– Dar kartą priminkite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote? – paklausėme 91-erių V.Adamkaus.
– Jau daug kartų pasakojau, kad gimiau Kaune, čia prabėgo visa mano laiminga vaikystė ir dalis jaunystės. Tai vienintelis miestas, kurį aš pažinau ligi tol, kol karas privertė mane palikti gimtąjį kraštą.
– Koks maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Iš atminties vis išnyra Žaliasis kalnas, kur netoliese buvo husarų kareivinės. Spalvingomis uniformomis tviskantis husarų pulkas, lydimas dūdų orkestro, sekmadieniais žygiuodavo į pamaldas Įgulos bažnyčioje. Mes, vaikų būrys, žengdavome koja kojon kartu su kariais visu keliu.
Man tai būdavo didelis įvykis, jo niekada nepamiršau.
– Kuri lietuviška šventė jums smagiausia?
– Turbūt lengvai įspėtumėte – Vasario 16-oji. Nuo pat vaikystės man įsiminė iškilminga šios dienos nuotaika.
Matydavau, kaip švenčia Kaunas: miestas skęsdavo trispalvėse, šokdavo tautiniais drabužiais vilkintys moksleiviai, visose mokyklose vykdavo minėjimai. Ypač įspūdingi būdavo kariniai paradai.
Šventė nuvilnydavo ir per visus Lietuvos miestus bei kaimus. Žmones apimdavo pasididžiavimo savo kraštu jausmas.
– Kokia jums gražiausia Lietuvos vieta?
– Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes man graži visa Lietuva, kad ir kur pažvelgsi. Ypač traukia Zarasų kraštas – tikra ežerų karalija.
Bet jei reikia nurodyti vieną konkrečią vietą, sakyčiau: Kernavė, jos piliakalniai.
Tačiau Lietuvoje daugybė gražių vietų – negaliu nepaminėti ir Neringos, ir Dzūkijos miškų. Žemaičiai turbūt turėtų teisę įsižeisti, jei pamirštume jų krašto grožį.
– Kuris Lietuvos miestas jums atrodo geriausias?
– Tai pats lengviausias klausimas. Aišku, Kaunas. Jo vaizdai, laimingos vaikystės prisiminimai mane lydėjo visą gyvenimą.
– Kurį Lietuvos istorijos veikėją išskirtumėte?
– Kone neišsprendžiama užduotis nurodyti vieną, nes reikėtų vardyti visą būrį asmenybių, kurių veikla be galo svarbi.
Bet vis dėlto išskirčiau Adolfą Šapoką, kuris man padarė didžiulį poveikį.
Mano kartai jis įžiebė meilės tėvynei ugnį ir savo „Lietuvos istorijoje“ skyrė garbingą vietą visiems mūsų nusipelniusiems praeities veikėjams – nuo pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų iki iškilių jo gyvenamojo laikotarpio politikų.
– Su kokia Lietuvos asmenybe norėtumėte papietauti ir ką aptartumėte?
– Daug būtų kandidatų. Bet jei reikia rinktis vieną asmenį, tai būtų meno žmogus – Violeta Urmana, visame pasaulyje Lietuvą garsinanti solistė. Labai mėgstu muziką ir būtų labai įdomu klausytis jos pasakojimų apie garsius muzikus, gastroles.
– Kokia jūsų mėgstamiausia muzikos grupė, atlikėjas arba lietuviška daina?
– Neminėsiu operų, nors jų labai mėgstu klausytis. Arčiausiai širdies – Vytautas Kernagis. Jį artimai pažinojau, ne kartą asmeniškai bendravome.
Tai buvo įdomus, žavus, spalvingas atlikėjas, įtaigiai perteikdavęs lietuviškos dainos dvasią.
– Kokia lietuviška prekė jums labiausiai patinka?
– Labai paprasta atsakyti: lietuviška ruginė duona.
– Koks jums skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Mano skonis lietuviui tradicinis – cepelinai ir bulviniai blynai.
– Kokie penki lietuviški žodžiai jums gražiausi?
– Lietuvių kalba labai turtinga – turi daug gražių žodžių.
Pradėčiau vardyti tokia seka: tėvynė, laisvė, meilė, pagarba, pakanta – kitokiam žmogui, kitaip mąstančiam.
– Kokie lietuviams būdingi charakterio bruožai ir kaip jie dažniausiai pasireiškia?
– Lietuviai yra darbštūs, pareigingi ir pasitikintys. Gal tai ir būtų ryškiausi mūsų tautos charakterio bruožai, padedantys mums įveikti visokius sunkumus, todėl net nepalankiomis sąlygomis ar atsidūrę svetur atkakliai kuriame sau ir savo šeimai geresnį gyvenimą.
– Kokia lietuviška patarlė ar posakis jums labiausiai patinka?
– Daug patarlių ir posakių ateina į galvą. Gal rinksiuosi: „Negirk dienos be vakaro.“
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– ... kaip gali nemylėti tėvynės? Neįsivaizduoju žmogaus, kuris nejaučia meilės savo gimtajai šaliai, nes ji – tai jis pats, jo asmenybės šerdis.
Lietuva – ir mano, ir visų lietuvių šaknys, kad ir kur gyvenimas žmogų nublokštų.
Visos mūsų tėvynės sėkmės – ir mūsų laimėjimai, visi prisidedame, visos problemos – ir mūsų rūpestis.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai ir lietuviams valstybės atkūrimo šimtmečio proga?
– Tvirtai ir ryžtingai ginkime Lietuvos laisvę ir demokratiją, pasitikėkime vieni kitais ir savo valstybe, kurkime šviesesnę, gražesnę ir turtingesnę mūsų tėvynę, kurioje visiems būtų gera gyventi.
