Kultūros komiteto posėdyje prabilta apie garantijų teikimo kultūrininkams dėl finansavimo trejiems metams į priekį ir apie naujos institucijos steigimą. Puse lūpų kalbama, kad ji pakeis dabar veikiantį SRTRF.
Šiam komitetui vadovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis trečiadienio posėdyje teigė pirmadienį susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu ir aptaręs šį klausimą.
„Akivaizdu, kad finansavimo sistema turi keistis, turi būti garantija kiekvieniems metams pastovaus finansavimo, kuris nekistų. Sprendimas, kuris turėtų būti ir kuris bus siūlomas – reikia pereiti nuo projektinio prie programinio finansavimo, su garantija dviem metams į priekį, kuris nekistų, kad jūs galėtumėte projektuoti savo leidinių biudžetus, savo darbus.
Suprantu, kad didžiausios abejonės kyla dėl to, kad finansavimas kiekvienais metais keičiasi. Tiems, kam mažėja – labai blogai, o kam didėja – labai gerai. Nebesinori, kad tai tęstųsi toliau, kad būtų priimami sprendimai, kurie objektyviai sunkiai paaiškinami“, – kalbėjo valstiečių lyderis.
Anot jo, reikia diskutuoti ar lėšų didesniam finansavimui turėtų atrasti SRTRF, ar turėtų būti kuriama nauja institucija, kuri užsiimtų šiais klausimais ir pilnai atsakytų už savo įsipareigojimus.
Finansavimo modelis pasenęs
Tam, kad kultūros leidinių finansavimo modelį reikia keisti, pritaria ir Kultūros ministerijos atstovai. Ministerijos nuomone, tokia finansavimo sistema, kokia yra dabar, jau pasenusi dėl keleto priežasčių.
Ministerijos atstovas Kultūros komitete posėdyje kalbėjo, kad fondas, kuris buvo sukurtas kultūros žiniasklaida remti, šiandien atlieka gerokai daugiau užduočių, nei jam buvo pavesta iš pradžių. Be to, Kultūros ministerijos, kaip visuomenės informavimo politikos formuotojo vaidmuo, yra apribotas, nes fonde jai atitenka tik vienas iš 19 balsų.
Galimas finansavimo didinimas
Kultūrinės spaudos atstovai kelia ir problemą dėl europinės teisės apibrėžiamų saugiklių, jog didžiausia, vadinamoji de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per trejus metus negali viršyti 200 tūkst. eurų, todėl kai kuriais atvejais reikėtų apeiti šią normą. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas patvirtino, kad ministerija yra inicijavusi procesą dėl šios situacijos. Jis taip pat sako, kad svarstoma ir didinti patį finansavimą kultūrininkams.
„Kita kryptis – finansavimo didinimas. Tas aptarta tiek su frakcija Seime, tiek su premjeru – tai yra svarstoma“, – sakė V. Bachmetjevas.
R. Karbauskis sako, kad šiųmetiniame biudžete lėšų didinimas nenumatomas, bet bus svarstoma tai padaryti kitąmet. Komiteto pirmininkas taip pat teigė, kad finansavimo pakeitimai bus aptariami jau Seimo pavasario sesijoje.
„Tikiuosi, kad dar per pavasario sesiją sulauksime labai konkrečių siūlymų. Sutarkime: mes nedarysime jokių sprendimų, kurių jūs nematysite ar neįvertinsite“, – kultūrininkus ramino jis.
Kurs naują instituciją?
Po posėdžio jis žurnalistams sakė, kad Kultūros ministerija iki kovo 14-osios įsipareigojo parengti naują finansavimo modelį ir jį pateikti visoms suinteresuotoms pusėms svarstyti. Jo paklausus, ar ketinama naikinti SRTRF, kultūros ministrės patarėjas atsakė: „Neina kalba apie naikinimą, o kalbama apie veikiančią instituciją.“
Anot jo, tai reiškia, kad greičiausiai bus kuriama nauja institucija, kuri bus atskaitinga arba Seimui, arba Vyriausybei ir bus „visuomenės informavimo politikos įgyvendinimo instrumentas“.
Kalbėdamas apie dabar veikiantį SRTRF, V.Bachmetjevas teigė, kad jis buvo sukurtas prieš 20 metų kultūros žiniasklaidai remti, tačiau dabar atlieka gerokai daugiau užduočių – rūpinasi regionine žiniasklaida, medijų raštingumo projektais ir kt.
„Mūsų nuomone, jo dabartinė sąranga neleidžia įgyvendinti tų užduočių“, – sakė ministrės patarėjas. Tiesa, jis nepasakė, kada būtų įkuriama nauja institucija ar pertvarkomas SRTRF.
Dalis posėdyje dalyvavusių kultūrinių leidinių atstovų kaip didžiausią problemą įvardino de minimis pagalbos buvimą. Remiantis Europos Komisijos nustatyta de minimis pagalba, valstybė neturi teisės paremti žiniasklaidos priemonės daugiau kaip 200 000 Eur per trejus metus.
Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas informavo, kad ieškant efektyvaus kultūrinių leidinių finansavimo modelio kaip viena iš galimybių yra svarstomas naujos įstaigos kūrimas.
Komiteto nariai, kreipdamiesi į Spaudos, radijo ir rėmimo fondo atstovus, įvardijo, kad fondas turi užtikrinti leidinių, negavusių finansavimo arba gavusių mažesnį, negu buvo prašę, galimybę susipažinti su ekspertų, vertinančių jų paraiškas finansavimui, pastabomis ir priežastimis dėl vienokio ar kitokio sprendimo.
Išklausius informaciją Komitetas nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją prašant iki pavasario sesijos parengti reikiamus teisės aktų projektus dėl kultūrinių leidinių finansavimo sistemos keitimo.
