Teatro aikštėje susirinkę klaipėdiečiai užgniaužę kvapą stebėjo, kaip nušvito pagrindinis ketvirtojo Klaipėdos šviesų festivalio akcentas – didžiulė žybsinčiomis girliandomis nusagstyta konstrukcija „Šimtmečių vartai“. Šviesų šou lydėjo muzikos garsai – vienas po kito nuskambėjo septyni specialiai šiai šventei pritaikyti kūriniai.
Per savaitgalį žiūrovai išvys daugiau kaip 30 įvairių projektų, instaliacijų, o festivalio šerdis, Italijos dvasia alsuojantys „Šimtmečių vartai“, džiugins diena ilgiau – iki pat sekmadienio. Uostamiesčio gyventojai ir svečiai Teatro aikštėje šiuo įstabiu kūriniu galės grožėti nuo 18 val.
Nuo Teatro aikštės ir Turgaus gatve apie 200 metrų nusidriekęs žybsintis „Šimtmečių vartų“ šviesos tunelis sudarytas iš medinių arkų. Šis Italijos menininkų įmonės ,,Marianolight“ projektas jau apkeliavo kone visą pasaulį, puošė mados namus „Dolce & Gabbana“, „BVLGARI“, „Louis Vuitton“.
,,Marianolight“ yra viena iš seniausių Italijos įmonių, kurios tradicijas nuo pat jos įsteigimo 1898 metais tęsia ta pati Marianų šeima“, - pasakojo garsius šviesos ir muzikos projektų kūrėjus į Lietuvos pajūrį pakvietusios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys.
Šviesų festivalio organizatoriai „Marianoligt“ atstovams pateikė dešimt lietuviška dvasia alsuojančių dainų su vertimais, kad jie kūrinį galėtų rinktis ne tik pagal ritmiką, bet ir prasmę. Italai pasirinko Marijono Mikutavičiaus hitą „Ar mylit ją jūs“, pagal jį sukūrė spalvingą šou. Ši daina skambės tris dienas vyksiančio renginio vakarais.
Dar viena nuostabi šviesų instaliacija „Jie buvo čia“ sužibo Danės skvere - prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ įkurdinta apie 40 iš vielų išlankstytų ultravioletine spinduliuoste apšviestų erdvinių skulptūrų, sukurtų žinomų pasakų, istorinių siužetų motyvais.
Šio projekto autorius Suomijos menininkas Alexanderis Reichsteinas įsitikinęs, kad anksčiau miestuose gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti šalia, stebi mūsų žingsnius tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.
Šviečiančių kolonų instaliacijos „Šimtmečio laiko juosta “ kūrėjai šalia Rotušės pristato įvairius Klaipėdos istorijos laikotarpius - nepriklausomybę (1918-1923-1939), Antrąjį pasaulinį karą (1939–1945), sovietmetį (1945–1990) ir gyvenimą vėl atgavus laisvę (1990-2018). Šio projekto autorius – Jurgis Malinauskas.
Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame Klaipėdos šviesų ir muzikos festivalyje "Šimtmečių vartai" apstu kitokių šventinių akcentų. Instaliacija „Lietuvos valstybės simboliai“ ant Muzikinio teatro bokšto primena, kad 1988 metų spalio 20-ąją čia iškelta trispalvė – ją atkuria į viršų kylantys šviesos spinduliai.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro patalpose įrengta instaliacija „ Matrix“ festivalio svečius kviečia pasinerti į garsų ir šviesos paieškas – nuolat kintanti dinaminė spalvų plokštuma reaguoja į akustikos sistemą, kuria gali valdyti ir patys lankytojai.
Skvere prie burlaivio „Meridianas“ galima prisėsti ant žybsinčio spalvoto suoliuko. Maži ir dideli festivalio dalyviai kviečiami pajudėti, prisiminti arba iš naujo pažinti legendinį žaidimą „Tetris“, atgaivintą interaktyvioje vaizdo projekcijoje „Lietuvai – 100” ant senamiesčio pastato fasado.
Aktyvūs jaunieji Klaipėdos menininkai miestiečius kviečia kitomis akimis pažvelgti į Kristijono Donelaičio skverą – ten jie įkūrė Lietuvos trispalvę simbolizuojančią švytinčių skėčių alėją.
Kolekcininkas Jevgenijus Sokolovas festivaliui parengė Lietuvos popierinių pinigų parodą - eksponuoja visus nuo 1991 metų išleistus banknotus, įskaitant brokuotus su klaidomis, nepasirodžiusius apyvartoje 100, 500 ir 1000 litų nominalus, taip pat ir vadinamuosius maisto talonus. Ultravioletinė šviesa padeda įžvelgti apsaugos ženklus.
Senamiesčio aikštėje, kur tarpukariu stovėjo aukščiausia mieste evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčia, klaipėdiečiai pamatys menininkės Aidos Raimondos Pečeliūnienės projektą po stiklo gaubtų - porceliano lėlių parodą „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“.
Savo lėšomis sukūrusi ir padovanojusi miestui prakartėlėms skirtų religinių kompozicijų rinkinį A.R. Pečeliūnienė sulaukė padėkos – meras V.Grubliauskas jai perduos Klaipėdos vėliavą, teikiamą miestiečiams už išskirtinius nuopelnus bendruomenės labui.
Lietuvos vėliavos spalvomis nušvito Dramos teatro, Rotušės, Centrinio pašto pastatai, „Dienovidžio“ skveras. Studentų namai šalia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos virto „Šimtmečio švyturiu“ - laivų uosto įvaizdį čia kuria šviesos lazerių efektai, languose įvairiomis spalvomis žybsintys skaičiai atspindi istorinę datą
Pirmąkart festivalio žiburiai sumirgėjo ir daugiabučių rajonuose – šviečiančių objektų kolekcija pristatoma Statybininkų prospekte - parke ir tvenkinyje prie Eduardo Balsio menų gimnazijos. Smiltelės gatvėje įkurdinta dar viena intriguojanti šviesų instaliacija „Bermudų trikampis“.
Įspūdingą šviesų fiestą sekmadienį vakare vainikuos švytinčių augintinių eisena “Draugystės žygis“. Visi gyvūnų mylėtojai kviečiami į naktinį paradą su keturkojais, papuoštais žybsinčiais pasaitėliais, lemputėmis ir kitokiais šviesą skleidžiančiais atributais.
Šventinės eisenos pradžioje pirmą kartą žygiuos ir uostamiesčio policijos kinologai su tarnybiniais šunimis. Renginio pabaigoje bus išinktas parado karalius ir karalienė.
Pernai žiemą eisenoje „Draugystės žygis“ iki dalyvavo apie du šimtai aikštėje prie Toravos Anikės paminklo su švytinčiais augintiniais susirinkusių uostamiesčio gyventojų.
