Būsima STT galva – su tamsiomis uodegomis

Ar iš tiesų Žydrūnas Bartkus, kurį prezidentė pirmadienį pasiūlė į STT vadovus, yra nepriekaištingos reputacijos ir visada profesionaliai atlieka savo pareigas? Tuo galima suabejoti prisiminus jo veiklos metodus ir priemones tikslui pasiekti.

Manoma, kad siūlydama Ž.Bartkų į STT vadovus prezidentė D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad jis bus uolus vykdytojas.
Manoma, kad siūlydama Ž.Bartkų į STT vadovus prezidentė D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad jis bus uolus vykdytojas.
Kandidato į STT vadovus Ž.Bartkaus karjeros šuoliai stebino ir tada, kai jis dirbo Šiauliuose, ir kai persikėlė į Vilnių.
Kandidato į STT vadovus Ž.Bartkaus karjeros šuoliai stebino ir tada, kai jis dirbo Šiauliuose, ir kai persikėlė į Vilnių.
 Saulius Urbanavičius
 Saulius Urbanavičius
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

2018-03-13 06:20, atnaujinta 2018-03-13 11:22

Buvęs Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Pundza iki šiol įsitikinęs, kad buvo nuteistas ir atleistas iš pareigų vien todėl, kad Ž.Bartkus galėtų parūpinti darbo vietą buvusiam savo pirmtakui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdyboje Rymantui Girdeniui.

Kalbama, kad Ž.Bartkus ypač didelį savo karjeros šuolį padarė būtent padedamas R.Girdenio. Esą 2007 metais išeidamas į pensiją R.Girdenis rekomendavo, kad valdybos vadovo postą perimtų Ž.Bartkus.

Pribloškė paskolų dydis

Toks sprendimas tuomet daug kam atrodė keistas – Ž.Bartkus kaip profesionalas niekuo nepasižymėjo, o iš banko jo paimtos paskolos daug kam badė akis. Vien tik 2005–2007 metais eilinis STT specialistas Ž.Bartkus kartu su savo sutuoktine iš banko „Swedbank“ buvo paėmęs penkias paskolas, kurių bendra vertė – apie 580 tūkstančių eurų.

STT savų nepamiršta

Palikęs STT valdybos viršininko postą R.Girdenis dirbo toliau – iš pradžių triukšmo ekspertu Šiaulių apskrities viršininko administracijoje, o paskui – regiono Aplinkos apsaugos departamento Teisės skyriuje.

Kalbama, kad R.Girdenis tikėjosi iškart tapti to departamento direktoriaus pavaduotoju, tačiau 2010 metų pradžioje į šį postą buvo paskirtas A.Pundza.

Į jį iškart nukrypo STT agentų akys – ar jis iš tiesų labiau vertas eiti šias pareigas nei buvęs jų bendradarbis R.Girdenis?

Praėjus vos keliems mėnesiams po A.Pundzos paskyrimo STT Šiaulių valdybos specialistas Vaidas Pupelis (jis neseniai buvo paskirtas valdybos viršininku) savo vadovui surašė pranešimą, jog atlikus operatyvinį tyrimą nepavyko nustatyti A.Pundzos nusikalstamos veikos požymių, tačiau yra duomenų, jog jis galėjo įvykdyti ar planuoja įvykdyti nusikaltimus.

Metus klausėsi pokalbių

Remdamasis šiuo raštu Ž.Bartkus kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą prašydamas, kad būtų leista slapta klausytis A.Pundzos pokalbių telefonu ir patekti į jo tarnybinį kabinetą.

Kad būtų solidžiau, Ž.Bartkus dar pridūrė, jog šios priemonės būtinos, nes A.Pundza yra labai atsargus.

Nors net metus buvo klausomasi valdininko pokalbių, STT agentams nieko įtartino išgirsti nepavyko. Tačiau ir tada jie nenuleido rankų.

Buvo mestos didžiulės pajėgos sekti, kur ir kokiu automobiliu važinėja A.Pundza. Pavyko užfiksuoti, jog direktoriaus pavaduotojas porą kartų į savo privatų automobilį įsipylė agentūrai skirto benzino.

To užteko, kad valdininkui būtų pareikšti įtarimai, o jis pats atleistas iš pareigų.

Vos tik A.Pundzos kėdė atsilaisvino, ją užėmė buvęs STT valdybos viršininkas R.Girdenis.

Visi kalbėjo, o STT tylėjo

Netrukus po to, kai A.Pundzai buvo pareikšti įtarimai, Ž.Bartkus buvo perkeltas vadovauti prestižine laikomai STT Vilniaus valdybai, o dar po kurio laiko tapo STT direktoriaus pirmuoju pavaduotoju.

Toks karjeros šuolis daug kam atrodė netikėtas, nes Šiaulių STT valdyba pasiekimais nepasižymėjo. Priešingai – Ž.Bartkaus vadovavimo STT Šiaulių valdybai laikais ypač suklestėjo Šiaulių organizuotų nusikaltimų tyrimo biure susibūrusi pareigūnų gauja.

Nors apie šios grupuotės, kurioje veikė beveik visi šio biuro pareigūnai, narių atvirai ir masiškai imamus kyšius kalbėjo visi Šiauliai, Ž.Bartkaus vadovaujama STT valdyba esą nieko apie tai nežinojo.

Tik 2013 metais šią policininkų gaują demaskavo Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai.

Pažymas surašė iš galvos

Ž.Bartkaus vadovaujami STT pareigūnai neturėdami leidimo klausėsi net teisėjų pokalbių telefonu ir įrengė įrašymo aparatūrą jų kabinetuose.

Tuomet paaiškėjo, kai Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėjo trijų Šiaulių apskrities teisėjų baudžiamąją bylą.

Pasirodo, STT pareigūnai 2010–2011 metais Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Virginijos Kazlauskienės darbo kabinete neteisėtai įmontavo garso ir vaizdo aparatūrą ir nelegaliai klausėsi pokalbių.

Šie agentai taip pat be leidimo klausėsi ir šios teisėjos pokalbių laidiniu darbo telefonu.

Pradėti operatyvinius veiksmus prieš teisėją V.Kazlauskienę buvo nutarta dar 2010 metų rugsėjį.

Tuomet sklandė kalbos, kad teisėjos sūnus Edvinas gali būti susijęs su plėšikų gauja, kurios nariai vilkėdami policininkų uniformomis apiplėšinėja turtingus Šiaulių apskrities gyventojus.

Tuomet STT agentai ir nusprendė, jog teisėja gali bandyti daryti poveikį, kad išgelbėtų sūnų. Remdamiesi šia prielaida agentai surašė penkias pažymas.

Jose teisėja buvo įvardijama ne tiktai kaip spaudimą dėl sūnaus galinti daryti pareigūnė, bet ir kaip plėšikų gaujos bendrininkė.

Vienoje pažymų net buvo teigiama, kad V.Kazlauskienė neteisėtai pasinaudojo Valstybės įmonės Registrų centro duomenų baze ir gautus duomenis pateikė sūnui, o jis juos panaudojo kurpdamas apiplėšimų planus.

Niekas nieko nepatikrino

Nors dauguma pažymose pateiktos informacijos buvo iš piršto laužta, šios pažymos buvo pateiktos tuomečiam generaliniam prokurorui Dariui Valiui, kad duotų leidimą prieš teisėją pradėti operatyvinius veiksmus.

Net nepatikrinęs informacijos generalinis prokuroras pasirašė sutikimą.

Pažymose pateiktos informacijos netikrino ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla – jis 2010 metų spalio 12 dieną leido klausytis dviejų teisėjos mobiliųjų telefonų ir slapta įeiti ir apžiūrėti Šiaulių apylinkės teismo patalpas, kuriose dirbo V.Kazlauskienė.

Įkalčiai rinkti neteisėtai

Ž.Bartkaus vadovaujami agentai ėmėsi darbo.

Nors buvo duotas leidimas tik apžiūrėti patalpas, jie teisėjos kabinete sumontavo garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą.

Neatmetama, kad tokia aparatūra neteisėtai galėjo būti įmontuota ir kitų teisėjų kabinetuose, nes operatyvinius veiksmus leidęs Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas per klaidą arba specialiai nurodė, kad agentai turi teisę slapta apžiūrėti ne tik konkrečiai teisėjos V.Kazlauskienės kabinetą, bet ir visas Šiaulių apylinkės teismo patalpas.

Išplėstinė Aukščiausiojo teismo septynių teisėjų kolegija konstatavo, jog neteisėtai buvo ir klausomasi pokalbių teisėjos V.Kazlauskienės laidiniu telefonu, ir kabinete sumontuota įrašymo aparatūra.

Tad neteisėtai surinkti įkalčiai negali būti naudojami kaip įrodymai byloje.

Aukščiausiojo teismo nutartyje kategoriškai teigiama, kad pareigūnai „laiku neužkirsdami kelio daromiems nusikaltimams, nepradėdami ikiteisminio tyrimo, abejingai žiūrėjo į galimas naujas V.Kazlauskienės nusikalstamas veikas.

Laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o tęsiant slaptus operatyvinius veiksmus, po gana ilgo laiko buvo padarytas naujas nusikaltimas.

Taigi buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei laiku būtų užkirstas kelias naujiems nusikaltimams daryti, tai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas“.

Į prokuratūrą nesikreipė

Nors Aukščiausiasis teismas ir pareiškė griežtą nuomonę apie akivaizdžiai piktnaudžiavimu tarnyba užsiimančius pareigūnus, nutarta į prokuratūrą nesikreipti ir nereikalauti dėl šių veiksmų pradėti ikiteisminio tyrimo.

Gal atsižvelgta į tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą įtarimai greičiausiai kristų ir ant tuomečio STT Šiaulių valdybos viršininko Ž.Bartkaus, kuris tiesiogiai vadovavo nelegaliai aparatūrą teisėjos kabinete montavusiems ir pokalbių klausantiems agentams.

Už pavadžio – ir teisėjai

Dabar advokate dirbančiai buvusiai teisėjai V.Kazlauskienei neatrodo keista, kad STT agentai slapta ir nelegaliai atlieka operatyvinius tyrimus net prieš teisėjus: „Jie jau seniai visur lenda, man tai jokia naujiena.

O teisėjas, kuris davė leidimą sekti mane, yra kaustomas baimės. Aš teisėja dirbau daug metų ir žinau, kad tokius teisėjus STT tvirtai laiko už pavadžio.“

Kuklumu nepasižymėjo

Vos tik Ž.Bartkus atsikraustė į Vilnių ir apsigyveno maždaug už 1000 eurų per mėnesį nuomojamame buvusio Muitinės kriminalinės tarnybos skyriaus viršininko Kęstučio Leimono name, eiliniai STT darbuotojai ėmė šnabždėtis apie tam tikrus jo ryšius su tuomečiu prezidentės patarėju Jonu Markevičiumi.

Tik taip buvo galima paaiškinti Ž.Bartkaus karjeros šuolį.

Kalbama, kad vos tapęs STT direktoriaus pirmuoju pavaduotoju Ž.Bartkus subūrė sau ištikimų pavaldinių ratą ir tarnyboje įvedė dvejopus standartus. Jo išrinktiesiems buvo leidžiama viskas, o kitus už menkiausią klaidą bausdavo.

Vadovas perleido valdžią

STT direktorius Saulius Urbanavičius buvo linkęs nesikišti į vykstančius procesus ir faktinę valdžią perleido Ž.Bartkui, pats ilgainiui tapdamas tik simboliniu vadovu.

Pavaduotoju tapęs Ž.Bartkus ypač sustiprino STT Imuniteto skyrių, kuris neoficialiai vadinamas saugumo skyriumi. Kalbama, kad šio skyriaus darbuotojai įvairiomis priemonėmis sekė ir kontroliavo Ž.Bartkui neįtinkančius STT pareigūnus.

Greitai buvo atleista daug kvalifikuotų, savo profesijai ištikimų vyresnio amžiaus pareigūnų, o vietoj jų priimti jauni iš policijos atėję darbuotojai, neturintys patirties, tačiau ištikimi ir paklusnūs vykdytojai.

Tuo pačiu metu Ž.Bartkus išleido ir įsakymus, pagal kuriuos buvo galima faktiškai be konkurso į aukštas pareigas priimti STT nedirbančius žmones. Kiekvienas karjeros laiptais norintis kilti STT pareigūnas privalėjo pereiti daugybę atestacijų, o lemiamą žodį tardavo Ž.Bartkus.

Buvo išleistas ir įsakymas, pagal kurį visi STT agentai privalėjo raštu informuoti apie kiekvieną savo susitikimą su buvusiais kolegomis, kitais pareigūnais, politikais ir atskleisti visą susitikimo turinį, nors tai su tarnyba neturėjo nieko bendra.

Prezidentė vertina darbo rezultatus

Prezidentė D.Grybauskaitė vakar STT vadovu penkerių metų kadencijai pasiūlė skirti dabartinio direktoriaus pirmąjį pavaduotoją 42 metų Ž.Bartkų. Jo kandidatūrai turės pritarti Seimas.

Nuo 2013 metų STT vadovaujantis S.Urbanavičius atsisakė kandidatuoti antrai kadencijai.

Prezidentės patarėja R.Svetikaitė sakė, kad prezidentė siūlydama skirti Ž.Bartkų atsižvelgė į dabartinio STT vadovo rekomendaciją. Ji pabrėžė, kad D.Grybauskaitė teigiamai vertina S.Urbanavičiaus darbo rezultatus, o ateityje STT turėtų išskirtinį dėmesį skirti korupcijai viešajame sektoriuje.

Ž.Bartkus STT dirba nuo 1999 metų, o direktoriaus pirmuoju pavaduotoju tapo 2013 metų balandį. Jis kuravo baudžiamojo persekiojimo, kriminalinės žvalgybos ir analitinės antikorupcinės žvalgybos sritis.

Kadenciją kovo 29 dieną baigiantis S. Urbanavičius sakė, kad jo sprendimą toliau nevadovauti STT lėmė įvairios priežastys: „Nemažai jų yra asmeninės.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.