Prezidentei Daliai Grybauskaitei B.Valionytė priminė: o ką gi šalies vadovė veikė nepriklausomybės išvakarėse. Prezidentūros atstovai tvirtina, kad uždarų iškilmių nerengia niekam ir pakvietė signatarus švęsti kartu su tauta.
Kokia gi yra situacija? Signatarų nuopelnai jau įvertinti žemės sklypais, žemės neprašė vos keli. Iš 92 gyvų likusių signatarų 72 gauna rentas, mirusių signatarų sutuoktiniams mokamos našlių rentos. Dar visai neseniai išardytas privilegijuotųjų ratelio poliklinikos filialas, kur signatarai ir kiti nusipelnę pas gydytojus patekdavo be eilės. Kodėl signatarai – griovę komunistinę privilegijų sistemą, iki šiol tebesiilgi nomenklatūrinių tradicijų?
Lietuvos šimtmečio minėjimo išvakarėse pratrūko signatarų klubo prezidentė B.Valionytė. Ji signatarų vardu pasipiktino, kad valstybės vadovė nerengia kviestinių priėmimų. Kovoję prieš nomenklatūrinę privilegijuotųjų sistemą signatarai, atrodo, ilgisi nuverstos sistemos tradicijų. Tačiau Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas teigia, dėmesys signatarams nebūtinai turi būti rodomas išskirtiniais kvietimais, ko pasigedo B.Valionytė.
„Kai žinome praeitį, tradicijas, kurios buvo prieš 3 dešimtmečius, ir dabartį, dėmesys nebūtinai rodomas nemokamais bilietais ar išskirtiniais kvietimais. Juolab, renginiai, kurie vyksta, yra pakankamai atviri ir kiekvienas norintis gali dalyvauti ir kartu švęsti valstybės kūrimo šimtmetį“, – „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7” teigė A.Anušauskas.
Dėmesio pasigedusi signatarų klubo prezidentė šimtmečio minėjimo išvakarėse valstybės prezidentei dūrė giliai į paširdžius. „Aukščiausioji Taryba yra Sąjūdžio žmonės. D.Grybauskaitė, mano turima informacija, jame nedalyvavo“, – teigė B.Valionytė.
O istorikai prisimena, kaip už laisvę atsilygino kitos iš sovietų okupacijos išsivadavusios šalys.
„Be abejonės jie nori, kad dėmesys dar kartą būtų parodytas, nors jis nuolat rodomas ir įtvirtintas įstatymuose. Tai pakankamai išskirtinis dėmesys, ko nėra padariusios kitos nepriklausomybes atkūrusios valstybės, pavyzdžiui, Estija“, – teigė A.Anušauskas.
Kovo 11-osios akto signatarų nuopelnus įsivertino patys signatarai, kėlę rankas už teisės aktus, kuriais visiems signatarams lengvatinėmis sąlygomis turėjo atitekti sklypai. Signatarų klubo prezidentė sklypą išsirinko Vilniuje, netoli centro. Tik keli signatarai sklypų neėmė, vienas tokių Eugenijus Gentvilas, kuris siūlė, kad signatarams turėtų priklausyti viso labo dvi privilegijos.
„1992 m. manęs neišrinko į Seimą ir paprašė parengti signatarų statuso projektą. Pateikiau projektėlį, kuriame dvi privilegijos – kad būtų palaidoti valstybės lėšomis ir kad išsaugotų diplomatinį pasą kaip signatarai. Viskas“, – sakė E.Gentvilas.
Iš 92 gyvų signatarų apie 70 gyvena iš signatarų rentos. Signatarų klubo prezidentė B.Valionytė nedirba jau 14 metų, renta jai mokama nuo 2004-ųjų.
Tačiau ne visi signatarai sutiko su tokia B.Valionytės pozicija. Kai kurie tokius pareiškimus vertina, kaip norėjimą perdėto dėmesio.
„Kiekvienas žmogus, kuris reiškia pretenziją, tai daro iš menkystės ir nepilnavertiškumo. Aišku, kiekvienas turime skirtingą supratimą. Aš jaučiuosi skolinga žmonėms, nes jų pasitikėjimas padarė mano gyvenimą prasmingą. Išskyrus dėkingumą ir skolingumą nieko nejaučiu. Kiti jaučiasi, kad jie nuveikė kažką nežmoniškai didvyriško ir nori kažkokios pagarbos. Po Nepriklausomybės aktu svarbūs tik 3 parašai: V.Landsbergio, L.Sabučio ir dar kažkieno. Mes tiesiog patvirtinome, kad mes už, kad pasaulis matytų, kad rinktų žmonių dauguma yra už nepriklausomybę. Galiu pareikšti užuojautą žmonėms, kurie jaučiasi svarbūs dėl to, kad pasirašė“, – teigė signatarė Nijolė Oželytė.
Signataro renta siekia 1300 eurų. Ji kone puse šimto didesnė už vidutinę algą, 3 kartus didesnė už minimalią algą, 4 kartus didesnė už vidutinę senatvės pensiją ir 8 kartus didesnė už bazinę pensiją.
Paskutinis rentos paprašė į Seimą neperrinktas Albertas Šimėnas, buvęs ministras pirmininkas, kuris lemtingąją sausio 13-osios naktį pasipustė padus ir su visa šeima dingo.
Rentos taip pat mokamos ir signatarų našliams. Jų skiriama tiek daug, kad per dieną Seimo kanceliarija nespėjo suskaičiuoti. Rentos taip pat gali prašyti ir signatarų palikuonys.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
