Ministras pirmininkas su parlamento konservatoriais kalbėjosi apie galimą partijų susitarimą dėl 2017-2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Susitarimu būtų numatomas krašto gynybos modelis. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė besitikintis, kad toks susitarimas bus pasirašytas ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui ir kitų Seimo rinkimų metu bus įtrauktas į partijų rinkimines programas.
„Mes su premjeru kalbėjome, kad tai labai rimtas dokumentas, nulemsiantis gynybą trejiems metams. Tai rimtas partinis įsipareigojimas, kuris ves ne tik iki rinkimų, bet ir toliau, dėl to, ką mes norime gynyboje pasiekti“, – posėdyje kalbėjo konservatorių lyderis.
Tam, kad susitarimas turėtų tęstis ir po 2020 metų parlamento rinkimų, pritarė ir S.Skvernelis. Jis taip pat kalbėjo, kad susitarimą turėtų remti visos partijos, t. y. ir tos, kurios šiuo metu nėra parlamentinės.
Anot premjero, reikia turėti konceptualų susitarimą dėl krašto apsaugos, į kurį būtų įtraukiamas ir visuotinis šaukimas. „(Turime sutarti – Aut.), kas būtų, jei mes sugalvotume ir priimtume sprendimą pereiti prie visuotinio šaukimo, yra skaičiai, kiek tai kainuotų, silpnybės ir stiprybės tokio modelio“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Trečiadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė, kad visuotiniam šaukimui prireiktų apie 400 mln. eurų. Jei būtų šaukiamos ir merginos, suma gerokai didėtų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams trečiadienį buvo padalinta pažyma, kurioje apie galimybes įvesti visuotinę karo prievolę rašoma, jog mokyklą baigusių devyniolikmečių vaikinų ir merginų pašaukimui reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų.
Krašto apsaugos ministerija suskaičiavo, kad visuotinė vaikinų karo prievolė apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o šaukiant vaikinus ir merginas šis skaičius išaugtų iki maždaug 12300 žmonių. Ministras Raimundas Karoblis Seimo nariams tvirtino, kad visuotinis šaukimas turėtų privalumų ruošiant visuomenę valstybės gynybai, tačiau šis modelis neturėtų būti įvedamas karinių pajėgų modernizacijos sąskaita.
Ketvirtadienį konservatorių posėdyje premjeras sakė, kad visuotinis šaukimas būtų viena iš rezervo formavimo priemonių, tačiau reikia ieškoti būdų tai tinkamai padaryti bei skirti pakankamai lėšų. Anot jo, BVP augimo prognozės šiuo metu geros, tad išlaikyti 2 proc. finansavimą krašto gynybai problemų neturėtų kilti.
„Kiek norime turėti rezervo yra politinis sprendimas, o dėl finansavimo skaičiaus kol kas nepasakysiu“, – sakė premjeras. Tačiau tai yra tik Vyriausybės pozicija, mat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje, pasak S.Skvernelio, apie tai dar nebuvo kalbėta.
Premjeras ragino, kad susitarimas netaptų politinių kovų taikiniu ir neprasidėtų vienų partijų akmenų mėtymas į kitų daržą su kaltinimais kas, ko ir kodėl nepadarė ar padarė netinkamai.
„Net neturėjome kam prieštarauti, ką pasakė premjeras. Visuotinis šaukimas reikalingas, premjeras pritaria. Reikia susitarti po kiek laiko, kokia forma ir kokie pinigai tam reikalingi“, – po posėdžio naujienų portalui lrytas.lt sakė TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis.
Premjeras pažadėjo paskirti žmogų, kuris vadovautų susitarimo paruošimo ir pasirašymo procesui.
