To ir reikėjo tikėtis iš opozicijos atstovo, tuo tarpu apie kitas galimas politiko pasitraukimo iš Seimo priežastis kalbama tik puse lūpų. Turbūt vertėtų herojų išlydėti kaip dera, skaidriai – nenuslepiant kai kurių su jo verslo interesais susijusių faktų, juolab, kad rinkėjai turi teisę žinoti, kaip dirbo jų išrinktas atstovas, net jei ir atsisako rinkėjų pasitikėjimo.
Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai įsitikinę, kad parlamentaro T. Langaičio veikla susijusi su kriptovaliutų verslo įmone, kuriai jis patarinėjo, yra Konstitucijos 60 str. pažeidimas. Už tokią veiklą „Baltųjų pirštinių“ iniciatoriui būtų galima surengti apkaltą.
„Galbūt, tai supratęs jaunasis konservatorius T. Langaitis ir suskubo trauktis iš Seimo? Tačiau stebina, kodėl apie skaidrumą garsiai deklaravęs Seimo narys, sau taikė kitokius standartus?“, – sako Seimo LSDD frakcijos narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.
Š. m. vasario 24 d viename iš naujienų portalų buvo teigiama, kad Seimo narys T. Langaitis yra privačios bendrovės „Debitum Network Limited“ patarėjas, atsakingas už ryšius su investuotojais. Seimo narys šią informaciją viešai patvirtino, pažymėdamas, kad šią veiklą vykdo neatlygintinai. Publikacijoje taip pat aprašomi įvairūs T. Langaičio atlikti verslo sandoriai, kas suteikia pagrindo manyti, kad Seimo narys, eidamas savo kaip Seimo nario pareigas, faktiškai užsiėmė ir verslu.
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime suformulavo oficialią konstitucinę sąvokos „darbas“ doktriną, pažymėdamas, kad sąvoka „darbas“ apima bet kokią veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar už ją yra atlyginama, ar ne.
Kitas publikacijoje minimas T. Langaičio atliktas kriptovaliutos vienetų įsigijimo sandoris taip pat kelia klausimų – ar sandoris atitiko rinkos kainą; ar negalėjo būti traktuojamas kaip bendrovės „Debitum Network Limited“ atlygis Seimo nariui už jo patarėjo darbą šioje bendrovėje?
„Tuo, žinoma, turėtų domėtis žiniasklaidos atstovai. Beje, taip pat kyla klausimas, ar Seimo narys T. Langaitis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų 2017 m. gruodžio mėnesį Seimo valdybos sprendimu vykdamas į komandiruotę Belgijoje, į diskusiją „Kriptovaliutos reguliavimas ir masiškai priimami įstatymai Europoje: privalumai ir trūkumai“ atsižvelgiant į tai, kad T. Langaitis ir jo valdoma kompanija aktyviai dalyvauja kriptovaliutų versle“, – svarsto LSDD frakcijos narys.
„Baltos T. Langaičio pirštinės“ po truputį tamsėja, kai žinai dar ir šį faktą, kad politikas investavo į bendrovę „Debitum Network Limited“, kuri įsikūrusi ofšorinėje zonoje. O tai jau Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimas ir abejotina, ar tinkama „baltųjų pirštinių“ atstovui.
