„Yra toks posakis, kad diplomatas 10 kartų gerai pagalvoja prieš nieko nepasakydamas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Valionis.
Knygoje jis įvardijo ir diplomatų spaudimo būdus – pavyzdžiui, temperatūros pakėlimą patalpoje. Taip pat palygino ir du skirtingus dalykus – diplomatijos užkulisius ir Seimo darbo kasdienybę.
Pagalvoja prieš... nieko nesakydamas
A.Valionis su nekantrumu laukia šių metų Knygų mugės. Joje bus pristatyta buvusio ministro atsiminimų knyga. Kaip jis pats pasakojo, gyvenimas susiklostė taip, kad diplomatu teko dirbti itin svarbiu laikotarpiu.
„Jau taip susiklostė likimas, kad aš nuo 2000 metų buvau užsienio reikalų ministru. Ir tai buvo Lietuvai svarbiausias ir įdomiausias derybų etapas – pokalbių su ES ir NATO metas“, – ministro darbo dienas prisiminė pašnekovas.
A.Valionis kartu su pasakojimus į knygą suguldžiusiu Valdu Bartasevičiumi kalbėjo keliasdešimt valandų ir tai tapo kūriniu. „Manau, kad išėjo įdomi knyga. Tai nėra koks nors užsienio politikos vadovėlis. Tai labiau skirta žmonėms, kurie nori suprasti, kaip iš esmės vyksta diplomatinis procesas“, – pasakojo jis.
„Įdomiausi gal buvo aprašyti lemiami momentai, tokie kaip 2002 metų lapkričio susitikimas Prahoje, kai buvome pakviesti į NATO, taip pat 2002 metų gruodžio mėnesio vizitas į Kopenhagą, derybos su ES, 2003 metų pavasaris, kai Atėnuose pasirašėme ES stojimo sutartį. Tokie dalykai tikrai neišdils iš atminties“, – pasakojo buvęs diplomatas.
„Yra toks posakis, kad diplomatas 10 kartų gerai pagalvoja prieš nieko nepasakydamas. Reikia porą žingsnių sugalvoti į priekį, kad neatsidurtum aklavietėje“, – apie savo darbo principus sakė A.Valionis.
Apelsino pasidalijimas diplomatų stiliumi
A.Valionis teigė, kad apžaisti diplomatą nėra paprasta.
„Viskas priklauso nuo pasiruošimo ir surinktos informacijos, derybų technikų žinojimo. Antras dalykas – mūsų laikais visi viską žino. Globalios informacijos laikais labai sunku nežinoti bendro informacinio fono. Bet paprastai nežinai oponento pozicijos“, – pasakojo jis.
Jis priminė ir paskutines savo vestas derybas, kuriose buvo pastebėtas ir oponento aktorinis pasirengimas.
„Paskutinės mano vestos derybos buvo ambasadų turto grąžinimo: Maskvoje mums ir Latvių gatvėje Vilniuje jiems. Tai čia jau, aišku, buvo ir spaudimas. Ir tvirtos derybinės pozicijos, labai nelengvi derybų partneriai rusai. Jie tikrai gerai paruošti, išeina net aktorinį parengimą. Tokios derybos yra bene sudėtingiausios, kai kalbama apie konkrečius objektus. Nes vienas padidina savo pradinį prašymą, o kitas, tai suprasdamas, to nepriima“, – diplomatijos subtilybes dėstė A.Valionis.
A.Valionis davė ir praktinį derybų pavyzdį. „Jeigu jūs dalijatės apelsiną, tai derybos gali vykti sklandžiai, jei vienam reikia luobelės, o kitam – sulčių. Tada abu pasiima, kas ko nori. Bet jeigu dalijantis apelsiną abiem reikia ir to, ir kito? Tada sutaria, kad pjauna per pusę. Vienas pjauna, o kitas renkasi pusę, kuri jam geresnė. Derybose visada galima surasti tokį būdą, kad abu būtų suinteresuoti rasti kompromisą“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Valionis.
Ieškoti kompromiso lietuviams sunku
A.Valionis pasakojo, kad lietuviams diplomatijos esmę – kompromiso paiešką suprasti kartais būna sunku.
„Kartais lietuviams yra sunku suprasti, kaip mes čia nenugalėjome. Dažnai mūsų devizas yra „pergalė arba mirtis“. O diplomatų dievas yra Merkurijus, kaip ir prekybininkų, bet lietuviams – tik pergalė arba mirtis“, – pasakojo jis.
Emocijų, anot pašnekovo, rodyti taip pat negalima.
„Diplomatas yra derybininkas, jis turi būti lankstus, išsilavinęs ir gerai pasiruošęs. Bet ir emocijų rodyti negalima, nes greitai sudegsi. Čia kaip pokeris: kiekvieną sykį, jei šoksi kaip į laužą, rezultato nepasieksi. Jei emocijos būna natūralios, tai tikrai neprofesionalu. Bet jei būna, tai priimama kaip poveikio priemonė. Tai irgi technikos. Gali neduoti vandens, gali pakelti temperatūrą patalpoje keliais laipsniais. Blogėja susikaupimas, dingsta dėmesys. Tokius dalykus reikia žinoti, kad nebūtų staigmena“, – sakė pašnekovas.
Jis teigė, kad po to, kai pateko į Seimą, galėjo palyginti politikos metodus.
„Tu kalbi savo valstybes vardu ir tai yra komfortas. Aš turėjau galimybę palyginti: kai tu atstovauji Lietuvai, neatstovauji vidaus partinėms kovoms, o kai grįžti į vidaus politiką, jau lipi kitiems per galvas“, – skirtumus apibrėžė A.Valionis.
Pusantrų metų rašyta knyga skaitytojams taps pasiekiama šių metų Vilniaus knygų mugėje. Autorius neslepia, kad mintyse turi planą parašyti ir dar vieną knygą. „Tai būtų diplomatinis detektyvas“, – sakė A.Valionis.
