Kaip pabrėžė parlamentaras, Europos Sąjunga (ES) toli gražu nėra gimstamumo lyderė ir už tai jau dabar brangiai moka visuomenės senėjimo nulemtomis problemomis - didžiulėmis išlaidomis sveikatos ir socialinei apsaugai.
„Pasaulio banko reitinge pagal gimstamumą visos ES valstybės - antro šimtuko pabaigoje, trečio pradžioje. ES ateities analizė parodė, kad 2050 metais, norint išlaikyti tokį pat ekonominį tvarumą, kad būtų kompensuotas visuomenės senėjimas, reikės 100 mln. emigrantų“, - pabrėžė R. Dagys.
Pasak jo, tarptautinėje konferencijoje bus pasikeista nuomonėmis, kokios priemonės gimstamumui didinti pasiteisinusios, kokios ne, ko galėtume pasimokyti iš kolegų.
„Lietuva iš ES valstybių yra tarp 7, kuriose nuo 2010 iki 2015 metų gimstamumas augo, visose kitose gimstamumas krenta, įskaitant Skandinaviją, turtingąsias valstybes, tokias kaip Prancūzija, Vokietija“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.
Kaip priminė R. Dagys, demografinė krizė Lietuvoje buvo 2002 metais. Parlamentaro žodžiais, tuomet buvome ties išmirimo riba.
„Priėmus tam tikrus įstatymus, situacija keitėsi. Dėl dvejus metus mokamų motinystės išmokų mes buvome lyderiai, bet dabar daugelis valstybių mus beveik ir lenkia, jie priemones perėmė sau“, - sakė parlamentaras.
Išankstiniais Lietuvos statistikos duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų (2017 m. sausio 1 d. - 2 mln. 848 tūkst.) Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 37,8 tūkst. (1,3 proc.), 2016 m. - 40,7 tūkst. (1,4 proc.).
2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių. Gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1 tūkst., arba 3,3 proc.
2017 m. buvo įregistruota 20,9 tūkst. santuokų, ištuokų registruota 8,3 tūkst. ir tai yra 0,6 tūkst. porų mažiau negu prieš metus. Ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 3,1 (2016 m.) iki 2,9 (2017 m.) Pernai 100 santuokų teko 39,7 ištuokos (2016 m. - 41,6).
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pabrėžė, kad tarptautinė diskusija apie Europos ateitį reikalinga, kad galėtume remtis patikrinta ir pasiteisinta patirtimi.
„Pavyzdžiui, latviai buvo pirmieji, kurie įsteigė vaikų išlaikymo fondą. Paskui vadinamasis alimentų fondas atsirado ir šiuo metu yra perduotas „Sodrai“ Lietuvoje“, - dėkodama latviams už bendradarbiavimą socialinės politikos srityje sakė R. Baškienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė vaikų teisių apsaugos srityje dirba nuo 2005 metų ir pastebi, kad įstatymai visai neblogi, tik yra daug trūkumų juos įgyvendinant.
Parlamentarė apgailestavo dėl stringančio Šeimos politikos įstatymo, kuris yra priimtas. „Vyriausybė buvo įgaliota iki vasario 28 dienos parengti jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus, tačiau tenka nusivilti, kad iki vasario 28-osios tikrai jų neturėsime“, - sakė Seimo narė.
Kaip pabrėžė R. Šalaševičiūtė, parlamentinės kontrolės metu bus atidžiai pasižiūrėta ir kaip įgyvendami siūlymai vaiko teisių apsaugos srityje, pagalbos šeimai modeliai, kurie bus pradėti taikyti nuo liepos pirmosios.
