Komisija situaciją dėl maisto produktų tyrė kelis mėnesius. Tyrimo metu apklausti buvę ir esami ministrai, ministerijų atstovai, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius, gamintojų ir prekybininkų atstovai.
Nustatyta, kad kai kurių Vyriausybės institucijų vadovai dar 2011 metais turėjo žinių, kad į Lietuvą įvežamų maisto produktų, kurių kokybė skiriasi nuo parduodamų kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad nė viena iš šių institucijų nesistengė šios problemos išspręsti.
Dalis antrarūšius maisto produktus gaunančių ES valstybių jau tuomet aiškinosi padėtį, tačiau nei Žemės ūkio ar Teisingumo ministerijos, nei VMVT ar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesiėmė iniciatyvos, kad situacija būtų aiškinamasi Lietuvoje.
Laikinosios komisijos posėdyje dalyvavęs V.P.Andriukaitis sakė, kad kol kas nėra duomenų, kurie įrodytų, kad ši problema aptinkama tik kai kuriose šalyse. Jo teigimu, rezultatai rodo, kad tai yra visos ES problema.
Tyrimą atlikę Seimo nariai pritarė tokiam eurokomisaro pastebėjimui. Be to nustatyta, kad toli gražu ne visi Lietuvą pasiekiantys produktai yra kitokios sudėties ar prastesnės kokybės. Anot G.Burokienės, kai kurie atvejai visiškai priešingi – Lietuvą pasiekia net geresnės kokybės produktai.
Trečiadienį vienbalsiai priėmė išvadas, kuriomis Vyriausybei siūlo 2019-aisiais numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų kokybės ir sudėties tyrimams atlikti. Likusios ES šalys ketina tyrimus atlikti iki šių metų gruodžio mėnesio. Be to, siūloma, kad ant skirtingos sudėties produktų būtų ženklinimas, nurodantis, skiriasi vieni ar kiti produktai.
Kainos kilti neturėtų
Komisijos pirmininkė G.Burokienė po posėdžio sakė, kad galutinėse tyrimo išvadose kalbama apie maisto produktų ženklinimą ir kokybę. „Nėra kokybės apibrėžtumo. Nėra ES apibrėžta, kas tai yra kokybė, Lietuvoje taip pat nėra apibrėžta, kokia turi būti prekių kokybė“, – sakė parlamentarė.
Siūloma, kad maisto prekės, kurių sudėtys skiriasi nuo tokių pačių, tik parduodamų kitose šalyse, būtų atitinkamai žymimos. Baiminamasi, kad papildomas žymėjimas gali lemti maisto produktų kainų augimą, tačiau G.Burokienė patikino, kad bus kalbamasi su verslo atstovais ir stengiamasi, kad našta negultų ant vartotojų pečių.
„Į Vyriausybę kreipsimės su pasiūlymais dėl ženklinimo ir dėl tyrimo išplėtimo. Ženklinimas yra ir kitose šalyse, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad tai kitokios sudėties produktas. Jau dabar kai kurie yra žymimi, bet mūsų vartotojas nėra informuotas“, – sakė G.Burokienė, pridurdama, kad žymėjimas galėtų būti tiesiog skirtingos spalvos taškelis ant pakuotės.
Be to, politikė pastebėjo, kad kitų valstybių nevyriausybinės organizacijos iniciatyvos dėl tokios situacijos sprendimo ėmėsi anksčiau, tačiau mūsų šalies nevyriausybinės organizacijos to nepadarė.
Išvadas teiks Europos Komisijai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas komisijoje Kazys Starkevičius žurnalistams sakė, kad nebuvo nustatyta, jog Lietuvai būtų tiekiami ES kokybės reikalavimų neatitinkantys produktai.
„Tačiau yra tam tikri sudėties skirtumai. Vėlgi, kai yra produktai tiekiami iš vienos bazės yra vienoki rodikliai, kai iš kitos – kiti. Čia pasirenka tų prekių tiekėjai, kurie tiekia į Lietuvą. Prekės, kurios labai ženkliai neatitinka, turėtų būti žymimos, parašyta, koks tai yra skirtumas“, – kalbėjo konservatorius.
Dabar bus laukiama Europos Komisijos, kuri pažadėjo vykdyti tolesnį tyrimą, išvadų. Tikimasi, kad Europos Komisijos susidomėjimas parodys gamintojams, kad negali būti piktnaudžiaujama produktų sudėties pakeitimais.
„Mūsų išvados bus nusiųstos Europos Komisijai. Buvo pasikviestas komisaras Andriukaitis, lauksime žinių bendro ES tyrimo. Numatytos kitiems metams lėšos, kad būtų tiriama ne tik maisto, bet ir kitų į Lietuvą patenkančių produktų kokybė. Duodamas signalas mūsų visuomenei, kad ateityje bus plačiau domimasi, kokie produktai yra tiekiami“, – sakė K.Starkevičius.
