Lietuvoje užsibrėžta iki 2020 m. iš esmės pertvarkyti aukštąjį mokslą. Jau išryškėjo naujųjų universitetų kontūrai, stambinamos studijų programos, investuojama į dėstytojų atlyginimo didinimą, o štai praėjusią savaitę atvilnijo dar viena žinia: šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas negalės rinktis dalies registruotų studijų programų – Studijų kokybės vertinimo centras apribojo priėmimą į du šimtus jų, neatitinkančių kokybės reikalavimų.
Sunerimusius būsimuosius studentus G.Viliūnas nuramino: „Viskas tik į gera – nebebus priimama į nekokybiškas studijas. Turėtumėte tik džiaugtis.“
Apie pastaruosius pokyčius ir apie tai, kaip apskritai sekasi įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kokius jos vaisius ragaus studentai, stojantieji, dėstytojai, kaip bus gerinama studijų kokybė, studentų ir dėstytojų sąlygos, kalbėjomės su švietimo ir mokslo viceministru G.Viliūnu.
– Ko siekiama aukštojo mokslo pertvarka?
– Aukštasis mokslas yra grandis, rengianti produktyviausius visuomenės žmones. Aukštasis mokslas gyvybiškai svarbus visuomenės pažangai, todėl jam skiriama daug dėmesio visų šalių ilgalaikėse strategijose ir politinėse programose.
Norime, kad aukštasis mokslas būtų kuo kokybiškesnis ir konkurencingesnis, kad jis būtų labiau matomas, pripažįstamas tarptautiškai, kad atitiktų tarptautinius standartus.
Ilgalaikėje valstybės strategijoje keliami tikslai bent dviem Lietuvos universitetams patekti tarp 500 geriausių pasaulio universitetų (turėkime galvoje, kad pasaulyje yra apie 20 tūkst. aukštųjų mokyklų, tad čia labai aukštas tikslas), o iki 2030 metų bent vienas turėtų būti tarp 300 geriausiųjų.
Kad geriausi patektų tarp geriausiųjų, visa švietimo sistema turi būti stipri. Negali būti taip, kad leisgyvėje sistemoje plūduriuoja vienas geras universitetas. Todėl visa mūsų šalies švietimo sistema turi būti stiprinama.
Kaip pastebėjo tarptautiniai ekspertai, mūsų aukštasis mokslas kiekybiškai pajėgus, bet jo atitiktis poreikiams nėra ideali: kai kurie aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės dirba darbą, nereikalaujantį aukštojo išsilavinimo, o kai kurie sektoriai skundžiasi nesulaukiantys pakankamai absolventų.
Kartais tai sutampa su pasaulinėmis tendencijomis – tarkime, informacinių technologijų specialistų trūksta visame pasaulyje. Bet yra kitų sričių, kurioms neparengiame pakankamai aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių – pavyzdžiui, pramonininkai skundžiasi, kad trūksta inžinierių.
Vadinasi, yra tam tikras poreikio ir pasiūlos prasilenkimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ką tik atliko visų mūsų šalies sektorių būklės analizę ir pasakė, kad mūsų švietimo sistemoje yra vadinamoji gebėjimų neatitiktis (angl. „skills mismatch“). Tas gebėjimų neatitikties spragas taip pat norime užtaisyti.
– Užmojai pagirtini, bet kokiu keliu eisime?
– Yra visas aukštojo mokslo atnaujinimo priemonių kompleksas. Vienas jų – sutelkti išteklius, nes visi pastebime, kad aukštasis mokslas fragmentuotas, esama daug institucijų ir jos dažnai dubliuoja viena kitą, mokslininkai nesutelkiami į vieną vietą ir dėl to nukenčia tiek studentai, tiek dėstytojų atlyginimai, jų darbo sąlygos, mokslininko karjeros patrauklumas.
Neproporcingai didelės ir aukštųjų mokyklų išlaidos ūkiui ir administravimui. Greta išteklių sutelkimo, dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų kėlimo, investicijų į mokslinę įrangą esminis dalykas yra pertvarkyti studijų programas.
Vienu metu Lietuvoje buvo siūloma iki 1,5 tūkst. aukštojo mokslo programų, o štai Olandijoje, turinčioje 20 milijonų gyventojų, jų pakanka maždaug 700.
Todėl skatiname daugiau dėmesio skirti studijų kryptims, o ne studijų programoms, kurių daugelis dirbtinai suskaidytos. Šiandieniame pasaulyje pernelyg siaura specializacija yra neperspektyvi, būtina visų pirma ugdyti studentų gebėjimą savarankiškai ir kritiškai mąstyti, suteikti jiems ne tik pagrindinės, bet ir gretimų studijų krypčių pagrindus, taip pat gerus socialinius įgūdžius, gebėjimą dirbti kartu ir pilietinę orientaciją.
Ką tik Lietuvoje atliktas pirmasis studijų krypčių akreditavimas. Kaip paaiškėjo, nemažai studijų programų – beveik trečdalis iš dabartinių – yra registruotos kryptyse, kuriose jas vykdančios aukštosios mokyklos neperžengia minimalios kokybės kartelės. Į šias programas šiemet priėmimas nebebus vykdomas. Taigi studijų programų liks mažiau, bet likusios bus stipresnės.
Iš viso aukštosiose mokyklose neliks per 400 studijų programų. Dalies jų dar prieš prasidedant akreditavimui atsisakė pačios aukštosios mokyklos, kitas kaip nepakankamai kokybiškas įvertino kokybės užtikrinimo agentūra.
Pertvarka apima ir studijų trukmę. Daugelis akademinio pasaulio atstovų palaikytų bakalauro studijų trumpinimą iki 3 metų. Tokios kryptys kaip vadyba, ekonomika pasaulyje yra trumpesnės. Net inžinerinės pakraipos Kauno technologijos universitetas kalba, kad yra pasiruošęs intensyvinti bakalauro studijas, sutalpinti jas į trejus metus.
Diskusija dėl trumpesnių bakalauro studijų dar tęsis, bet tikimės, kad 2019 metų priėmime į aukštąsias mokyklas jau matysime naują vaizdą. Tikrai turėtų atsirasti trumpesnių bakalauro studijų pasiūla.
– Visuomenėje mūsų aptariama reforma pirmiausia asocijuojasi su aukštųjų mokyklų jungimu. Kada universitetų tinklas bus galutinai pertvarkytas? Kaip jis tada atrodys? Kaip pertvarką pajusime jau šiemet?
– Aukštasis mokslas yra tikrai ne tai, kokiomis iškabomis papuošime pastatus. Jo kokybė labiausiai priklauso nuo dėstytojų darbo ir studentų studijų sąlygų.
Tinklo pertvarka nėra pats sau tikslas – tai priemonė sutelkti mokslinius ir pedagoginius išteklius, sumažinti programų dubliavimąsi, užtikrinti aukštesnį mokslinių tyrimų lygį ir geriau atitikti šalies bei kiekvieno studijuojančiojo poreikius. Silpstančios aukštosios mokyklos mažai rūpinasi kokybe ir poreikių atitikimu – joms svarbiausia išlikti.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama universitetams, nes jie – didžiausia ir reikšmingiausia mūsų aukštojo mokslo dalis. Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo procesui vadovauja Lietuvos Respublikos Seimas, jis yra patvirtinęs planą, kaip turėtų atrodyti Lietuvos universitetų sistema. Procesas jau turi aiškius sprendimus.
Vilniuje iš keturių didžiausių universitetų susiformuos du. Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetai susijungs į didelį inovatyvų universitetą, kuriame bus suderinti socialiniai ir technologiniai mokslai.
Vilniaus universitetas, kaip seniausia ir labiausiai klasikinį universiteto pobūdį atitinkanti aukštoji mokykla, prisijungs Šiaulių universitetą ir sustiprins šią regioninę aukštąją mokyklą, kurios viena pagrindinių funkcijų – rengti mokytojus. Vilniaus universitetas taip pat perims mokytojų rengimo lyderio funkciją Vilniuje ir Vilniaus regione, kurią iki šiol atliko Lietuvos edukologijos universitetas.
Šalia šių dviejų didelių universitetų šalies sostinėje ir toliau veiks specializuotos menų aukštosios mokyklos ir Lietuvos karo akademija. Jau pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijai bus pastatyti nauji rūmai Olandų gatvėje.
Po šios pertvarkos Vilniuje susiformuos menų ir kūrybinių industrijų žiedas aplink Kalnų parką, apimantis Vilniaus dailės akademiją, Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Dizaino fakultetą ir kūrybiškąjį Užupio rajoną – tai bus europiniu mastu unikali kūrybinio potencialo sankaupa.
Lietuvos edukologijos universitetas yra apsisprendęs susijungti su Vytauto Didžiojo universitetu. Kaune bus suformuotas antrasis svarbiausias šalies mokytojų rengimo centras.
Vytauto Didžiojo universitetas dar prisijungs Aleksandro Stulginskio universitetą, kurio pagrindinė specializacija – žemės ūkio mokslai.
Nedidelė Kauno aukštoji mokykla Lietuvos sporto universitetas įsilies į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Tai logiška, nes jo veikla susijusi su sveikatingumo problematika, o stipriausi moksliniai ištekliai veikia medicinos moksluose.
Taigi Kaune iš šiuo metu veikiančių penkių valstybinių universitetų susiformuos trys. Kauno technologijos universitetas toliau plėtos technologijos ir fizinius mokslus, Vytauto Didžiojo universitetas – socialinius, humanitarinius, žemės ūkio. Jame bus ir technologijos, gamtos bei fizinių mokslų studijų, mokslinių tyrimų. Sveikatos, medicinos ir veterinarijos studijas ir toliau tobulins viena stipriausių šalies aukštųjų mokyklų – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Trečiasis šalies universitetinis miestas yra Klaipėda. Jo universiteto būklė gana kritiška dėl studentų skaičiaus mažėjimo, palyginti mažų mokslinių pajėgumų. Vyriausybė pasiūlė universitetui parengti savo profilio išgryninimo ir sustiprinimo planą.
Planą patvirtinus tikimasi, kad universitetas sustiprės ir ruoš absolventus, reikalingus miestui ir regionui.
Organizacinė valstybinių universitetų tinklo pertvarka turėtų įvykti per 2018 ir 2019 metus. Po jos turėsime daug stipresnę universitetų sistemą, ir nauji studentai jau artimiausiais metais pajus geras permainas. Studentai gaus stipresnių universitetų diplomus ir studijos juose bus įdomesnės.
Valstybė yra numačiusi šimtamilijonines investicijas į universitetus – tiek infrastruktūrai stiprinti, tiek dėstytojų atlyginimams kelti, tiek tobulinti studijų programas, pritraukti kitų šalių dėstytojų.
– Kokia nauda iš pertvarkos dėstytojams ir studentams?
– Studentams dėl pertvarkos nėra ko būgštauti – studijuoti bus priimama tik į tas kryptis, kurios jau patikrintos, už jų yra pakankami moksliniai ištekliai, infrastruktūra, dėstytojai, gebėjimas užtikrinti studijų kokybę. Visiems jau studijuojantiems studentams bus užtikrintos sąlygos baigti tas studijas, į kurias įstojo. Universitetai turės imtis papildomų studijų kokybės stiprinimo priemonių, jeigu vertinimo metu yra nustatytos jos spragos.
Per artimiausius metus baigsime remontuoti bendrabučius, sporto aikštynus, atnaujinti auditorijas, aprūpinti universitetus studijų ir mokslo įranga. Studijų ir mokslo sąlygos Lietuvoje jau ir dabar daug kur neatsilieka nuo kitų pasaulio šalių ir jos turėtų toliau gerėti.
Aukštojo mokslo atnaujinimo programoje daug dėmesio skiriama ir tarptautiškumui, pirmiausia tiek dėstytojų, tiek studentų mainams. Kiekvienas studentas jau turi galimybę bent pusmetį studijuoti užsienyje – esama tam pajėgių fondų, finansuojamų Europos Sąjungos ir mūsų šalies mokesčių mokėtojų pinigais.
Dėstytojams pagrindinis dalykas yra darbo sąlygos. Jos pirmiausia susijusios su atlyginimais, kurie yra neabejotinai per maži. Vyriausybė jau žengė pirmą žingsnį – šiais metais į aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus investuota tiek, kad jie pakiltų vidutiniškai 20 procentų.
Sutinkame, kad atlyginimus reikėtų bent dvigubinti, tačiau to neįmanoma padaryti vienu mostu, nes tai didžiulės investicijos: vien atlyginimams padidinti 20 proc. į aukštąjį mokslą investuojama daugiau kaip 26 mln. eurų. Nepamirškime, kad lygia greta reikia pasirūpinti ir bendrojo ugdymo, ir profesinių mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu.
Tikimasi, kad planuojant 2019 ir tolesnių metų biudžetus taip pat bus surasta pakankamai lėšų ir taip per keletą metų dėstytojų atlyginimus bus galima padaryti patrauklius ir konkurencingus.
– Kokią aukštojo mokslo viziją matote po pertvarkos?
– Mes matome Lietuvą, priklausančią pažangiausių pasaulio šalių klubui, – valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ keliami ambicingi tikslai patekti tarp dešimties inovatyviausių, pažangiausių Europos šalių.
Norime, kad Lietuva būtų universitetų ir kolegijų, mokslo inovacijų prisodrinta šalis, ir tikimės, jog Lietuvos aukštasis mokslas bus pajėgus atliepti šias šalies ambicijas.
