Palemone namų neteko kaunietis Romas Jančiauskas. Vyras, kurio name gaisras kilo nuo katilo, liko ne tik be pastogės, bet ir be visų daiktų, nes iš gaisro spėjo pabėgti vienomis trumpikėmis.
Vilijampolėje gyvenusiam Leonardui Radionovui liko tik stebėti, kaip ugniagesiai gelbėtojai tramdė jo šeimos medinuke įsisiautėjusią ugnį, kuri įsiplieskė nuo elektrinio šildytuvo. Vyras šiais metais palaidojo žmoną ir motiną, todėl sudegęs namas jam sukėlė tikrą šoką. L.Radionovas sakė neįsivaizduojantis, kas jam gali ištiesti pagalbos ranką.
Kauno savivaldybės atstovai pranešė, kad šiokia tokia piniginė parama padegėliams priklauso.
Neturintiems kur gyventi skiriami ir laikini būstai.
Padegėliams lieka tikėtis kitų žmonių gerumo ir paramos. Tokių gerų pavyzdžių pasitaiko.
Liko vienomis trumpikėmis
Vasario 24-osios rytas dar ilgai kels siaubą kauniečiui R.Jančiauskui. Vyras gyveno Palemone, gražioje vietoje Gryžuvos gatvėje. Dailiame nedideliame vieno aukšto name su mansarda buvo įrengtas ne tik kietojo kuro šildymo katilas, bet ir priešgaisrinis detektorius.
Tą šeštadienio rytą nieko blogo neįtariantį R.Jančiauską pažadino šio detektoriaus sirena.
„Nulėkiau į rūsį, kur buvo įrengtas katilas. Iš ten plūstelėjo dūmai, todėl puoliau gelbėti miegojusios draugės. Kai išlėkėme į kiemą, ugnis jau naikino namą. Viskas įvyko labai greitai, nespėjome pasiimti jokių daiktų. Į kiemą išbėgau vienomis trumpikėmis. Vienintelė paguoda, kad patys nenukentėjome“, – pasakojo namų netekęs kaunietis.
Nuodėguliai drasko širdį
Mediniame name, kurį statė jo tėvas, o R.Jančiauskas jam padėjo, vyras gyveno 40 metų.
Kad būtų saugiau, būste buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija. Tačiau namo kaunietis apdraudęs nebuvo.
„Po gaisro labai skaudėjo galvą, taip pat ir širdį. Puoselėtas, prižiūrėtas namas sudegė taip, kad atstatyti jo nepavyks. Teliko nugriauti nuodėgulius“, – guodėsi kaunietis.
Jau pirmadienį gaisravietėje darbavosi darbininkai. Jie pjaustė sudegusias namo liekanas.
„Negaliu žiūrėti į sudegusį namą. Noriu, kad jis kuo greičiau būtų nugriautas, kad gaisro židinys neprimintų nelaimės. Tada bandysiu gyvenimui pritaikyti greta stovėjusį ir, laimei, nenukentėjusį ūkinį pastatą“, – sakė R.Jančiauskas.
Iš karto po gaisro vyras prisiglaudė pas seserį. Dabar gyvena pas ją arba nakvoja pas vieną ar kitą bičiulį.
Gyvenimo pradžiai reikia visko
Po gaisro nieko nelaukdamas kaunietis kreipėsi į seniūniją ir miesto savivaldybę pagalbos. Padegėliai, kurių turtas nebuvo apdraustas, iš savivaldybės gauna vienkartinę piniginę išmoką.
Seniūnija skyrė šiukšlių konteinerį, į kurį galima mesti atliekas – sudegusį šiferį, kitas medžiagas.
„Kad skyrė konteinerį, malonu. Tačiau to per maža. Atliekų bus kur kas daugiau, už jų išvežimą teks mokėti pačiam. Kol kas labiausiai ir reikia, kad kas nors padėtų išvežti atliekas. Ir viso kito reikės, nes neliko nei daiktų, nei buitinės technikos. Esu neįgalus, todėl pinigų įsikurti iš naujo taip pat reikėtų“, – neslėpė vyras.
Neteko ir artimųjų, ir namų
Pirmadienio popietę žinia apie degantį namą pribloškė ir kaunietį L.Radionovą. Paskambinę kaimynai pranešė, kad dega jo šeimos ir giminių medinis vieno aukšto namas su mansarda.
„Dirbu vairuotoju. Tuo metu buvau Vaišvydavoje. Kai atvykau iki namų, pamačiau, kad visa palėpė išdegusi, gaisrininkai nulupo stogą, pirmasis aukštas taip pat apdegęs ir sulietas“, – nelaimės vietoje kalbėjo vyras.
Matydamas, kaip ugniagesiai gesina jo namus, jis nežinojo, ko griebtis.
„Sausio 21 dieną palaidojau žmoną. Vasario 11-ąją – motiną. Dabar ši nelaimė. Tai kažkoks prakeiksmas“, – sakė L.Radionovas.
Vyras pasakojo, kad tame name gyveno 30 metų. Čia gyvenimą kūrė su žmona, motina. Kitoje namo dalyje iki gaisro gyveno ir uošvė.
„Namas senas, kuklus. Kiek pajėgdavome, patys jį remontuodavome, buvome sukišę pinigų. Name buvo sena krosnis, bet aš šildžiausi elektriniu prietaisu. Išvykdamas į darbą nebuvau jo išjungęs, kad butas neįšaltų. Apsidraudęs turto taip pat nebuvau. Dabar nežinau, ką daryti, ar kas gali padėti. Niekada su tokia nelaime neteko susidurti“, – sunkiai žodžius rinko L.Radionovas.
Parūpino vieną konteinerį
Palemonas ir jame esanti Gryžuvos gatvė yra Petrašiūnų seniūnijos teritorijoje. Laikinai šios seniūnijos seniūno pareigas einantis Raimundas Danilevičius pasakojo, kad R.Jančiauskas, kurio namas sudegė, – šaunus žmogus.
„Anksčiau jis dirbo darbininku vienoje metalo įmonėje. Dabar yra neįgalus. Puikus žmogus, rūpinosi savo namais. Todėl tai, kas nutiko, – tikra nelaimė“, – sakė R.Danilevičius.
Laikinasis seniūnas pasakojo, kad panaši nelaimė Petrašiūnų seniūnijos teritorijoje buvo nutikusi ir pernai, taip pat Palemone, Marių gatvėje. Namas irgi sudegė dėl šildymo kietuoju kuru.
„Tada seniūnija pinigų pagalbai suteikti neturėjo. Džiaugiamės, kad šį kartą su įmone „Kauno švara“ pavyko sutarti, ji beveik labdaringai skyrė konteinerį ir išveš sudegusio namo liekanas. Tai vis geriau nei nieko“, – kalbėjo R.Danilevičius.
Linkę šildytis elektra
Vilijampolės seniūno pavaduotojas Jonas Tarasevičius sakė, kad Raudondvario plente sudegusio namo šeimininkai – taip pat tvarkingi žmonės.
„Gyveno neprabangiai, ne visi tam turi pinigų. Tačiau šeima buvo normali, tvarkinga. Deja, L.Radionovą viena po kitos ištiko nelaimės. Neteko artimų žmonių, o dabar – ir namų. Jis buvo pas mus atėjęs, klausė, ar kokia nors parama jam priklauso. Taip pat sakė, kad dar galvos, kur gyventi ir ar reikės kokios nors pagalbos“, – sakė J.Tarasevičius.
Vilijampolės seniūno pavaduotojas pasakojo, kad šiame gyvenamajame rajone yra nemažai senų medinių namų, kurių šeimininkai šildosi elektra.
„Daugumos senų namų elektros instaliacija sena. Įvykus trumpajam jungimui įsiplieskia ugnis ir namai sudega. Toks atvejis Vilijampolėje buvo ir pernai“, – prisiminė J.Tarasevičius.
Pinigus aukojo visa bendruomenė
Kauno rajone padegėliams taip pat skiriama vienkartinė piniginė išmoka. Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius sakė, kad jei nedraustas namas visai sudega, nukentėjęs asmuo gali gauti pašalpą, siekiančią 3 tūkstančius 800 eurų. Pernai padegėliams buvo išmokėta 1 tūkstantis 400 eurų. Pinigai naudoti šiukšlėms išvežti iš gaisraviečių.
Jei žmonės neturi kur gyventi, gali įsikurti specialiai įsigytuose dviejuose kilnojamuosiuose vagonėliuose. Jie primena vieno kambario butą. Šiuo metu jie tušti.
Šiais metais Kauno rajono savivaldybė planuoja nupirkti dūmų detektorių ir juos įrengti socialinės rizikos šeimų ir vienišų senų žmonių namuose.
Tačiau nelaimės ištiktiems žmonėms suskumba padėti ir kiti gyventojai. Užliedžių seniūnijoje, Sausinės kaime, gyvenusi Žilvijos ir Virginijaus Kleizų bei dviejų jų sūnų šeima tai patyrė.
2003 metais sudegė jų namas. Gaisro metu nukentėjo šeimos nariai. Kol jie gydėsi, girtuokliai išnešiojo paskutinius gaisravietėje buvusius daiktus. Šeima pasistatė palaikius namus ir juose gyveno 11 metų. Bijodami, kad iš pigių medžiagų pagaminta krosnis ir dūmtraukis vėl neužsidegtų, naktimis budėdavo.
Padėti šeimai susitelkė Kauno rajono bendruomenė. Privatūs asmenys ir verslininkai aukojo pinigus. Buvo surinkta 21 tūkst. eurų. Už juos 2015 metais šeimai buvo pastatytas naujas namas iš trijų jūrinių konteinerių. Name įrengtas valgomasis, du miegamieji kambariai, vonia, virtuvė.
Po kurio laiko kaimynai padegėlių šeimai padovanojo ir 11 arų žemės sklypą, kurio vertė – 16,7 tūkstančio eurų. Šeima sklype augina vaisius, daržoves, naminius paukščius.
Savivaldybė skiria ir pinigų, ir laikiną pastogę
Ana Sudžiuvienė, Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja:
„Kauniečiai, kurių namai nukentėjo nuo gaisro ar sudegė, bet turtas nebuvo apdraustas, gali gauti vienkartines pašalpas. Suma gali siekti iki 2 tūkstančių 300 eurų.
Nuo 2017 metų pradžios iki 2018 metų vasario mėnesio vidurio iš gyventojų buvo gauti 8 tokie prašymai ir jiems sumokėta 4 tūkstančiai eurų. Daugelis gavo mažesnes pašalpas, nes jų turtas gesinant gaisrus buvo sulietas. Pinigai buvo skirti tokių būstų kosmetiniam remontui.
Maksimalią sumą gali gauti tie žmonės, kurių namai visiškai sudega.
Gyventojai, nukentėję nuo gaisro ir neturintys kur gyventi, gali apsistoti socialiniuose būstuose. Tokiuose būstuose kauniečiai gali gyventi iki 1 metų.
Tačiau daugelis nukentėjusiųjų nuo gaisrų turi artimųjų, pas kuriuos įsikuria. Todėl per metus vidutiniškai tik 1 ar 2 kauniečiai ar šeimos pasinaudoja galimybe apsistoti savivaldybės suteikiamuose laikinuose namuose.“
