Apie tai, kad R.Vanagaitei apdovanojimą „Už indėlį atkuriant didžiausios Lietuvos žydų tragedijos istorinį teisingumą“ įteikė organizacija, kuriai vadovauja su Kremliumi siejamas Moshe Kantoras, praneša naujienų portalas Delfi.lt.
„Aš nesu herojė. Netgi neypatingai drąsus žmogus. Esu paprasčiausia vidutinio amžiaus lietuvė moteris su širdimi. Rūpestinga širdimi“, – R. Vanagaitės kalbą, sakytą apdovanojimo ceremonijoje percitavo minėtas portalas.
Rusijos verslininko M.Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas jau anksčiau užstojo R. Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.
„Turėtų būti neįsivaizduojama, kad 2017 metais vien dėl politinių priežasčių yra draudžiama spausdinti knygas, kuriose išreikštoms pozicijoms ne visi pritaria. Rūta yra drąsi moteris, kurios balsas yra reikalingas lietuviams, norint susipažinti su savo praeitimi, ypač per Holokaustą, ir ji turėtų būti giriama, o ne puolama“, – sakė M. Kantoras.
Pareiškime Lietuva raginama tinkamai įvertinti nacių kolaborantų vaidmenį Holokauste. Rašytoja, viešųjų ryšių specialistė R. Vanagaitė sulaukė kritikos, kai, remdamasi KGB dokumentais pareiškė, esą vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB.
Tuometinis R. Vanagaitės gyvenimo draugas nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas teigė, kad jis galėjo būti susijęs su Holokaustu. Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto.
Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas– Vanagas buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas. Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A. Ramanausko – Vanago metais, minint jo 100-ąsias gimimo metines.
