„Nepriklausomybės Aktas yra tik popierius, tik dokumentas. Ieškokite savo Nepriklausomybės savo širdyse“, – penktadienį vykusioje jaunimo eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“ sakė patriarcho Jono Basanvičiaus personažas.
Tūkstantinei jaunimo miniai iš Katedros aikštės Pilies gatve pajudėjus Rasų kapinių link, kur palaidoti Vasario 16-osios akto signatarai J. Basanavičius ir Jonas Vileišis, netrukus į Prezidentūrą atvyko užsienio svečiai.
Vasario 16-osios proga į Vilnių Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö ir Islandijos vadovas Gudnis Thorlacius Johannessonas. Jubiliejiniuose renginiuose taip pat dalyvavo Švedijos kronprincesė Viktorija.
Pasveikinti Lietuvos atvyko ir Ukrainos bei Gruzijos šalių vadovai Petro Porošenka ir Georgijus Margvelašvilis, Latvijos ir Estijos Prezidentai Raimondas Vėjuonis ir Kersti Kaljulaid. Taip pat Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Vokietijos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.
Iškilminguose valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtuose renginiuose taip pat dalyvavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
„Kiekvienas esate Lietuva. Nuo to, ką darote ir kaip gyvenate, priklauso, pakelta ar nuleista galva stovės mūsų Valstybė. Tai vienintelis Lietuvos mums duotas laikas. Galvokime, kaip jį išnaudosime kaip jį nugyvensime ir ką sukursime. Būkime matomi ir girdimi, būkime drąsūs ir, svarbiausia, patikimi. Metai iš metų, karta po kartos. Tegul Lietuvos Valstybė skamba visada išdidžiai ir garbingai“, – vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje sake Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šią ceremoniją vainikavo Lietuvos šimtmetį skelbiantis varpų skambėjimas visoje Lietuvoje.
Dėl ligos buvo sulaužyta Vasario 16-osios tradicija. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis nesveikino Lietuvos iš Signatarų namų balkono kaip kasmet. Šį kartą jis šalį pasveikino vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“, o jo kalbą prie Signatarų namų susirinkusiai miniai perskaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius.
„Ar tapome kiek nors laisvesni? Viskas prieštaringa. Esame laisvesni, be abejo, nuo sovietų armijos ir neteisėtos sienų kontrolės, nuo KGB teroro ir tarybų valdžios savivalės. Laisvesni rinktis darbą ir studijas, kurti verslus, keliauti po pasaulį ir jame reikštis. Tačiau tebeturime pakankamai ir senųjų valdžios papročių, ir savivalės. Nesame laisvi nuo korupcinių neteisybių. Nesame laisvi nuo savo praeities – tai yra sovietinio elgesio normų: gobšumo, pataikavimo, šia kryptimi dar augti ir augti“, – teigiama V. Landsbergio kalboje.
Vakare Vilniaus Gedimino prospekte uždegti šimtas laužų, žyminčių Lietuvos šimtmetį. Juos uždegė ir prie jų su vilniečiais, miesto svečiais bendravo Sąjūdžio žmonės, esami ir buvę valstybės vadovai, žinomi menininkai, mokslininkai, sportininkai ir visuomenininkai, skelbiama Vilniaus savivaldybės pranešime.
Prie laužų buvo galima susitikti ir pabendrauti su Prezidentu Valdu Adamkumi, meru Remigijumi Šimašiumi, režisieriumi Oskaru Koršunovu, lenktynininku Benediktu Vanagu, kunigu Ričardu Doveika, dirigentu Donatu Katkumi ir kitais.
Šimtmetis minėtas ne tik Lietuvoje. Penktadienio vakarą Talino Laisvės aikštėje esantys LED stulpai sužibo Lietuvos trispalvės spalvomis. Vasario 16-osios rytą Estijos Vyriausybės nariai ir Estijoje gyvenantys lietuviai prie Lietuvos Respublikos ambasados sugiedojo „Tautišką giesmę“.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.
