Šimtai lankytojų, aukščiausių politikų bei svečių sveikinimo kalbos, prestižinė Europos parlamento salė – taip praėjusią savaitę atrodė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimas Briuselyje. Jį savo pajėgomis suorganizavo Lietuvos atstovai Europos parlamente.
Vis dėlto, nors europarlamentarų iš Lietuvos čia yra 11, renginį organizavo tik 7. Likę keturi nei prisidėjo prie organizavimo, nei tame renginyje dalyvavo. Panaši padėtis – ir lietuvių bendrystės fronte europarlamente apskritai. Mūsiškiai čia ne itin stengiasi bendrauti – nei to nori, nei jiems to reikia.
Iškilmės – solidžios
Šimtosios Vasario 16-osios minėjimą europarlamente Lietuvos europarlamentarai ir jų padėjėjų komandos ėmėsi organizuoti dar praėjusią vasarą – jau tuo metu reikėjo bent užsakyti žymaus muziko Yehudi Menuhino vardu pavadintą salę, kurioje nuolatos vyksta įvairūs renginiai.
Savaitė po vasario 16 d. buvo pasirinkta todėl, kad galėtų dalyvauti visi, kas tą datą norėjo pirmiau pažymėti pačioje Lietuvoje.
Renginio ir po jo vykusio priėmimo finansavimui buvo pasitelktos tiek europarlamentarų turimos savo reprezentacinės lėšos, tiek jų atstovaujamų politinių frakcijų biudžetai, o pagrindinį organizacinį darbą dirbo politikų padėjėjų komandos.
Į renginį atvyko būrys politikų ir iš Lietuvos – daugiausia Seimo nariai, vadovaujami paties Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Daugumą iš maždaug trijų šimtų svečių, panašu, ir sudarė lietuviai – tiek atvykę iš Lietuvos, tiek dirbantys įvairiose Europos Sąjungos (ES) įstaigose Briuselyje.
Kalbomis lietuvius pagerbė ir aukščiausi ES bei Europos parlamento pareigūnai. Sveikinimo žodį vaizdo įraše, atsiųstame iš Romos, tarė parlamento vadovas italas Antonio Tajani. Jis, tiesa, gerokai suerzino lietuvius, iš pradžių pažadėjęs asmeniškai dalyvauti renginyje, o po to vis dėlto išskubėjęs į jam itin svarbių parlamento rinkimų Italijoje finišo tiesiają.
Asmeniškai kalbą iš tribūnos sakė Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris, o Lietuvos europarlamentarų vardu kalbėjo ilgiausiai čia dirbanti Lietuvos atstovė Laima Andrikienė.
Tačiau po kalbų ir choro „Jazz Island” koncerto vykusiame priėmime Lietuvos europarlamentarams atstovavo tik L.Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Bronis Ropė ir Algirdas Saudargas.
Tai ir buvo tie, kurie su savo komandomis vienaip ar kitaip prisidėjo organizuojant šį renginį. Tuo tarpu už borto liko Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.
Politikui sutrukdė lova
Kai kurie iš Lietuvos europarlamentarų, neprisidėjusių prie šimtmečio minėjimo, tą dieną ir paties renginio metu buvo ne tik Briuselyje, bet ir pačiame Europarlamente. Vienas iš tokių – buvęs „tvarkietis“, „darbiečių“ lyderis, o dabar be partijos likęs V.Mazuronis.
Tai, kodėl niekaip neparėmė kolegų organizuojant tokią šventę, V.Mazuronis „Lietuvos rytui“ paaiškino paprastai – gulėjo ligos patale.
„Prieš tai apie dvi savaites gulėjau ligoninėje, tad nelabai galėjau ką nors padaryti. O, be to, ir nelabai žinau, kas ten vyko. Lyg tai vyko kažkoks bendravimas – jei vyko – patarėjų lygmenyje, tai net nežinau, ką čia galiu pakomentuoti.
Šiaip su Vasario 16-osios šventimu viskas buvo tvarkoje – atšvenčiau Lietuvoje, Šiauliuose, kaip ir priklauso“, – sakė politikas.
Taigi, jis taip ir nesugebėjo paaiškinti, žinojo ar nežinojo apie renginį, organizuojamą dar nuo vasaros, ir ar buvo kviečiamas prie jo prisidėti.
„Jei nebūčiau turėjęs iš anksto suplanuotų susitikimų, tikrai būčiau sudalyvavęs“, – paklaustas, kodėl bent neapsilankė tautiečių bei kolegų šventėję, atsakė V.Mazuronis.
Lietuviams bendrauti nereikia
Ar tik šis epizodas neatspindi ir visų lietuvių santykių europarlamente apskritai?
Juk dar pirmają Europos parlamento kadenciją į jį išrinkti Lietuvos atstovai, nors ir priklausė skirtingoms frakcijoms, mėgino palaikyti asmeninius ryšius, nuosekliau derinti veiksmus tarpusavyje bei su visomis Lietuvos valstybės institucijomis, tačiau greitai šie mechanizmai ėmė gerokai šlubuoti ir lūžinėti.
O kaip yra dabar?
Pasak V.Mazuronio, jokios neformalios bendros grupės Lietuvos europarlamentarai nesudaro ir jis teigė apskritai nepamenantis, kada jie visi vienu metu buvo susitikę.
Pasak politiko, to ne itin ir reikia, nors tokiai šaliai, kaip Lietuva, tai ir „būtų geriau“. Tačiau, V.Mazuronio teigimu, lietuviai ir taip pakankamai pabendrauja paties parlamento struktūrose bei kartu keliaudami į Lietuvą ir atgal arba po likusį pasaulį.
Tuo tarpu L.Andrikienė „Lietuvos rytui“ teigė, jog prie šventės organizavimo buvo kviečiami prisidėti visi Lietuvos europarlamentarai.
„Vienintelis V.Tomaševskis teigė, jog mėgino, bet negali gauti paramos iš savo frakcijos, o jo padėjėjai lankydavosi bendruose padėjėjų susitikimuose. O kodėl taip atsitiko, aš nežinau, galiu tik labai apgailestauti, kad kolegos neprisijungė“, – diplomatiškai atsakė politikė.
Pasak jos, su kai kuriais iš šių kolegų ji kartu grįžo lėktuvu į Lietuvą, tačiau apie šią situaciją net nekalbėjo.
Seimo galva skundėsi nežinia
L.Andrikienė sakė, kad bendrų veiksmų lietuvių europarlamentarai tarpusavyje nekoordinuoja net ir tais atvejais, kurie tiesiogiai liečia Lietuvos ekonominius ir politinius interesus.
„Žinoma, nėra ko tikėtis šimtaprocentinės vienybės – čia juk parlamentas, o mes visi iš skirtingų stovyklų. Tačiau yra tokių klausimų, kur pajėgas tikrai reikėtų jungti ir bent žinoti, kur, kas, ką daro ir galėtų daryti – pavyzdžiui, derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, kur yra daugybė dalykų, tiesiogiai liečiančių Lietuvos interesus“, – sakė L.Andrikienė.
Jos teigimu, iš Lietuvos valstybės institucijų nuoseklų ryšį su visais Lietuvos europarlamentarais palaiko tik Užsienio reikalų ministerija ir atstovybė prie ES.
„Seimo Europos reikalų komitetas taip pat mus informuoja apie savo darbotvarkes ir aš, jei galiu, stengiuosi palaikyti ryšį. Tuo tarpu Seimo pirmininkas su mumis visais buvo susitikęs pirmą kartą tik per šias Kalėdas.
O ir tai pagrindinė pokalbio tema mane gerokai nustebino – jis tik skundėsi, kad labai mažai žino apie mūsų veiklą“, – skėstelėjo rankomis europarlamentarė.
