas ir A.Veryga išrinkti vienmandatėse apygardose, tai reiškia vėl reikėtų naujų rinkimų apygardose, vėl būtų išlaidos.
Dėl to buvo palikta ta pati situacija. Kiekvienoje kadencijoje apie tai pakalbama ir kiekvienoje kadencijoje ministrai lieka Seimo nariais“, – kalbėjo R.Baškienė.