Žinoma kultūros ir visuomenės veikėja gruodžio pradžioje nustebino ne tik vaikus, bet ir suaugusius klaipėdiečius - Teatro aikštėje dvylikos metrų ilgio ir trijų metrų pločio stiklo paviljone eksponuota unikali jos sukurtų porceliano lėlių kompozicija.
Vaizdai po specialia atspindžius panaikinančia permatoma danga nukėlė daugiau kaip dviem tūkstantmečiais atgal ir pasakojo apie Kalėdų stebuklą - Jėzaus gimimo istoriją.
Projektas „Diena, kai gimė Išganytojas“ arba „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ - Klaipėdos apskrities moterų LIONS klubo „Smiltė“ įkūrėjos A.R.Pečeliūnienės dovana savajam miestui Lietuvos šimtmečio proga.
Nepaprastą istoriją pasakoja 127 maždaug 30 centimetrų aukščio žmonių ir 45 gyvulių – kupranugarių, ožkų, avių, asilų - figūrėlės iš porceliano. Dvylika epizodų liudija apie įvykius iki Išganytojo gimimo ir po jo.
Tai jau ne pirma prakartėlė, kurią sukūrė A.R.Pečeliūnienė. Jos darbais su porceliano lėlėmis per didžiąsias metų šventes jau gėrėjosi Kretingos, Priekulės, Švėkšnos, Kairių, Klaipėdos bažnyčių lankytojai. Po švenčių menininkė prakartėles padovanojo parapijoms.
Jose būdavo tik viena Jėzaus gimimo scena. Tačiau tokio didžiulio kūrinio, užimančio net 23 kvadratinius metrus ir pasakojančio krikščionybės istoriją, anksčiau dar niekas neregėjo. „Kerinti Jeruzalė“, „Sinagoga“, „Vanduo – gyvybė“, „Amatai“, „Prekyba“, „Erodo valdymas“, „Kedrono slėnis“, „Karavanų kelias“ - tik dalis vienas su kitu glaudžiai susijusių A.R.Pečeliūnienės atgaivintų siužetų.
„Bandžiau atspindėti visą Jeruzalės – vienos paslaptingiausių ir įdomiausių vietų mūsų planetoje, gyvenimą: amatus, prekybą, turgus, maldos, nakvynės namus, čia gyvenusius žmones. Kurdama vaizdus rėmiausi senaisiais paveikslais, mozaikomis, perskaičiau daugybę religinės ir specialiosios literatūros. Atkurti tuos laikus sudėtinga: išlikę reliktai, net mozaikos, nėra labai informatyvūs. Matai, kad žmogus su galvos apdangalu, bet kokio jis audinio ir raštų – neįžiūrėsi“, - pasakojo A.R.Pečeliūnienė.
Menininkė jau buvo surengusi ne vieną savo porceliano lėlių parodą, tad figūrėlių gamyba jau – ne naujiena. Ttam reikia išskirtinio kruopštumo ir kantrybės. Savo sodyboje Mingės kame (Šilutės r.) kūrėja plušėjodaugiau nei pusmetį nuo ryto iki vakaro.
„Visų pirma iš vokiško dirbtinio porceliano nulipdomos žmonių galvos, rankos, kojos, viskas kaitinama krosnyje 110-130 laipsnių temperatūroje, tuomet tvirtinama prie kūno. Paskui figūrėlėms reikia pasiūti drabužius, pritvirtinti plaukus, apauti batus, nuspalvinti. Galvosūkio nemažai“, - kalbėjo klaipėdietė menininkė.
Figūroms, statiniams, buities reikmenims kurti prireikė molio, modelino, odos, vario, skardos, metalo, plastiko, kartono, veltinio, medžio, švendrių, kitų nedžiagų, įvairiausių Mingėje surinktų ir išdžiovintų augalų.
Iš pradžių Teatro aikštėje žmonės galėjo apžiūrėti dešimt epizodų. Jėzaus gimimo scena atsirado ankstyvą Kalėdų rytą, o sausio šeštąją po stiklu įsikūrė ir trys karaliai.
Kiekvienai scenai A.R.Pečeliūnienė parengė pasakojimus – juos buvo galima pasiskaityti keliaujant nuo vieno epizodo prie kito.
Vėliau stiklinis paviljonas su Išganytojo gimimo istorija persikėlė į buvusios Jono bažnyčios teritoriją.
